- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-248-185/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu J. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d. 50 Lt bauda su vienos alaus skardinės konfiskavimu už tai, kad 2014-03-07, 19.07 val., dirbdama pardavėja UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, pardavė nepilnamečiui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), vieną 0,568 l talpos skardinę alaus „Volfas Engelman“, 5,2 proc. alkoholio tūrio, ir taip pažeidė 2004-05-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.2 p. ir 1995-04-18 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 str. 4 d. 3 p. reikalavimus. Apylinkės teismas konstatavo, kad J. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d., įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nepilnamečio R. J. paaiškinimu bei jo teisme duotais parodymais, daiktų paėmimo protokolu, liudytojų M. N., G. N. parodymais, duotais teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas išvadas dėl jos kaltės grindė nepilnamečio asmens bei policijos pareigūnų parodymais, nors daugelis kitų byloje esančių duomenų neleidžia teigti, jog alus paminėtam asmeniui buvo apskritai parduotas. Todėl mano, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, dėl ko, apeliantės nuomone, apylinkės teismo priimtas nutarimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad apylinkės teismas padarė išvadą, jog pardavimo-pirkimo sandorio dalykas yra alus „Volfas Engelman“, kurio kaina 2,49 Lt. Tokia išvada visiškai neteisinga, kadangi alus „Volfas Engelman“ yra kelių rūšių, iš jų ir „Volfas Engelman Nealkoholinis“. Pažymi, kad vienas iš liudytojų nurodė, kad alus buvo 5,6 proc. alkoholio tūrio, taigi iš to akivaizdu, kad nėra surinkta aiškių ir nedviprasmiškų duomenų, susijusių su pažeidimo dalyku, todėl išvada, jog pardavėja pardavė „Volfas Engelman“, 5.2 proc. alkoholio tūrio yra nepagrįsta ir neteisinga. Tai patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) toje parduotuvėje 2014-03-07 buvęs prekybos vietoje ir siūlomas pardavimui alus ir jo rūšys. Be to, nėra aišku, ar ta alaus skardinė buvo pilna, ar iš dalies pilna (galbūt nugerta), ar apskritai tuščia. Apeliantės manymu, tos aplinkybės ir jų nustatymas aktualus ir svarbus vertinant, ar būtent ji, ar apskritai UAB (duomenys neskelbtini) valdomoje parduotuvėje buvo parduotas alus, ar alus buvo parduotas kitoje parduotuvėje, nes policijos pareigūnai tik 20.10 val. fiksavo faktą, jog R. J. turi alaus skardinę. Taigi tas faktas kelia abejonių, ar nupirkus alų teismo nustatytu laiku, ar netgi ir kitu laiku, kuris nurodytas kasos čekio juostoje, ir toks ilgas laiko tarpas nuo alaus pirkimo ir jo turėjimo ar jo vartojimo momento yra protingas ir pagrįstas nustatyta alaus pirkimo vieta. Nurodo, kad teismas nustatė, jog alus buvo parduotas 17.09 val. Ši teismo išvada visiškai nepagrįsta bei neteisinga, kas rodo ir įrodo, jog ji, teigdama, kad alaus nepilnamečiam asmeniui nepardavė, yra teisi. Neišsamūs, nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai ir paaiškinimai dėl alkoholio pirkimo/pardavimo laiko, taip pat kitų faktinių aplinkybių yra ir paties R. J. parodymuose, t. y. R. J. nurodė, kad jis alų pirko „17-18 val.“, po to „18 val. 30 min. - 19 val.“. Be to, R. J. teigė, jog alų pirko draugas ir tik vėliau paklausus teisėjai, jis nurodė, jog alų pardavė ji, t. y. J. P.. Iš kasos suvestinės (ataskaitos) matyti alaus pirkimo/pardavimo momentai: „2014-03-07, 19 val. 05 min. 21 s.“, „2014-03-07, 19 val. 07 min. 22 s.“, „2014-03-07, 19 val. 07 min. 22 s.“, kurie visiškai neleidžia teigti ir daryti išvados, jog alus apskritai buvo parduotas nepilnamečiam asmeniui. Iš to visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas darė išvadą, jog: „kasos aparato kontrolinė juosta patvirtina, jog 2014-03-07, 17.09 val., UAB (duomenys neskelbtini) buvo pirkta viena skardinė 0,568 l talpos alaus „Volfas Engelman“. Administracinio teisės pažeidimo protokole (2014-03-14, Nr. 89P-8934633-14) nurodomas sandorio dėl alaus sudarymo laikas - 18 val. 30 min. Mano, jog ši aplinkybė viena iš esminių, kvalifikuojant jos veiksmus pagal ATPK 164 str. 3 d. Nurodo, kad nėra surinkta jokių tiesioginių ir netgi netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nėra alaus pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinančio kasos čekio. Nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų (liudytojų paaiškinimų ir kt.), kurie leistų teigti įvykus pirkimo sandorį tarp jos (pardavėjos) ir nepilnamečio asmens. Kaltinimas grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, įrodymų prieštaringumu, išvados daromos tik nepilnamečio asmens parodymų pagrindu bei policijos pareigūnų (M. N., G. N.) paaiškinimais. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės visiškai yra nereikšmingos ir netgi nesusijusios su pažeidimo dalyku, kurios tik rodo ir parodo, jog R. J. turėjo alaus skardinę, t. y. alaus turėjimo faktą, bet jokiu būdu ne galimą sandorio sudarymą, dėl kurio inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas. Nurodo, kad didžiules abejones dėl veikos ir veiksmų (neteisėtų) kelia administracinio teisės pažeidimo protokolas (2014-03-14, Nr. 89P-8934633-14), bei tas faktas, jog 2014-03-07 R. J. turėjo alaus skardinę. Be to, jos duomenimis, tokius parodymus R. J. pateikė tik siekdamas pats ar/ir tėvai išvengti atsakomybės ir kuriam (tėvams) nėra pritaikyta jokia teisinė atsakomybė dėl alaus turėjimo nustatymo fakto. Nurodo, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant visiems būtiniems jai taikyti sudėties požymiams. Akivaizdu, jog šiuo atveju nėra (nenustatyta) objektyviosios pusės požymių, kurie leistų daryti aiškią, nedviprasmišką išvadą, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. ATPK 7 str. 1 d. imperatyviai nurodo, jog niekam negali buti taikoma poveikio priemone už administracinį teises pažeidimą kitaip nei įstatymu numatytais pagrindais ir tvarka. Atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 259 str. 1 d., kuri nurodo, jog protokolas surašomas dalyvaujant įtariam asmeniui padarius administracinį teisės pažeidimą, jį pasirašo įtariamas asmuo ar atsisako tai padaryti. Taigi ne tik dėl netinkamai įvertintų įrodymų, o taip pat ir dėl įrodymų nepakankamumo (jų nebuvimo), procedūrinių pažeidimų, teismo priimtas nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas V. Ž. prašo J. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde J. P. nurodomos aplinkybės dėl 2014-03-07 nepilnamečiui R. J. parduoto kito „Volfas Engelman“ rūšies alaus, nei pareigūnų užfiksuota daiktų paėmimo protokole, dėl neteisingai teismo nustatyto sandorio sudarymo laiko, kad alus nepilnamečiui R. J. buvo parduotas 17.09 val., o ne teismo nutartyje konstatuotu 19.07 val. laiku bei kitos bylos nagrinėjimui, jų nuomone, nereikšmingos aplinkybės dėl policijos pareigūnų administracinės teisenos atlikimo metu nepažymėtų smulkmenų dėl nepilnamečiui R. J. parduoto alaus pilno pavadinimo, iš nepilnamečio paimto alaus kiekio prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Pažymi, kad 2014-03-07 nepilnamečiui R. J. parduoto 0,568 litro talpos skardinės alaus pilnas pavadinimas yra „Volfas Engelman Bravoro“, 5,2 alk. tūrio. Teismo nutartyje konstatuotas sandorio sudarymo laikas 19.07 val. yra tikras ir nepaneigiamas, kadangi tai užfiksuota kasos aparato kontrolinėje juostoje. 2014-03-07 iš nepilnamečio R. J. paimta ir iki šiol Utenos apskrities VPK patalpose saugoma alaus skardinė „Volfas Engelman Bravoro“ yra pilna (skardinės atidarymas nepažeistas). Kitas apeliantės pateiktas aplinkybes vertina tik kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantei J. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad ji nepilnamečiam asmeniui R. J. (aptariamo įvykio metu jam buvo 16 metų) pardavė vieną skardinę alaus, 5,2 proc. alkoholio tūrio.
ATPK 164 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. ATPK 164 str. 3 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p., kurio pažeidimas inkriminuotas J. P., nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.2 punkte taip pat numatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų (šio teisės akto pažeidimas J. P. taip pat inkriminuotas). Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi paminėta teisės norma nustato besąlyginį draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir suteikia įgalinimus pardavėjui reikalauti asmens dokumentų ir suteikia teisę atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus, jeigu asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento.
Apeliaciniame skunde J. P., neigdama savo kaltę dėl jai inkriminuoto ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo, iš esmės nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teigdama, jog byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų (liudytojų paaiškinimų ir kt.), kurie leistų teigti įvykus pirkimo sandorį tarp jos (pardavėjos) ir nepilnamečio asmens, o jai pareikštas kaltinimas grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, įrodymų prieštaringumu, išvados daromos tik nepilnamečio asmens parodymų pagrindu bei policijos pareigūnų (M. N., G. N.) paaiškinimais.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų pakankamumą, logiškumą. Teismo išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.
J. P. patvirtino, jog įvykio dieną ji parduotuvėje (duomenys neskelbtini) dirbo viena, tačiau nepripažįsta pardavusi alų nepilnamečiui R. J., teigdama, jog po 19 val. alų galėjo nupirkti suaugęs žmogus, o jeigu alų būtų pirkęs nepilnametis, jo būtų paprašiusi pateikti dokumentus, nes jai yra žinoma, jog nepilnamečiams parduoti alų draudžiama.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog dėl duomenų, patvirtinančių vieną ar kitą aplinkybę, sprendžia teismas iš surinktų įrodymų visumos, jeigu iš jos galima daryti pagrįstą išvadą dėl tam tikrų faktų buvimo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 164 str. 3 d. numatytą pažeidimą, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, teisme apklausė nepilnametį R. J., jį su alaus skardine sulaikiusius policijos pareigūnus M. N., G. N., kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija.
Teisme apklaustas R. J. patvirtino, kad jis vieną skardinę alaus „Volfas Engelman“, alkoholio stiprumo gerai neatsimena, už 2,49 Lt pirko parduotuvėje, esančioje Smėlio g. 17 ((duomenys neskelbtini)) ir kad jam alų pardavė šviesiaplaukė pardavėja, teisme atpažino, jog tai buvo administracinėn atsakomybėn trauktina J. P., kuri, pasak R. J., parduotuvėje buvo viena, parduodama alų nereikalavo jo asmens dokumento, be to, ji jam alų parduoda jau ne pirmą kartą. Kaip jau minėta, pati J. P. patvirtino, jog įvykio dieną ji parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), dirbo viena, taip pat paaiškinime policijai nurodė, kad R. J. jai iš matymo yra pažįstamas, nes dažnai ateina į parduotuvę apsipirkti, tačiau negalėjo pasakyti, ar jis į parduotuvę buvo atėjęs būtent aptariamo įvykio dieną. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nepilnamečio R. J. parodymais, kad jis skardinę alaus pirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir kad neįsitikinusi dėl jo amžiaus, jog jis yra pilnametis, jam alų pardavė J. P. (pardavėja šviesiais plaukais), nes šias aplinkybes jis nurodė ir jį sulaikiusiems policijos pareigūnams M. N. ir G. N., kurie R. J. jiems nurodytas aplinkybes tą pačią įvykio dieną detaliai užfiksavo savo tarnybiniuose pranešimuose bei jas patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. policijos pareigūnai patvirtino, kad aptariamo įvykio dieną jie sulaikė nepilnametį R. J., kuris su savimi turėjo alaus skardinę „Volfas Engelman“. R. J. jiems nurodė, jog alų pirko UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje Smėlynės g., už 2,49 Lt, jam alų pardavė šviesiaplaukė pardavėja, tikslaus laiko, kada pirko alų, nurodyti negalėjo, nes čekio nepaėmė, nurodė tik laiko tarpą (apie 18.30 – 19.00 val.), kada tai galėjo įvykti. Daiktų paėmimo protokole užfiksuota, jog iš R. J. buvo paimta 0,568 l talpos skardinė alaus „Volfas Engelmanas“, 5,2 proc. alkoholio tūrio, kuri policijos pareigūno M. N. 2014-06-12 nutarimu perduota saugoti į Utenos apskrities VPK saugojimo patalpą. Iš byloje esančios kasos aparato juostos kopijos matyti, kad 2014-03-07 19.07 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo parduota tokia pat prekė, kokią nurodė pirkęs nepilnametis R. J., t. y. viena skardinė 0,568 l talpos alaus „Volfas Engelman Bravoro“, kurios kaina 2,49 Lt. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. tą pačią įvykio dieną buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178¹ str. 2 d., padarymą, t. y. už tai, kad jis, kaip nepilnametis (16 m.), su savimi turėjo alkoholinio gėrimo – alaus „Volfas Engelman“ (5.2 proc. alk. tūrio) skardinę. Taigi nagrinėjamu atveju jokių esminių prieštaravimų tarp R. J., M. N. ir G. N. bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti aiškiai neteisingus, melagingus, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. J. P., nepagrįstai nepalankius parodymus, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais, konstatuodamas J. P. kaltę dėl ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, yra teismo prerogatyva. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. nuostatų matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Aukštesnės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir pirmiau aptartų įrodymų J. P. kaltei pagal ATPK 164 str. 3 d. konstatuoti užtenka. Kaip nepagrįstas atmetamas apeliantės skundo argumentas, kad R. J. tokiu pat pavadinimu galėjo nusipirkti ir nealkoholinį alų, t. y. J. P. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra surinkta aiškių ir nedviprasmiškų duomenų, susijusių su pažeidimo dalyku. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentus prieštarauja jau pirmiau aptartiems objektyviems įrodymams, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, ir pati J. P. šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, t. y. nepateikė kasos aparato juostos kopijos, iš kurios būtų galima matyti, kad aptariamo įvykio dieną kaltinime nurodytu ar panašiu laiku parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, buvo parduota nealkoholinio alaus „Volfas Engelman“ ar kokia nors kita nealkoholinio alaus skardinė, o tik kelia versiją, taip klaidindama teismą ir mėgindama išvengti administracinės atsakomybės. Be to, įmonės produkcijos kataloge pateikiamame oficialioje „Volfas Engelman“ interneto svetainėje, „Volfas Engelman Nealkoholinis“ alaus tara yra nurodomas tik stiklinis butelis, kai tuo tarpu kitų alaus „Volfas Engelman“ rūšių, įskaitant ir tą, kuris buvo parduotas nepilnamečiui R. J. („Volfas Engelman Bravoro“), tara nurodoma tiek stiklinis butelis, tiek skardinė. Aukštesnės instancijos teismo manymu, ir kiti apeliacinio skundo argumentai dėl galimai neteisingai nustatyto sandorio sudarymo laiko, dėl nepilno alaus pavadinimo nurodymo ir kt. šiuo atveju nepaneigia objektyviais bylos duomenimis nustatyto J. P. padaryto pažeidimo fakto ir vertintini tik kaip apeliantės pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.
Apeliaciniame skunde J. P. nurodo, kad buvo pažeista ATPK 259 str. 1 d. numatyta procedūra, jog surašant protokolą dalyvauja administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Vadovaujantis ATPK 259 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, protokolas surašomas dviem egzemplioriais, vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o ATPK 260² str. numatytais atvejais – nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklių, patvirtintų Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1V-01, 17 punkte nurodyta, kad protokolas surašomas pažeidimo padarymo vietoje. Protokolą pasirašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Reziumuojama, kad taip jis patvirtina savo asmens duomenų teisingumą bei sutikimą, kad jie būtų tvarkomi administracinio teisės pažeidimo byloje. Protokolą taip pat pasirašo jį surašęs pareigūnas (Taisyklių 22 p.). Minėtų Taisyklių 24 punkte teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius (nuorašas) nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Panašios nuostatos dėl protokolo surašymo įtvirtintos taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pildymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-32.
Kaip matyti iš J. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, ji tą pačią jo surašymo dieną (2014-03-14) su juo (protokolu) buvo supažindinta, jai buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 str., taip pat buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šias aplinkybes J. P. patvirtino savo parašu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai padarė esminius procesinius pažeidimus, dėl ko būtų pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.
Nors apylinkės teismas motyvuojamoje nutarties dalyje nurodė alaus pardavimo laiką 17,09 val., tačiau kitoje nutarties vietoje (kaltinimo dalyje) nurodytas kasos aparato čekį atitinkantis alaus pardavimo laikas (19,07 val.) leidžia teigti, kad teismas akivaizdžiai padarė rašymo apsirikimo klaidą.
Taigi atsižvelgęs į tai, kas nustatyta ir išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Utenos rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju buvo nagrinėjamas tik pirminis 2014-05-07 Utenos rajono apylinkės teismui J. P. paduotas apeliacinis skundas, nes ATPK normos nenumato apeliacinio skundo papildymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.