- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-225-491/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- N. P.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. P. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ir Pareiškėjai grąžintas jos skundas dėl to paties teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Pareiškėjos skundas dėl to paties teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. liepos 12 d. bei to paties skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 27 d. raštų, kuriais buvo nuspręsta netenkinti jos prašymo leisti įtariamajam E. K. pasimatyti su ja ir vaikais ikiteisminio tyrimo metu, panaikinimo.Skundžiama apylinkės teismo nutartimi šį Pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti ir jis grąžintas Pareiškėjai. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties apskundimo galimybės. Skundu Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir jos skundą dėl to paties teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties priimti. Cituodama BPK 65 straipsnį, ji skunde teigia, kad BPK 64 straipsnyje nėra nurodyta, kaip neskundžiamos nutartys dėl asmenims taikomų procesinių prievartos priemonių. Iš šio įstatymo turinio seka, kad neskundžiamos tik tos nutartys, kurios priimtos pagal paduotus proceso dalyvių skundus dėl kitų tyrėjų ar prokurorų veiksmų – įrodymų rinkimo, prašymų tenkinimo ir pan. Tuo labiau, kad BPK 439 straipsnio 2 dalyje konkrečiai išvardinamos BPK X dalyje neskundžiamos nutartys, o 440 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka turi teisę paduoti skundą asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai žemesniojo teismo nutartimi buvo pažeisti. Pareiškėja nurodo, kad draudimas naudotis įstatymo numatytu ir leistinu būdu – tėvui matytis su mažamečiais vaikais, o vaikams su tėvu ar sugyventinei matytis su savo vaikų tėvu ir aptarinėti vaikų auklėjimo klausimus – yra akivaizdi procesinė prievartos priemonė, todėl negalima pažeisti asmens, kuris patiria įstatymais garantuotų teisių suvaržymus, teisės skųsti tokias prievartos priemones, jei šis asmuo motyvuotai nurodo prieš jį taikomos priemonės nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Atsiliepimas į Pareiškėjos skundą negautas.Pareiškėjos skundas atmetamas.Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėja skundžia apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti Pareiškėjos skundą dėl neskundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties. Pareiškėjos nuomone, ji turėjo teisę skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pagal BPK 65 straipsnyje nustatytą tvarką. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad Pareiškėjos skundo teiginiai dėl galimybės šiuo atveju taikyti BPK 65 straipsnį yra klaidingi, ir, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, priimta BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. išnagrinėjus skundą dėl aukštesniojo prokuroro sprendimo, šiuo atveju yra galutinė ir neskundžiama. Kaip matyti, Pareiškėjos skundas dėl prokurorų sprendimo neleisti jai ir jos vaikams pasimatyti su suimtu įtariamuoju E. K. buvo išnagrinėtas BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi jos skundas buvo atmestas. Priešingai, nei skunde teigia Pareiškėja, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK nenumato tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties apskundimo galimybės. O būtent, prokuroro nutarimų apskundimo tvarka numatyta BPK 63 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu BPK 64 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai BPK numato atskirą jo apskundimo galimybę. Dabar galiojantis BPK nenumato specialios prokuroro sprendimo neleisti asmenims pasimatyti su suimtuoju apskundimo tvarkos. Pastebėtina ir tai, kad, priešingai nei skunde mano Pareiškėja, prokurorų sprendimas neleisti jai ir jos vaikams pasimatyti su suimtuoju E. K. nėra procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK III dalyje. O minėtu sprendimu prokuroras įgyvendino jam pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį suteiktą kompetenciją. Todėl, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria atmetamas skundas dėl tokio prokurorų sprendimo, iš tiesų yra galutinė ir daugiau nebegali būti skundžiama. Paduodama skundą Pareiškėja siekia įtikinti, kad prokurorų sprendimas neleisti jai ir jos vaikams pasimatyti su suimtu įtariamuoju E. K. savo esme pažeidžia asmens teises, todėl jai turi būti suteikiama galimybė tokį sprendimą apskųsti. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad draudimas Pareiškėjai ir jos vaikams pasimatyti su suimtuoju E. K. tam tikra apimtimi varžo jų teises, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, kad galima laikytis kitokios, nei numatyta įstatyme, skundų padavimo tvarkos. Atkreipiamas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad BPK 65 straipsnio nuostatos nesuteikia jokios išimtinės teisės skųsti neskundžiamas nutartis, t. y. nenustato jokios specialios apskundimo tvarkos tiems atvejams, kai BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl aukštesniojo prokuroro sprendimo, priima neskundžiamą nutartį. BPK aiškiai nustato procesinių dokumentų apskundimo terminus ir taisykles, kurie privalomi visiems proceso dalyviams. Jokių išimčių dėl BPK 64 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad šio straipsnio nustatyta tvarka priimtas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, įstatymų leidėjas nenumato, t. y. kada ši nuostata gali būti netaikoma arba taikoma ne visa apimtimi. Be to, svarbu pažymėti, kad Pareiškėjai buvo suteikta galimybė patikrinti prokurorų sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jos skundą dėl šio sprendimo išnagrinėjus ir ikiteisminio tyrimo teisėjai 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmus nutartį. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skundų padavimas baudžiamajame procese nėra ir negali būti begalinis. Šioje nutartyje aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtintas iš vienos pusės siekiant padidinti savalaikį ir operatyvų sprendimų priėmimą baudžiamajame procese, teismo nutarties vykdymo operatyvumą bei jos stabilumą teismo procesui, iš kitos – proceso dalyvių interesų apsaugą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė Pareiškėjos pateikto skundo dėl 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė jį priimti, skundą grąžindamas Pareiškėjai. Vien tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas netenkina Pareiškėjos interesų, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos N. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.