Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas R. B. įmonės savininku, 2012 metais visiškai nevedė transporto priemonių apskaitos ir raštu arba internetu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui iki 2013 m. birželio 1 d. nepateikė transporto priemonių apskaitos ataskaitos už 2012 metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 36-1737) 3.1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 36-1737) 15 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3016) 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkto (redakcija, galiojusi iki 2013 m. birželio 1 d.) reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50²⁰ straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2012 metais į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido (pardavė) 20 importuotų transporto priemonių, tačiau per 3 mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios jų neįsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. Dl-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 65-2599) 5 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3016) 34² straipsnio 1 dalies reikalavimus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50²⁰ straipsnio 3 dalyje.

Be to, R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas R. B. įmonės savininku, 2012 metais importavo ir į vidaus rinką išleido transporto priemones, nesukūręs eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos, t.y. nesudarė sutarčių su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojais, dėl ko negalėjo sudaryti sąlygų asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3016) 34¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus, tuo padarė ATPK 50²⁰ straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu R. B. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 50²⁰ straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, 5 dalyje, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., paskyrė galutinę subendrintą 25 000 Lt baudą.

R. B. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad visos į vidaus rinką išleistos transporto priemonės buvo tinkamos eksploatuoti, tačiau į šią esminę aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino nei protokolą surašiusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas. Administracinių teisės pažeidimų byloje nesant įrodymų, jog jis importavo netinkamas eksploatuoti transporto priemones, galima daryti pagrįstą išvadą, jog apelianto atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 51²⁰ straipsnio nuostatų. Šiuo atveju galima daryti išvadą, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vien tik prielaidomis ir nesiaiškino esminių šiai administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingų aplinkybių.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Alytaus RAAD Alytaus miesto agentūra 2014 m. kovo 26 d. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau visiškai neatsižvelgė į 2014 m. sausio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytus protokolo trūkumus. Naujai surašytas protokolas nuo ankstesnio, t.y. Prienų rajono apylinkės teismo pripažinto netinkamu, skiriasi tik tuo, kad jame detalizuotos teisės normos, kurias jis galimai pažeidė. Patikslintą protokolą surašiusi institucija nesilaikė ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, netyrė, nenurodė aplinkybių, kada ir kokias transporto priemones į vidaus rinką jis išleido, kokie dokumentai patvirtina importo faktą. Nustačius netinkamų eksploatacijai transporto priemonių įvežimo į Lietuvos Respubliką atvejus, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimas turi būti įvardintas konkrečiai, analizuojamos jo įvykdymo aplinkybės. Šiuo atveju nurodyti esminiai aspektai visiškai nedetalizuoti, o apsiribota tik pažeistų teisės aktų straipsnių paminėjimu. Šių objektyviųjų požymių nenurodymas užkerta kelią jam tinkamai pasinaudoti teise į gynybą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas savo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto R. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-04-29 priimtą nutarimą.

R. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. B. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 50²⁰ str. 1 d., 3 d. ir 5 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių.

Lietuvos Respublikos ATPK 50²⁰ straipsnyje nustatyta atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio pavadinimas (hipotezė) aiškiai parodo, jog pirmiausia turi būti nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas tvarko ne bet kokias, o eksploatuoti netinkamas transporto priemones.

Byloje esančiame 2013 m. gruodžio 11 d. neplaninio patikrinimo akte nurodyta, kad per 2012 m. R. B. įmonė importavo 24 transporto priemones, 20 transporto priemonių pardavė Lietuvos Respublikos rinkoje, 8 transporto priemones pardavė į užsienį. Per 2013 m. įmonė importavo 18 transporto priemonių, 13 transporto priemonių pardavė Lietuvos Respublikoje, 6 transporto priemones pardavė į užsienį. Kaip apeliaciniame skunde nurodė ir apeliantas, patikrinimo akte nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido netinkamas eksploatuoti transporto priemones, priešingai – iš patikrinimo akte pateiktos lentelės yra aišku, jog visos apelianto į vidaus rinką išleistos transporto priemonės buvo tinkamos eksploatuoti, todėl jis negalėjo pažeisti teisės aktų, kuriais reglamentuojamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime nenurodoma, kokiais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, jog R. B. veiksmuose yra būtinasis neteisėtos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 50²⁰ straipsnyje, požymis –eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas. Pirmosios instancijos teismas nutarime tik perrašė administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis, nutarimo visiškai nemotyvavo ir niekuo nepagrindė išvados dėl R. B. veiksmuose esančios administracinių teisės pažeidimų sudėties. Tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ir objektyviais įrodymais pagrįsti, kad asmuo tvarkė eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius tokių transporto priemonių tvarkymą, tačiau duomenų apie tai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nebuvo įro­dy­ta, jog R. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant vien prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą bū­ti­na vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, kad R. B. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50²⁰ str. 1 d., 3 d. ir 5 d. nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50²⁰ str. 1 d., 3 d. ir 5 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.