Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį 1 MGL dydžio (130 Lt) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 80 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2017 m. vasario 6 d., apie 17.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,76 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su sutuoktine T. K. metu stvėrė už abiejų rankų dilbių, nutempė į kambarį, nugriovė ant sofos bei suplėšė palaidinę, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai T. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine ir sūnumi. 2017 m. vasario 6 d., apie 17.00 val., susikivirčijo su žmona T. K., pagriebė jai už abiejų rankų dilbių, nutempė į kambarį ir suplėšė palaidinę. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pripūtė 2,76 promiles. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi. Atsiprašys sutuoktinės. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, bet būna tokių atvejų. Mano, kad nėra priklausomas nuo alkoholio. Galės atsisakyti alkoholio savo jėgomis, su priverstiniu gydymu nesutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš 2017 m. vasario 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu G. K., bendru sūnumi A. K.. 2017 m. vasario 6 d., apie 16.00 val., grįžo namo po darbo, vyras tuo metu miegojo, suprato, kad jis girtas. Apie 17.00 val., atsikėlė ir ėmė priekaištauti, kad ji nesumokėjo visų komunalinių mokesčių, ėmė keikti necenzūriniais žodžiais. Kažkuriuo momentu G., pastvėręs už abiejų rankų dilbių, nutempė į kambarį ir nugriovė ant sofos, tuo jai sukėlė fizinį skausmą, suplėšė palaidinę (b. l. 1–2).

Prie protokolo pridėtos fotografijos, kuriose matyti moteriškos palaidinės suplėšyta dešinė rankovė (b. l. 1–8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 6 d. 20.13 val. užregistruotas įvykis – vyras psichologiškai smurtauja prieš moterį, vyras atėmė mobiliojo ryšio telefoną, girdėjosi riksmai (b. l. 11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 428/2017(01) matyti, kad T. K. padarytos poodinės kraujosruvos žastuose, kurios galėjo būti padarytos įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. vasario 6 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18).

Liudytojas A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais T. K. ir G. K. bute (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 6 d. jis buvo namuose. Apie 17.00 val. iš darbo grįžo mama, tuo metu tėvas dar miegojo. Po kuriuo laiko, tėvui atsikėlus, šis pradėjo kabinėtis prie motinos, pats ieškoti konfliktų. Kadangi motina nereagavo į tėvo žodžius, matė, kaip, motinai sėdint ant sofos, tėvas priėjo ir stvėrė mamą už rankų, pradėjo tempti link koridoriaus. Kaip tėvas suplėšė motinai palaidinę, jis nematė (b. l. 23).

Iš 2017 m. vasario 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017 m. vasario 6 d., apie 20.15 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras smurtauja. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė T. K., kuri paaiškino, kad 2017 m. vasario 6 d., apie 16.00 val., grįžusi iš darbo namuose rado savo neblaivų vyrą G. K., kuris pradėjo su ja konfliktuoti, vėliau paėmė už dešinės rankos, pradėjo tempti, taip suplėšydamas palaidinę ir sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 24–25).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. vasario 6 d. 21.17 val. G. K. nustatytas 2,76 promilių girtumo laipsnis (b. l. 26).

Iš G. K. asmens duomenų matyti, kad T. K. yra jo sutuoktinė (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, konflikto su žmona metu pagriebė ją už abiejų rankų dilbių, nutempė į kambarį ir suplėšė palaidinę. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios (kaltinamojo sutuoktinės) ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad jos vyras G. K., būdamas neblaivus, pradėjo konfliktuoti, stvėrė ją už abiejų rankų dilbių, nutempė į kambarį ir nugriovė ant sofos, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą, suplėšė palaidinę. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio kvitas, kaltinamojo asmens duomenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad G. K., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,76 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu sutuoktinei T. K. stvėrė už abiejų rankų dilbių, nutempė į kambarį, nugriovė ant sofos ir suplėšė palaidinę, tokiu būdu padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę G. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 46–48), teistas 3 kartus (b. l. 49–50), iš jų 2 kartus už analogiškas veikas. Akivaizdu, kad kaltinamasis turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja G. K., rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos pakankamai švelnios bausmės (laisvės apribojimas) ir taikytos baudžiamosios poveikio priemonės (dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose), tačiau, kaip matyti, jos buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam G. K. už padarytą nusikaltimą skirtina prokurorės pasiūlyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, G. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme (laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, keičiant laisvės atėmimo bausme).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam G. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis dirbantis, teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. K. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus. Teismas neturi pagrindo skirti kaltinamajam prokurorės pasiūlytą įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas, kadangi, visų pirma, byloje nėra duomenų, kad jis serga tokiomis ligomis (piktnaudžiavimas alkoholiu dar nereiškia priklausomybės, kuri, teismo nuomone, turi būti nustatyta medikų), antra, šis įpareigojimas skirtinas, kai asmuo sutinka, o nagrinėjamu atveju kaltinamasis teisiamajame posėdyje nesutiko su priverstiniu gydymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 6 d. (b. l. 27) iki 2017 m. vasario 8 d. (b. l. 67), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti G. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. K. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 8 d. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamąjį įsakymą.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.