Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, Sekretoriaujant A. L., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas už tai, kad ji 2014-05-11, apie 12.45 val., ties Antanavos g. 22, Kaune, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidi, važiuodama atbuline eiga nesuvaldžiusi nesustabdė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nepastebėjo, jog sukėlė eismo įvykį. Apie tai sužinojo tik po savaitės, kai policijos pareigūnas paskambino. Iš turgaus važiavo su A. L. Antanavos gatve. Kelias buvo užstatytas automobiliais, kairė pusė visa užstatyta. Iš Antakalnio gatvės atvažiavo automobiliai, negalėjo išvažiuoti, įsuko į kiemą. Kai pravažiavo automobiliai, iš kiemo suko į Antanavos gatvę, nepastebėjo, kad prisilietė prie kito automobilio, smūgio nejuto, keleivis taip pat nieko nepastebėjo. Ji nuvažiavo. Tikslo pasišalinti neturėjo. Jei būtų jautusi susidūrimą, tikrai būtų sustojusi. Policijos pareigūnams pranešus, kad ji sukėlė eismo įvykį, nukentėjusį asmenį susirado, jis sakė, kad neturi jai jokių pretenzijų. Buvo labai nežymiai įlenktos automobilio durelės, vos nubraukti dažai.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad kartu su A. P. važiavo iš turgaus, kairė pusė buvo užstatyta automobiliais, iš priekio atvažinėjo automobilis, jie užsuko į kiemą. Jokio susidūrimo nejautė. Jei būtų jautę, matę, būtų nenuvažiavę.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3, 4, 9), paaiškinimais (b.l. 5, 6, 7, 8), fotolentelėmis (b.l. 10-11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 12), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad A. P. 2014-05-11, apie 12.45 val., ties Antanavos g. 22, Kaune, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidi, važiuodama atbuline eiga nesuvaldžiusi nesustabdė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. A. P. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d, numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklėse numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs (b.l. 10-12), automobiliai apgadinti nesmarkiai. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, galimai A. P. galėjo nejusti kontakto. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad A. P. būtų turėjusi motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu ji turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivi, A. P. vairuoja transporto priemones jau 43 metus, administracine tvarka buvo bausta tik kelis kartus už nežymius pažeidimus, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos anksčiau bausta nėra. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog A. P. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad ji administracine tvarka bausta, todėl jai skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti ją 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. A. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.