Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK viršininko Algirdo Budgino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimu jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 13 d., apie 11.48 val., (duomenys neskelbtini) kelyje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,26 promilės girtumas, sukėlė eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliaciniame skunde A. K. kaltė grindžiama tuo, kad policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo tik A. K., automobilyje apžiūrėjus vairuotojo vietą, ant automobilio priekyje esančių apdailos detalių buvo matyti purvo pėdsakai, kurie galėjo atsirasti, kai A. K. perlipo iš vairuotojo vietos į priekinę keleivio vietą, nes vairuotojo pusės durelės buvo užremtos šalia augančiais medžiais ir neatsidarė, po eismo įvykio apžiūrint A. K., ant jo batų buvo matyti aplipęs purvas, priekinė keleivio sėdynė buvo sulieta kažkokiu skysčiu, tačiau A. K. drabužiai buvo sausi, jokių dėmių nesimatė, nors jis teigė, kad sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Be to, pro (duomenys neskelbtini) kontrolės postą A. K. automobiliu „Toyota Avensis“ pravažiavo taip pat vienas, jokių keleivių automobilyje nebuvo. Visi šie duomenys, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio metu automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė A. K..

Iš Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjo R. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, pastebėjo į pakelės medį atsitrenkusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie atvykusio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio stovėjo A. K., jis tvirtino, kad minėtu automobiliu važiavo kaip keleivis, o vairuotojas pasišalino. Aiškindamas įvykio aplinkybes, A. K., būdamas neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuolat painiojosi dėl to, kas vairavo automobilį, jo parodymai buvo nenuoseklūs. Jis teigė, kad automobilio niekas nevairavo, po to teigė, kad nežino, kas vairavo automobilį, gal ir pats vairavo, o gal ir ne. A. K. batai buvo aplipę purvu, o automobilyje apžiūrint vairuotojo vietą, buvo matyti purvo pėdsakai ant automobilio apdailos detalių, priekinė sėdyne buvo sulieta kažkokiu skysčiu, nors ant A. K. drabužių jokių dėmių nebuvo. A. K. buvo nustatytas 3,26 promilės girtumas (b. l. 12).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. A. parodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir tarnybiniame pranešime. Patvirtino aplinkybę, kad A. K. dėl neblaivumo kalbėjo nerišliai, paklausus, kas vairavo automobilį, sakė, jog jis nevairavo, ir nežino, kas jį vairavo. Daugiau žmonių prie automobilio, galėjusių vairuoti automobilį, nebuvo. Liudytojas R. A. negalėjo patvirtinti, kad automobilyje buvo tas pats purvas iš aplinkos, prie automobilio (b. l. 73–74).

Iš Neringos savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos Juodkrantės ugniagesių komandos ugniagesio-vairuotojo E. D. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo surastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo nebuvo, keleivio vietoje sėdėjęs asmuo buvo išgėręs, jis teigė, jog automobilio nevairavo (b. l. 13).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. D. patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą, pamatė automobilyje, keleivio vietoje, sėdintį asmenį, jis tvirtino automobilio nevairavęs. Kas vairavo automobilį, jis neklausė, nes jo pareiga padėti žmogui, o ne aiškintis aplinkybes. Automobilio variklis buvo išjungtas, automobilis buvo stipriai apgadintas, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo (b. l. 72–73).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja R. V. parodė, kad ji dirba Klaipėdos apskrities VPK, įvykio dieną kartu su kolega R. A. buvo įvykio vietoje. A. K. tvirtino automobilio nevairavęs, daugiau žmonių įvykio vietoje, išskyrus gaisrininkus, nebuvo. A. K. buvo neblaivus. Gaisrininkai minėjo, kad A. K. surado sėdintį ne prie vairo. Liudytoja padarė prielaidą, kad automobilį galėjo vairuoti A. K., jis galėjo iš vairuotojo vietos persėsti į keleivio vietą jau po įvykusio eismo įvykio. Automobilyje ant panelės buvo kažkokie pėdsakai. A. K. batai buvo purvini, automobilis buvo stipriai apgadintas. Vairuotojo durelės buvo užremtos, todėl vairuotojas, norėdamas išlipti, turėjo išlipti per keleivio pusę, taip išpurvino automobilio panelę (b. l. 74–75).

Iš aptartų liudytojų R. A., R. D. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių, taip pat jų ir liudytojos R. V. teismo posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad atvažiavę į įvykio vietą, pareigūnai A. K., sėdinčio prie vairo, nematė, jis buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, tačiau aplinkybės, jog jis automobilį vairavo pats, A. K. neparodė. Tiek policijos pareigūnas R. A., tiek ir policijos pareigūnė R. V. padarė tik prielaidą, kad automobilį galėjo vairuoti ir eismo įvykį sukelti A. K., nes automobilyje, ant panelės, buvo purvo pėdsakai, o juos galėjo palikti A. K., persėsdamas iš vairuotojo vietos į keleivio vietą. Iš esmės tokias pat prielaidas padarė ir tyrėja M. Š..

Iš Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjos M. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tyrėjai L. P. A. K. tvirtino jog jis automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, tačiau šio asmens duomenis pateikti atsisakė. Patikrinus duomenis (duomenys neskelbtini) kontrolės poste buvo nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 11 d. 10.25 val. į (duomenys neskelbtini) A. K. automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko vienas, jį pats ir vairavo (b. l. 31–32).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja M. Š. parodė, kad tyrimą dėl eismo įvykio atliko tyrėja L. P., kuri jai liepė A. K. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl duomenų nepateikimo, nes A. K. parodė, kad jis automobilio nevairavo ir nenurodė asmens, kuris įvykio metu vairavo automobilį. Rašant protokolą, jai paskambino viršininkas ir pasakė, kad užtenka duomenų, jog automobilį vairavo pats A. K., todėl A. K. buvo surašytas protokolas už vairavimą, būnant neblaiviam. A. K. su protokolu nesutiko. Išvadą dėl to, kad automobilį vairavo A. K., padarė atsižvelgdami į nuotraukose užfiksuotus vaizdus, kad vairuotojas negalėjo atidaryti vairuotojo durų, ir iš automobilio pro savo pusę išlipti negalėjo, o ant vairo buvo purvo, todėl buvo traktuota, kad purvą paliko A. K., perlipdamas į keleivio pusę. Maža kur A. K., būdamas (duomenys neskelbtini), išsipurvino batus. Galėjo būti ir taip, kad važiuojant A. K. sėdėjo keleivio sėdynėje, ir išleido vairuotoją pro keleivio pusę (b. l. 99–100).

Iš liudytojos M. Š. parodymų aiškiai matyti, kad policijos pareigūnams, tiriant eismo įvykio aplinkybes, iš pat pradžių buvo abejonių dėl to, kad eismo įvykį sukėlė A. K., jo kaltė dėl sukelto eismo įvykio buvo grindžiama tik iš eismo įvykio vietoje nuotraukose užfiksuotų vaizdų, jog po eismo įvykio vairuotojas negalėjo atidaryti automobilio vairuotojo durų, todėl vairuotojas iš automobilio turėjo išlipti pro keleivio pusę, o lipdamas pro keleivio pusę, automobilyje ant panelės, vairo ir kitų vietų paliko purvo pėdsakus. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog persėdant į keleivio vietą, purvas ant panelės, vairo ir ant kitų vietų galėjo likti tiek nuo A. K., tiek ir nuo kito asmens batų, nes tiek A. K., tiek ir kitas asmuo, arba abu asmenys, jau prieš sėsdami už vairo, galėjo būti su purvinais batais, todėl vien ši aplinkybė nėra objektyvus įrodymas konstatuoti A. K. kaltę, t. y. kad būtent jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį.

Teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad jis atvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo pats. Neringoje automobilis stovėjo uždarame poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Būdamas (duomenys neskelbtini), jis sutiko pažįstamą, jo paprašė, kad šis, jo automobiliu, parvežtų jį į (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku pažįstamas atėjo į automobilio stovėjimo vietą. A. K. neneigė įvykio dieną vartojęs alkoholį, todėl jo automobilį ir vairavo pažįstamas, o jis automobilyje važiavo kaip keleivis. Kai pažįstamas vairavo jo automobilį „Toyota Avensis“, iš paskos kitu automobiliu važiavo pažįstamo draugų kompanija, jų jis nepažinojo. Kai jo pažįstamas staigiame posūkyje nuvažiavo nuo kelio, pažįstamas prašė jo į šį reikalą nekišti, nes jis yra viešas asmuo, todėl nukentėtų jo reputacija. Kaip jo pažįstamas išlipo iš automobilio, A. K. dėl girtumo neprisiminė. Jo pažįstamas įsėdo į draugų automobilį, kuris važiavo iš paskos, ir nuvažiavo, o jam sakė išsikviesti tralą, kuris parvežtų automobilį. Jo pažįstamas jokio eismo įvykio nematė, nes niekas nenukentėjo. Buvo apgadintas tik automobilis ir nulaužti keli medeliai. Po eismo įvykio automobilis buvo nebevažiuojantis, jis dar bandė sudėti į vietas automobilio žibintus, buferį, bandė užvesti variklį, bet buvo nulūžęs variklio užvedimo raktas. Batus galėjo susipurvinti vaikščiodamas įvykio vietoje aplink automobilį, nes eismo įvykis buvo miško pakelėje, buvo šlapia. Jis paskambino A. Š., kad šis surastų tralą, tačiau tralo nesulaukė, į įvykio vietą atvažiavo visos tarnybos, jį įsodino į greitosios med. pagalbos automobilį ir išvežė į ligoninę (b. l. 70–72).

Visiškai analogiškas įvykio aplinkybes A. K. nurodė ir paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK viršininkui (b. l. 20).

Iš A. K. paaiškinimų visumos matyti, kad po eismo įvykio, A. K. iš pat pradžių nurodė, kad jis automobilio nevairavo, jo automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jo pažįstamas, kurio tapatybės jis atskleisti nenorėjo dėl to, kad nenukentėtų jo reputacija. Pažymėtina, kad nustatyti ir aptarti bylos duomenys, tokių A. K. paaiškinimų visiškai nepaneigia. Šiuo atveju visiškai nepaneigtas ir A. K. teiginys dėl to, kad jis batus galėjo išsipurvinti jau po eismo įvykio, kai išlipęs iš automobilio vaikščiojo per šlapią dangą. Teismo posėdyje A. K. iš esmės logiškai paaiškino, kad automobilio panelę ir kitas vietas galėjo išpurvinti ir ne asmuo, vairavęs automobilį, o galbūt jis pats, kai po eismo įvykio, būdamas pasivaikščiojęs per šlapią dangą, išpurvintais batais lipo į vairuotojo vietą tam, kad pabandytų užvesti automobilio variklį. Tačiau pažymėtina, kad tiek A. K. paaiškinimai, tiek ir minėti policijos pareigūnų teismo posėdyje ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys dėl to, kas paliko purvo pėdsakus automobilyje, yra tik prielaida, kuri jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, kaip jau buvo minėta, A. K. kaltė dėl to, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. K., grindžiama ir tuo, kad pro (duomenys neskelbtini) kontrolės postą A. K. automobiliu „Toyota Avensis“ pravažiavo vienas, t. y. jis (duomenys neskelbtini) buvo vienas, todėl ir automobilį galėjo vairuoti ir eismo įvykį sukelti tik A. K.. Tačiau aplinkybės, kad jis pro (duomenys neskelbtini) kontrolės postą pravažiavo pats, nepaneigė ir A. K., jis paaiškino, kad pažįstamą, su kuriuo susitarė dėl jo parvežimo į (duomenys neskelbtini), sutiko būtent (duomenys neskelbtini). Be to, akcentuotina, kad aplinkybė, ar A. K. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu vienas, taip pat ir, ar po (duomenys neskelbtini) vaikščiojo vienas, ar ne, bet kokiu atveju visiškai nepatvirtina fakto, kad jis pats vairavo automobilį eismo įvykio metu. Tai, jog priekinė keleivio sėdynė buvo sulieta kažkokiu skysčiu, tačiau A. K. drabužiai buvo sausi, jokių dėmių nesimatė, taip pat visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad jis apipylė keleivio sėdynę, sėdėdamas vairuotojo vietoje ir vairuodamas automobilį, o ne prie kitų aplinkybių.

Iš teismo posėdyje duotų liudytojo A. Š. parodymų nustatyta, kad A. K. ne tik policijos pareigūnams, bet ir A. Š. tvirtino, kad automobilį vairavo kažkoks A. K. pažįstamas asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino. A. Š. patvirtino, kad įvykio dieną jam skambino A. K., prašė surasti tralą, tačiau jis tuo metu, kai jam paskambino A. K., miegojo, nes buvo po naktinės pamainos, todėl pasakė A. K. pačiam susirasti tralą internete. (b. l. 76, 77).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja S. M. patvirtino A. K. paaiškinimus dėl to, kad A. K. išvažiavo iš jos poilsio namų kiemo tuo pačiu automobiliu, kuriuo ir atvažiavo, sėdėdamas keleivio vietoje, prie automobilio vairo sėdėjo jai nepažįstamas asmuo. Be to, liudytoja parodė, kad pas ją atėjo policijos pareigūnai, kurie nieko jai nepaaiškino, kas įvyko. Ji jiems papasakojo tą, ką matė. Kai A. K. atvažiavo, ji jį pamatė tik tada, kai šis pabeldė į duris. Prieš išvažiuodamas, A. K. atidavė jai kambario raktus, todėl ji matė, kaip ir su kuo A. K. išvažiavo. Kol A. K. buvo (duomenys neskelbtini), automobilis visą laiką stovėjo kieme. Kai policijos pareigūnai surašė paaiškinimą, tada pasakė, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio (b. l. 75–76).

Teismo posėdyje paaiškėjus aplinkybei, kad tiriant eismo įvykį, S. M. davė paaiškinimus ir policijos pareigūnams, tačiau policijos pareigūnai paaiškinimo prie bylos nepridėjo, teismas pareikalavo Neringos PK viršininko pateikti S. M. apklausos dokumentą (b. l. 77, 86).

Iš teismui pateikto 2016 m. lapkričio 27 d. S. M. paaiškinimo nustatyta, kad lapkričio mėnesį, datos tiksliai S. M. neprisiminė, A. K. buvo apsistojęs jos poilsio namuose. Atvykęs į poilsio namus, A. K. kambarį užsisakyti atėjo vienas, padavusi raktus pastebėjo, kad prie automobilio vairo sėdėjo kitas asmuo. Kai A. K. atidavė kambario raktus išvykdamas, ji matė, kad prie A. K. automobilio vairo sėdėjo kitas asmuo, o A. K. atsisėdo į priekinę keleivio vietą (b. l. 90–91).

Teismo posėdyje liudytoja M. Š. dėl to, kad prie bylos nebuvo pridėto liudytojos S. M. paaiškinimo, parodė, kad S. M. paaiškinimas pasirodė nepagrįstas, S. M. galėjo būti suinteresuota A. K. padėti, todėl kartu su viršininku nutarė šio paaiškinimo prie bylos nepridėti, jo nepaminėjo ir tarnybiniame pranešime (b. l. 100–101).

Toks liudytojos M. Š. paaiškinimas dėl to, kad prie bylos nebuvo pridėtas liudytojos S. M. paaiškinimas, vertintinas kritiškai. Kartu su liudytojos S. M. paaiškinimu teismui buvo pateiktas ir 2016 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjo M. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodė, jog jis buvo nuvykęs į poilsio namus apklausti S. M.. Tyrėjo teigimu, S. M. iš karto suprato apie kokį eismo įvykį kalbama, ji nurodė, kad A. K. nuomojasi kambarį jau ne pirmą kartą, iš karto parodė, kad į jos poilsio namų kiemą ir iš jo, A. K. atvažiavo automobiliu kaip keleivis. Tyrėjui S. M. parodymai pasirodė šališki, todėl, jo nuomone, tokius įrodymus vertinti kaip tinkamus negalima (b. l. 92). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad paaiškinime S. M., skirtingai, nei teismo posėdyje, nurodė, jog A. K. atvažiavo į jos poilsio namus ir išvažiavo iš jų, kaip keleivis. Tačiau šiuo atveju, kaip ir buvo minėta, aplinkybė, ar A. K. atvažiavo į poilsio namus vienas, ar ne vienas, nėra reikšminga nustatinėjant jo kaltę dėl sukelto eismo įvykio. S. M. dėl to, kad A. K. išvažiavo iš poilsio namų kaip keleivis, nurodė tiek paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniu pranešimu, kuris net nebuvo pridėtas prie bylos, Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjas M. R., taip pat, kaip ir tyrėja M. Š., iš anksto įvertino S. M. parodymus, ir, taip iš esmės peržengdami savo kompetencijos ribas, jos paaiškinimo nutarė prie bylos nepridėti, tačiau akcentuotina, kad šiuo atveju dėl A. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kaltės klausimą nagrinėja ir sprendimą byloje priima teismas, todėl ir surinktus įrodymus vertinti yra ne policijos pareigūnų, bet teismo kompetencija, o eismo įvykio aplinkybes tyrusi institucija privalo teismui pateikti ne, jų nuomone, pagrindžiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bet visus surinktus įrodymus – tiek asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius, ir tik teismas gali padaryti išvadą, kuriuos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent A. K., o ne kitas asmuo.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir skundžiamu nutarimu A. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo subjekto, teisėtai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK viršininko Algirdo Budgino apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.