- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2-647-633/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01392-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- A. Ž.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei D. P. ir jos atstovui advokato padėjėjui L. R. (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. P. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo jam priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. P. (toliau ir – ieškovė) šioje byloje prašo teismą : a) nustatyti nepilnamečio vaiko - bylos šalių dukters E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove, b) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvenančio atsakovo, vaiko tėvo, A. Ž. (toliau ir – atsakovo) išlaikymą šiam vaikui periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. nuo kreipimosi į teismą iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos, taip pat ieškovei nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas, c) priteisti iš atsakovo 1425 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą, skaičiuojant po 250 Eur mėnesiui, d) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
2. Ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovė D. P. paaiškino, kad atsakovas yra jos nepilnametės dukters E. Ž. (toliau ir – vaiko) tėvas, jie nebuvo ir nėra susituokę, tačiau kurį laiką, maždaug 5 metus iki 2020 m. liepos, gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Be minimos dukters daugiau bendrų vaikų jie neturintys, kitų vaikų išlaikytinių atsakovas neturi, ji pati turinti dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus (viso tris), ji šiuo metu gyvena su kt. vyriškiu, su kuriuo yra sukūrę šeimos santykius, su juo veda bendra ūkį. Tėvystę vaikui atsakovas pripažino notariniu pareiškimu. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir kt. priešingo šeimos interesams elgesio, ji 2020 m. liepos mėnesį bendrą gyvenimą nutarė nutraukti, bendru sutarimu ji pati kartu su vaiku išsikėlė iš atsakovo namų ir visą šį laiką gyvena skyriumi nuo jo, atsakovas neprieštaravo kad su ja lieka ir toliau gyvens jų dukra, pats vaiką toliau auginti nenorėjo, to nepageidauja ir dabar. Nuo jų bendro gyvenimo nutraukimo, atsakovas vaiko auginti nė kiek nepadėjo ir nepadeda, su dukra bendrauja itin retai ir tik paskambinęs telefonu bei būdamas aiškiai neblaivus, iki teismo paskyrimo šioje byloje laikinos apsaugos priemonės neteikė dukrai visiškai jokio išlaikymo ar kt. formų materialinės paramos – šiuo metu vaiką vietoje atsakovo kartu su ja išlaiko dabartinis jos sugyventinis. Su pastaruoju vaiko santykiai labai geri, gyvenimo sąlygos jos dabartinės šeimos namuose (sugyventinio tėvų) yra pakankamos užtikrinti vaikui būtinus poreikius būstui, poilsiui, lavinimui ir kt., tėvas, atsakovas, vaiką auginti pats nepageidauja, atsakovo dabartinės būsto (gyvena paveldėtuose tėvų namuose) sąlygos yra kur kas prastesnės nei pas ją, be to, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko ir iširo jų bendras gyvenimas, todėl dukters gyvenamąją vietą ji ir prašanti nustatyti su ja, jos motina. Dukrai šiuo metu yra 4 metai, jai yra diagnozuota alerginė astma, todėl ji turinti papildomų poreikių sveikatos priežiūrai (kelionėms į gydytojų specialistų konsultacijas, reabilitaciniam (sanatoriniam) gydymui), dukra ugdymo įstaigos nelanko (ugdoma namuose), neformaliajame ugdyme taip pat dar nedalyvauja. Ji pati esanti visiškai darbinga, šiuo metu dirbti negali – yra 2021 m. balandžio 20 d. gimusios dukters G. T. auginimo atostogose, yra įgijusi vidurinį ir profesinį sekretorės-referentės išsilavinimą, iki persikėlimo į dabartinę šeimą ir nėštumo dirbo arba registravosi ieškančia nuolatinio darbo Užimtumo tarnyboje. Savo asmeninio turto (nekilnojamų ar vertingesnių kilnojamų daiktų, santaupų ir pan.) ji neturinti, šiuo metu negaunanti ir jokių pajamų – ją išlaiko dirbantis sugyventinis, dukrai E. Ž. yra mokama socialinė išmoka vaikui – po 110 Eur kas mėnesį. Jos žiniomis atsakovas, jų dukters tėvas, yra sveikas, visiškai darbingas, įgijęs vidurinį išsilavinimą, profesijos ugdymo įstaigoje nėra įgijęs, tačiau moka ir gali dirbti įvairius ūkio darbus, jų bendro gyvenimo laikotarpiu dirbo kaimyniniame ūkininko (duomenys neskelbtini) ūkyje, dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu darbo sutartį su juo ūkininkas nutraukė, tačiau atsakovas šiame ūkyje ir toliau jos žiniomis dirba neištisai, nelegaliai, iš to gaudamas apie 400 Eur/mėn. pajamas, iš jų pagal teismo nutartį šiuo metu mokantis dukrai laikiną išlaikymą bei pats pragyvenantis. Be to, atsakovas yra paveldėjęs ir valdo asmeninės nuosavybės teise sodybą kaime Molėtų r. sav. bei apie 3 ha asmeninio ūkio žemės, pats jos nedirbdamas ir dėl netinkamo gyvenimo būdo nelaikydamas jokio asmeninio ūkio, žemę nuomoja tam pačiam ūkininkui, pas kurį nelegaliai dirba, iš to gaudamas 200 Eur metams papildomas pajamas. Jų dukrai išlaikyti (būtinųjų ir papildomų poreikių patenkinimui) šiuo metu kas mėnesį ieškovės tvirtinimu reikia apie 500 eurų (kasdienis maistas, drabužiai, avalynė, higienos, lavinimo priemonės, įprastos ir papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai, dalis faktinės šeimos būsto išlaikymui tenkančių komunalinių mokesčių bei kt.). Ji prašanti teismą jų bendrų vaiko išlaikymo naštą tarp jų, tėvų paskirstyti vienodai (po ½ dalį), - periodinių išmokų iš atsakovo dydį nustatyti 250 Eur/mėn., tokia pačia dalimi prie vaiko išlaikymo ir toliau prisidėtų ji pati, padedama dabartinio savo sugyventinio. Atsakovas yra dar neseno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas (galintis dirbti), kad atsakovui egzistuotų objektyvių kliūčių teikti savo vaikui bent minimalius (būtinuosius) jo poreikius atitinkantį išlaikymą, ieškovei nežinoma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. Ž. bylon pateiktu ir teismo priimtu atsiliepimu į ieškinį pareiškė, jog jis visiškai, be tolimesnio ginčo nagrinėjimo, pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl jų dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ieškove, tačiau iš dalies nesutinkantis su reikalavimais dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, sprendžiant iš dokumento turinio, mano, jog reikalaujamas išlaikymas (jo įsiskolinimas) nėra visiškai pagrįstas faktiniais vaiko poreikiais (prašomas per didelis) bei ir nėra proporcingas jo dabartinei turtinei padėčiai (pajamoms) bei objektyvioms tam galimybėms. Analogišką poziciją atsakovas pareiškė ir išvadą dėl ginčo rengusiam vaiko teisių apsaugos institucijos specialistui. Iš dalies atsikirsdamas minėtiems ieškovės reikalavimams, atsakovas savo pozicijos nepatikslino ir nenurodė, koks išlaikymo vaikui (jo įsiskolinimo) dydis aukščiau minėtus kriterijus jo nuomone atitiktų.
4. Valstybės institucija, įtraukta į procesą išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, byloje pateikė rašytinę išvadą (paaiškino), kad ieškinio reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, vaiką nuo 2020 m. liepos mėnesio augina viena ieškovė (jį nuolat auginanti nuo gimimo), dukra prie jos prisirišusi, ieškovė stengiasi sudaryti šio vaiko augimui, vystymuisi, lavinimui tinkamas sąlygas, pastarosios, jas patikrinus vietoje, pripažintos pakankamomis vaiko poreikių užtikrinimui, vaiko socialinė aplinka taip pat be priekaištų, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymas su motina, bylos ieškove, atitinka geriausią jo interesą ir asmeniškai išklausyto norus. Priteisti iš skyriumi gyvenančio ir nusišalinusio nuo išlaikymo bei kt. pareigų vaikui vykdymo tėvo (atsakovo) išlaikymą reikalauja prioritetiniai vaiko interesai, institucija patvirtino, kad ieškovė viena, padedama dabartinio savo sugyventinio, išlaiko šalių dukterį, ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo periodinių išmokų vaiko išlaikymui suma (po 250 Eur/mėn.) atitinka vaiko būtinuosius ir papildomus poreikius bei proporcingai ir tėvo galimybes. Kadangi atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo gyvenimo su ieškove ir vaiku skyriumi pradžios, institucija visiškai pritaria ir reikalavimui priteisti iš jo išlaikymo vaikui įsiskolinimą.
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
5. Nepilnametis vaikas E. Ž. gimė jų tėvams nesant santuokoje, atsakovas yra jos tėvas, vaikas šiuo metu yra 4,5 m. amžiaus, ji gimusi sveika, tačiau maždaug nuo 1 m. amžiaus jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl šio sveikatos sutrikimo vartoja gydytojų skiriamus vaistus, sekama vaikų pulmonologo, 2020 m. kovo mėnesį buvo gydyta klinikinėje ligoninėje, o rugsėjo-spalio mėn. – reabilitacinėje ligoninėje. Specialiųjų ar dar ir kitokių papildomų poreikių išlaikymui vaikas neturi, nuo 2020 m. liepos mėnesio gyvena tik su motina (skyriumi nuo tėvo) ir jos vienos yra globojama bei išlaikoma. Vaiko tėvas, atsakovas, nuo tėvo valdžios įgyvendinimo yra nusišalinęs nuo bendro gyvenimo su jo motina, ieškove, skyriumi pradžios, t. y. nuo 2020 m. liepos mėnesio, iki laikinos apsaugos priemonės (laikinojo išlaikymo nustatymo) paskyrimo teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi išlaikymo vaikui visiškai neteikė bei prie to neprisidėjo ir jokia kitokia forma.
6. Ieškovė yra visiškai darbinga, įgijusi vidurinį ir profesinį išsilavinimą, maždaug 9 mėn. laiko nedirba, pasibaigus paskutiniams darbo santykiams, nuolat registruojasi ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje, iki 2021 m. vasario mėnesio jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka po 200,31 Eur/mėn., nuo 2021 m. balandžio dirbti negali dėl objektyvios priežasties - 2021 m. balandžio 20 d. jai gimusio kūdikio auginimo. Bylos duomenimis santaupų ir jokio kito vertingesnio nei nekilnojamo, nei kilnojamo turto ieškovė neturi, šiuo metu ji negaunanti jokių pajamų – yra išlaikoma dirbančio sugyventinio, padedama jo bei ir valstybės socialinės išmokos vaikui (110 Eur/mėn.) ji išlaiko ir bylos šalių dukterį. Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai šiam vaikui išlaikyti bylos duomenimis nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pripažįstama sunkia – 4 asmenų (neskaitant sugyventinio, kuris neturi įstatymais pagrįstos prievolės išlaikyti ginčo šalių vaiką) šeimai pragyventi tenka maždaug 290 Eur (2x110 Eur + 70 Eur)/mėn. pajamos (valstybės socialinės išmokos trims ieškovės vaikams), arba 72,50 Eur vienam asmeniui.
7. Atsakovas yra dar pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas, vidurinio išsilavinimo, moka žemės ūkio ir pan. nekvalifikuotus darbus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) duomenimis maždaug 6 mėn. (panašiai kaip ir ieškovė) legalaus darbo nedirbantis, registruojasi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, nuo 2021 m. sausio 21 d. jam yra paskirta ir mokama 362,03 Eur nedarbo draudimo išmoka, asmeninės nuosavybės teise valdo bendros 11 321 Eur vertės nekilnojamą turtą – sodybą bei 3 namų valdos bei žemės ūkio paskirties sklypus, kelių transporto priemonių atsakovo vardu (kaip beje ir ieškovės) neregistruota, bylos duomenimis atsakovas šeimos nesukūręs, kitų išlaikytinių neturi. Kitais bylos duomenimis nepaneigtais ieškovės paaiškinimais, atsakovas ir toliau verčiasi tik jau nelegaliais uždarbiais pas paskutinį savo darbdavį ūkininko ūkyje, iš jų gauna artimas 1 MMA (atskaičius mokesčius) pajamas (ieškovės žiniomis apie 400 Eur/mėn.), taip pat gauna 200 Eur. per metus papildomų pajamų iš žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos. Tokiu būdu šiuo metu atsakovo faktines pajamas sudaro maždaug 780 Eur/mėn., nuo 2021 m. liepos 21 d., pasibaigus nedarbo draudimo išmokoms, jos sumažės iki maždaug 420 Eur/mėn. Be to, kaip minėta aukščiau, atsakovas valdo ženklios vertės nekilnojamą turtą, iš kurio, ypač žemės ūkio paskirties žemės, vesdamas asmeninį ūkį, gali gauti kur kas didesnes pajamas nei gauna šiuo metu iš šios žemės nuomos, objektyvių kliūčių gauti tokias reikšmingas papildomas pajamas atsakovui, teismo vertinimu, nėra ir tik jis pats yra atsakingas už tai, kad turėdamas galimybes savo turtinės padėties esminiam pagerinimui, apsiriboja minimaliu savo darbu ir pajamomis, todėl, teismo vertinimu, atsikirtimuose ieškiniui negali remtis itin mažų savo pajamų ir sunkios turtinės padėties aplinkybe. Sprendžiant iš aukščiau aptartų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti savo darbu yra pakankamos išlaikyti tiek save, tiek vienintelį savo nepilnametį vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 185 ir 186 straipsniai).
8. Be dalyvaujančių asmenų (ieškovės) paaiškinimų ir valstybės institucijos rašytinės išvados, šios aplinkybės byloje pagrįstos (įrodinėjamos) ir tinkamais bei leistinais rašytiniais įrodymais : vaiko gimimo liudijimo kopija, duomenimis apie jo faktinę gyvenamąją vietą, turimą sveikatos sutrikimą ir sveikatos priežiūrą, duomenimis apie ieškovės ir atsakovo, vaiko tėvų, turtinę padėtį (valstybės socialinį draudimą, nekilnojamus daiktus, kelių transporto priemones, socialines išmokas), valstybės institucijos išvadai duoti duomenimis apie vaiko išlaikymo šaltinius bei apie ieškovės ir atsakovo asmeninę ir turtinę padėtis, taip pat asmeniškai išklausyto vaiko norą (poziciją) dėl su juo susijusių ieškovės, motinos, reikalavimų. Jokie kiti bylos duomenys šių aplinkybių nepaneigia, atsakovas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje jų taip pat nenuginčijo, todėl teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos pasiskirstymo kriterijais bei įrodymų pagal tikimybių pusiausvyrą ir jų pakankamumą vertinimo principu, sprendžia, jog būtent tokios aukščiau aptartos (punktai 5-7) juridiškai reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti aplinkybės byloje yra nustatytos (CPK 178, 185 ir 187 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui (jo įsiskolinimas) paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos arba kreipimosi į teismą (mediatorių) dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas už 3 metų laikotarpį iki ieškinio teisme pareiškimo. CK 3.174 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog teismas realiai kilusį ar potencialų ginčą tarp tėvų dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo išsprendžia vaiko interesais ir atsižvelgdamas į jo paties norą, jeigu jis tokį pagal amžių ir brandą gali motyvuotai išsakyti ir šis jo noras neprieštarauja jo paties interesams.
10. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas buvo ir (ar) yra teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui).
IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
11. Ieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtu pagrindu, pakankamai pagrįstu leistinais proceso įstatymu įrodymais, todėl iš esmės patenkintinas, tačiau dalinai - sumažintinas priteistinų vaiko išlaikymui periodinių išmokų dydis bei atitinkamai ir išlaikymo įsiskolinimas. Kita vertus, pagrindo viršyti ieškovės pareikštąjį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui (jo įsiskolinimo) priteisimo ir jo formos bei dydžio teismas taip pat nenustatė (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
12. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Pagal jau kurį laiką nuosekliai formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) yra įskaitoma į vaiko išlaikymą, kas reiškia, jog socialinės išmokos dydžiu, valstybei per socialinę politiką prisiėmus dalį nepilnamečių šalies vaikų auginimo ir išlaikymo naštos, turi būti sumažinama ta išlaikymo naštos dalis, kuri turi tekti vaiko tėvams.
13. Teismas sprendžia, kad ieškovės byloje nurodytas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių dydis šiuo metu, kai specialiųjų poreikių neturinčiam vaikui yra dar 4,5 m amžiaus, – 500 eurų per mėnesį, nėra įtikinantis ir visiškai pakankamai pagrįstas. Ieškovė pateikė vienasmeniškai atliktus vaiko poreikių paskaičiavimus pagal atskiras jų, poreikių, sritis, tačiau jų įrodymais, išskyrus savo pačios paaiškinimus, nepagrindė, kita vertus atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovės paaiškinimai neatitinka tikrovės, o vaiko poreikiai yra kitokie (mažesni). Tačiau vertindamas ieškinyje pateiktą ieškovės vaiko poreikių paskaičiavimą kartu su jos paaiškinimais teisme, teismas sprendžia, kad neatitinka tikrosios padėties skaičiavimuose nurodyta šalių vaikui tenkanti ieškovės šeimos būsto išlaikymo naštos dalis (paskaičiavimuose ji nurodyta – 50 Eur, o pagal ieškovės paaiškinimus teisme 7 asmenų šeimai tenka vidutiniškai 200 Eur išlaidų tam vasarą bei kiek daugiau žiemą dėl būsto šildymo), kuri turi būti sumažinama ir vertinama vidutiniškai 30 Eur/mėn. Be to, atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenamąją vietą kaimo vietovėje ir kt. duomenis (ugdymą namuose), neatitinka tikrosios padėties ir priskyrimas išlaikymo poreikiams atskiromis papildomomis eilutėmis išlaidų „laisvalaikiui“ ir „kitoms nenumatytoms išlaidoms“ – po 40 Eur (mažintina po 20 Eur), taip pat, teismo vertinimu, kiek padidinti skaičiavimuose vaiko poreikiai ugdymo priemonėms - 40 Eur/mėn., kurie turėtų būti kiek sumažinti ir vertinami ne daugiau 30 Eur/mėn. Tokiu būdu realieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai teismo vertinami maždaug 430 Eur/mėn. Iš pastarųjų atėmus valstybės socialinę išmoką vaikui (110 Eur/mėn.), vaiko tėvams tenkanti jo išlaikymo naštos dalis sudaro maždaug 320 Eur, arba po 160 Eur kiekvienam iš jų. Ieškovė nagrinėjamu konkrečiu atveju nereikalauja nukrypti nuo civiliniuose įstatymuose įtvirtinto vaiko tėvo ir motinos lygių pareigų vaikui, tame tarpe ir jį išlaikyti, principo ir vaiko išlaikymo naštą tarp jų, tėvų, prašo paskirstyti lygiai, tai yra pusiau (lygiomis dalimis). Labiau mažinti atsakovo, vaiko tėvo, dalį būtinųjų nepilnamečio bylos šalių vaiko poreikių tenkinime (dar labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikams išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios sunkesnės turtinės padėties bei mažesnių galimybių ieškovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir paties nepilnamečio vaiko interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik pačius minimaliausius gyvybinius, bet kiek galima didesnio mąsto jo pirmiausiai būtinuosius, toliau ir kitus poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaikų tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaikais abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti nepilnamečio ir juolab mažamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų. Tokiu būdu šioje dalyje ieškinys patenkintinas dalinai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 160 Eur/mėn. Kadangi bylos duomenimis, kurių atsakovas iš esmės neginčijo ir nenuginčijo, jis visiškai (jokia apimtimi) nevykdė vaiko išlaikymo pareigos nuo 2020 m. liepos mėnesio iki ieškovės kreipimosi į teismą, t. y. 5 mėn. ir 21 dieną, pripažįstamas iš esmės pagrįstu ir reikalavimas priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą, tačiau jo dydis perskaičiuotinas, mėnesio poreikius sumažinant nuo 250 Eur iki 160 Eur : 160 Eur x 5 mėn. + 160 Eur : 30 d. x 21 d. = 912 Eur. Tokiu būdu šioje dalyje ieškinys patenkintinas taip pat iš dalies ir priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas 912 Eur suma.
14. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nuo 2020 m. liepos mėnesio praktiškai yra nusišalinęs ne tik nuo išlaikymo, bet ir nuo visų kitų tėvo pareigų vaikui vykdymo, jo pats nė kiek neaugina, nesirūpina jo ugdymu, lavinimu, auklėjimu, sveikatos priežiūra bei visa kita kasdiene jo globa, nepageidauja pats auginti vaiką, o ieškovė atvirkščiai vaiką augina nuo jo gimimo, vykdo jo kasdienę globą, motinos valdžios neįgyvendinimo ar piktnaudžiavimo ja atvejų nėra nustatyta (atvejo vadyba šeimai buvo paskirta dėl atsakovo vaiko teises ir interesus šeimoje pažeidinėjusio elgesio (veiksmų), jos, ieškovės, sudarytos vaiko auginimo ir ugdymo sąlygos įvertintos pakankamomis jo poreikiams patenkinti ir geriausiam interesui užtikrinti, ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bylos ieškove, kaip to ir prašoma ieškiniu bei visiškai sutinkama atsakovo (CK 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų išsaugo teisę kreiptis į teismą pakartotinai (iš naujo) dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su kitu iš vaiko tėvų (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
15. Ieškovė bylos duomenimis pati asmeniškai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir tokių atlyginimo iš atsakovo nereikalauja. Duomenų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje taip pat nėra, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
16. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 3,52 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 138,72 Eur nesumokėtų žyminių mokesčių, nuo kurių ieškovė yra atleista įstatymu (160 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75 + 912 Eur x 0,03 + 100 Eur x 0,75), bei c) 176,57 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-3826). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktai), be to, žyminis mokestis teismo aukščiau paskaičiuotas nuo faktiškai iš atsakovo vaikui priteisiamų periodinių išmokų bei jų įsiskolinimų sumų ir visiškai tenkinamas neturtinis ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, todėl visas aptariamų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimas priteistinas iš nuo tokio išlaidų mokėjimo įstatymu neatleisto atsakovo, kadangi šios išlaidos susidarė išimtinai dėl netinkamo jo, atsakovo, elgesio (tėvo pareigų nevykdymo) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 ir 376 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti dalinai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove D. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. Ž., (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2021 m. gruodžio 21 (kreipimosi į teismą) dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka. Į priteisiamą išlaikymą įskaityti pagal 2020 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį šioje byloje taikyti laikiną apsaugos priemonę – įpareigojimą mokėti laikiną išlaikymą, atliktus mokėjimus.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymo jo nepilnametei dukrai E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., - devynis šimtus dvylika eurų (912 Eur).
Šių vaiko išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę D. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 24 ct. (142,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą ir nesumokėtų žyminių mokesčių, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 57 ct. (176,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.