- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 1-1534-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04564-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Civilinis ieškovas
- R. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2013 m. gruodžio 3 d., apie 12.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia rankomis pastūmė buvusią sutuoktinę R. A., dėl ko ji trenkėsi į buto išėjimo duris ir griuvo ant nugaros į laiptinę (ant laiptinės grindinio), tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. A. padarydamas kraujosruvą dešiniame dilbyje, uodegikaulio lūžį su aplinkine kraujosruva, t. y. nesunkiai sutrikdydamas pastarosios sveikatą.
Taip R. A. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad datos tiksliai nepamena, maždaug prieš pusmetį, jis atvežė savo buvusiai sutuoktinei R. A. žemės dokumentus pasirašyti. Ji juos pasirašė. Jis dar norėjo pasiimti įrankius, tačiau ji nenorėjo jų atiduoti, prieštaravo, kad jis išeis. Jo abi rankos buvo užimtos. Vienoje buvo krepšys su įrankiais, o kitoje – dokumentai. R. A. bandė atstumti jį nuo durų. Tuo metu jis paspaudė durų rankeną. Durys atsidaro į išorę. R. A. virto per duris ant nugaros. Jis jos nepastūmė. Ji buvo įsirėmusi nugara į duris ir stūmė jį. Tuo metu jis ir nuspaudė durų rankeną. Nepagalvojo, kad R. A. gali kristi. Durys atsidarė ir ji virto į laiptinę. Užsikabino jos kojos. Kas buvo toliau jis nežino, nes išėjo. Įvykio vietoje buvo jo uošvienė, bet paties įvykio ji negalėjo matyti, nes buvo virtuvėje. Ji išbėgo tik po to, kai viskas įvyko. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji R. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2013-12-03, apie 12.30 val., įvyko konfliktas. R. A. atvežė jai dokumentus pasirašyti. Po to turėjo išeiti, tačiau dar norėjo pasiimti įrankius iš balkono. Ji nenorėjo jam leisti juos paimti, nes šis turėjo jai perduoti pinigus, tačiau neperdavė. Ji pasakė, kad kol negrąžins pinigų, tol įrankių paimti ji neleis. Tuo metu R. A. ją čiupo už pečių, atidarė ranka buto lauko duris ir stumdamas abiem rankom išstūmė ją pro jas. Ji nukrito ant nugaros. Jos galva atsidūrė ant kaimynų durų kilimėlio, maždaug už 2-2,5 m. Ji pati nebegalėjo atsikelti. Jai lūžo uodegikaulis, buvo mėlynė ant rankos. R. A. po įvykio iškart išbėgo. Visa tai matė jos motina. Ji negalėjo būti virtuvėje, ji buvo koridoriuje, matė, kaip jie stumdėsi tarpduryje. Stūmimo metu R. A. rankoje buvo maišelis su įrankiais. Šie jo veiksmai nebuvo suplanuoti, tai įvyko staiga. Po nugriuvimo ji pragulėjo gal 10 min. Išbėgo kaimynės. Jai padėjo atsikelti, iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Palaiko 5000 Lt civilinį ieškinį. Tai jai padaryta neturtinė žala. Dėl sužalojimų ji patyrę didelį skausmą, negalėjo eiti, 2 mėn. galėjo tik stovėti arba gulėti, jai buvo taikomas procedūrinis gydymas. Jai buvo sunku psichologiškai. Pasekmės yra iki šiol, ji blogai miega, galvoje yra ūžesiai, ji nekaip jaučiasi. Jai kainavo važinėjimas į gydymo įstaigas.
Liudytoja B. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2013-12-03 ji buvo įvykio bute. Atėjo R. A., jam buvo reikalingas jos dukters R. A. parašas dokumentuose. Ši pasirašė ir tada R. A. nuėjo į balkoną, pasiėmė kažkokius įrankius. R. A. nubėgo užrakinti koridoriuje durų, nes nenorėjo atiduoti įrankius. R. A. turėjo perduoti 130 eu, tačiau neperdavė. Užrakinti durų ji nespėjo. Ji (liudytoja) matė visą incidentą. Jis vyko prie pat durų. R. A. buvo atsisukęs į ją nugara. Už jo nugara į duris stovėjo R. A.. R. A. ją pastūmė rankomis, tai patvirtina kategoriškai. Negali pasakyti, į kurią kūno dalį stūmė. Kai pastūmė – savaime atsidarė durys ir R. A. krito ant laiptų aukštelės. Tada R. A. išbėgo, norėjo pabėgti, net nepadėjo atsikelti, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji iškvietė policiją, greitąją, nes R. A. negalėjo paeiti. Ją išnešė neštuvais, nes lūžo uodegikaulis. Dukra gydėsi apie 6 savaites. Pusantro mėnesio negalėjo sėdėti, tik stovėti ar gulėti. Skundėsi skausmais, pasidarė nervinga.
2013-12-03 apžiūros protokole fiksuoti įvykio vietos, o būtent laiptinės aištelės Tusukėlnų gt. 32, Vilniuje, trečiame aukšte, apžiūros duomenys (b. l. 6-7).
Pagal specialisto išvadą Nr. G 4064/13(01) R. A. padaryta: kraujosruva dešiniame dilbyje, uodegikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-12-03), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl uodegikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui; atskirai kraujosruva dešiniame dilbyje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir galėjo atsirasti griuvimo metu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b. l. 17).
R. A. 2014-03-03 atlygino 173,56 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai už R. A. gydymą (b. l. 65, 66-67).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje teisėtai surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.
Nukentėjusioji R. A. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktame protokole-pareiškime bei 2 kartus apklausta kaip liudytoja (b. l. 2, 9, 11), taip pat ir medicinos įstaigoje (b. l. 8) nurodydama įvykio aplinkybes nuosekliai tvirtino, kad R. A. ją pastūmė rankomis, po ko ji, atsidarius durims, krito ant nugaros laiptinės aikštelėje ir susižalojo. Nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, įvykio aplinkybes ji nurodė aiškiai, nuosekliai ir kategoriškai. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja B. K., kuri taip pat teigė, kad R. A. nukrito laiptinės aikštelėje, nes ją pastūmė R. A.. Liudytoja parodymus davė taip pat būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12), tad jos parodymai yra nuoseklūs. Pagal specialisto išvadą Nr. G 4064/13(01) R. A. padaryta: kraujosruva dešiniame dilbyje, uodegikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-12-03), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl uodegikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 d. laikotarpiui; atskirai kraujosruva dešiniame dilbyje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir galėjo atsirasti griuvimo metu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu nenustatyta.
Kaltinamasis R. A. taip pat nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje tvirtino, kad R. A. nepastūmė, kad atidarė duris ir tuo metu ji nukrito pati užsikabinusi kojomis. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, netiki kaltinamojo išsakyta įvykių versija, nes jo parodymai prieštarauja kitiems aukščiau įvardytiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus. Teismas atkreipia dėmesį ir į byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytą R. A. elgesį iš karto po to, kai R. A. nukrito. Kaip teigė tiek pats kaltinamasis, tiek ir R. A. bei B. K., nukritus nukentėjusiajai R. A. iš karto pasišalino iš įvykio vietos, net nepadėjo šiai atsikelti. Teismo vertinimu toks elgesys labiau būdingas tyčinius smurtinius veiksmus atlikusiam asmeniui, kas papildomai sustiprina teismo išvadą remtis ne kaltinamojo parodymais, o kita prieš tai minėta įrodymų grupe. Šie įrodymai patvirtina kaltinimo faktines aplinkybes, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.
Nustatyti R. A. veiksmai pilnai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte aprašytus objektyviuosius veikos požymius. R. A. yra buvusi R. A. sutuoktinė, tad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje pateiktu šeimos nario apibrėžimu, laikytina R. A. šeimos nare BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo prasme. Jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su nustatytais R. A. veiksmais. Veika baigta. Konstatuotina tyčinė jo kaltės forma. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, smurtinį, apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: R. A. yra neteistas, baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, vykdo individualią veiklą, turi mažametę dukrą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Savo iniciatyva atlygino dalį padarytos žalos, o būtent 2014-03-03 sumokėjo 173,56 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai už R. A. gydymą (b. l. 65, 66-67). R. A. atsiprašė nukentėjusiosios. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Be to, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirtos bausmės vykdymą atidėti, nes bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti be realaus skirtos bausmės atlikimo. Teismas taip pat mano esant tikslinga skirti R. A. BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktuose numatytas pareigas.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. A.) iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina.
R. A. byloje pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį. Teismo posėdžio metu patikslino, kad tai yra jai padaryta neturtinė žala. Pagrįsdama reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusioji nurodė, kad dėl R. A. veiksmų patyrė fizinį skausmą, negalėjo eiti, 2 mėn. galėjo tik stovėti arba gulėti, jai buvo taikomas procedūrinis gydymas, buvo sunku psichologiškai. Pasekmės yra iki šiol, ji blogai miega, galvoje yra ūžesiai, ji nekaip jaučiasi. Jai kainavo važinėjimas į gydymo įstaigas.
Nukentėjusioji jos įvardijamą neturtinę žalą patyrė dėl nustatyto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais, todėl R. A. turi teisę į neturtinės žalos atlygimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip patvirtina byloje surinkti aukščiau minėti įrodymai, nagrinėjamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Sužalojimų pobūdis bei jų gydymas neabejotinai sietinas su skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų patyrimu. Be to, kaip patvirtino nukentėjusiosios R. A., liudytojos B. K. parodymai, padaryti sužalojimai pusantro – dviejų mėnesių laikotarpiu apribojo nukentėjusiosios galimybes sėdėti, kas neabejotinai turėjo papildomai neigiamai įtakoti nukentėjusiosios darbinio ir asmeninio gyvenimo kokybę. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma apie 6 savaites. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. R. A. užsiima individualia veikla, turi mažametę dukrą. Be šių aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių teismas pareikštą ieškinį tenkina tik iš dalies, o būtent 4000 Lt sumoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą ir skirti 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti (vykdyti veiklą) arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. A. R. A. naudai 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
R. A. skirtos kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.