Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininkės) J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (hipotekos kreditoriaus) S. K. pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkės J. Š. kreditoriui S. K. skolą: 174 000 Lt negrąžintos paskolos, 20 450 Lt delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 194 589 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 94,68 kv. m. ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele R1-1 (28/1000 iš 897,23 kv. m), t. y. 25,12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J. Š. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-10-24 nutartimi įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas, kad skolininkė įspėta, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui, kad nutartis skolininkei buvo įteikta 2011-11-02 asmeniškai, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, ir, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tenkino kreditoriaus prašymą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Nuo 2012-07-01 pasikeitė hipotekos ir įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančios CPK nuostatos, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens (skolininkės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-12-12 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, vadovaujasi skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiomis CPK, kitų teisės aktų nuostatomis.

Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius S. K. ir J. Š. 2008-06-18 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas S. K. paskolos gavėjai S. Š. paskolino 124 000 Lt iki 2009-01-17. Pagal šios sutarties 4.5 p. paskolos gavėja įsipareigojo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas (b. l. 14). Kreditorius ir skolininkė 2009-11-30 sudarė priedą prie 2008-06-18 paskolos sutarties, pagal kurį padidino paskolos sumą iki 174 000 Lt (paskolos davėjas papildomai paskolino 50 000 Lt), paskolos terminą pratęsė iki 2010-03-18. Priedo 6.5 p. skolininkė ir kreditorius numatė, jog laiku negrąžinus paskolos, skolininkas moka baudas po 0,3 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, bauda pradedama skaičiuoti, jei uždelsimas yra didesnis kaip penkios dienos (b. l. 23-24). Paskolos grąžinimui (su visais galimais pakeitimais ir papildymais) užtikrinti paskolos gavėja įkeitė butą su automobilių stovėjimo aikštele R1-1 (28/1000 iš 897,23 kv. m.), t. y. 25,12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21). Skolininkė paskolos negrąžino, todėl kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir išieškoti 174 000 Lt negrąžintos paskolos, 20 450 Lt delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio, viso: 194 589 Lt (b. l. 38). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-10-24 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos skolininkė kreditoriui skolos negrąžino, nesumokėjo delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l 67). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-12-12 nutartimi nutarė išieškoti skolą: 174 000 Lt negrąžintos paskolos, 20 450 Lt delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 194 589 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 94,68 kv. m. ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele R1-1 (28/1000 iš 897,23 kv. m.), t. y. 25,12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J. Š. (b. l. 69).

Skolininkė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra neteisėta dėl priteistų sumų dydžio, taip pat tuo, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į mašinų stovėjimo aikštelę, kadangi 2010-08-25 kreditoriaus sutikimu buvo sudaryta automobilių stovėjimo aikštelės pirkimo-pardavimo sutartis. Skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė automobilių stovėjimo aikštelės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2010-08-25, iš kurios matyti, jog skolininkė J. Š., sutikus kreditoriui S. K., pardavė UAB „Mingeda“ automobilių stovėjimo aikštelę R1-1, turinčią 25,12 kv. m. (7/250 dalys iš 897,23 kv. m.), priklausančią butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 104-110). Sutarties 7.1 ir 7.3 p. numatyta, kad pardavėjas tinkamai iki sutarties sudarymo atskleidė pirkėjui informaciją apie daiktą, kurio nuosavybės teisės yra suvaržytos hipoteka (pagrindas: kreditoriaus S. K. 2010-08-25 sutikimas, registro Nr. SK-5423), pirkėjas pareiškia, kad jam yra žinoma, jog parduodamo daikto nuosavybės teisės yra suvaržytos hipoteka ir remiantis CK 4.171 str. 9 d. perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Šių duomenų pagrindu (b. l. 29-30), Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-07-12 nutartimi nutarė „Atlikti pakeitimus hipotekos registre, nurodant Hipotekos lakšte, kodas 01120080016640 laikant, kad hipotekos kreditoriui yra įkeistas šis objektas - negyvenamosios komercinės patalpos u/n 1(duomenys neskelbtini), 131,93 kv. m su automobilių stovėjimo aikštele R1-1 (191/1000 iš 769,83 kv. m.), t. y. 147,04 kv. m., su automobilių stovėjimo aikštele R1-1 (7/250 iš 897,23 kv. m), t. y. 25,12 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 26)“. Šios nutarties pagrindu pakeisti duomenys hipotekos registre, hipotekos lakšte nurodyta, kad pažymėjimas apie hipotekos registre įregistruotą pakeitimą (sutartinės hipotekos pakeitimo i. d. 01120110011593) yra neatskiriama šio lakšto dalis (b. l. 44). 2011-07-14 įregistravus sutartinės hipotekos pakeitimą, prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti šie daiktai: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis J. Š. (skolininkei) ir 131,93 kv. m. negyvenamosios komercinės patalpos, plane pažymėtos nuo 65-7 iki 65-13, su automobilių stovėjimo aikštele R-1 (191/1000 iš 769,83 kv. m), t. y. 147,04 kv. m.; su automobilių stovėjimo aikštele R1-1 (7/250 iš 897,23 kv. m.), t. y. 25,12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios UAB „Mingeda“ (įkeisto daikto savininkas). Taigi iš sutartinės hipotekos Nr. 01120080016640 (su visais pakeitimais) duomenų matyti, kad įkeistų daiktų savininkais įvardijami J. Š. ir UAB „Mingeda“ (b. l. 40-46). Po nekilnojamojo turto padalijimo, sujungimo ar perleidimo kito asmens nuosavybėn visais atvejais hipoteka seka paskui turtą, nepriklausomai nuo sandorio šalių valios, o įkeitimo teisinio santykio dalyviai atleidžiami nuo pareigos reikšti prašymą dėl hipotekos registro duomenų pakeitimo – pakeitimai atliekami Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu. Kadangi pagal CK 4.172 str. padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 558 str. nuostatas, kadangi, kaip jau minėta, įkeitimo teisė dėl nekilnojamojo daikto padalijimo, išliko, todėl pagrindei prievolei įvykdyti hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas priklauso skolininkei J. Š. ir įkeisto daikto savininkui - UAB „Mingeda“. Vadovaujantis CPK 558 str. nuostatomis, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kreditorius S. K. davė sutikimą J. Š. parduoti UAB „Mingeda“ automobilių stovėjimo aikštelę R1-1, todėl jam buvo žinoma, kad, perleidus įkeistą daiktą nuosavybėn UAB „Mingeda“, hipoteka seka paskui daiktą, tačiau pradinio kreipimosi į hipotekos teisėją metu savo prašyme UAB „Mingeda“, kaip įkeisto daikto savininkės, neįvardijo, o hipotekos teisėja tokios aplinkybės taip pat atitinkamai neįvertino. Kadangi UAB „Mingeda“, kuri įsigijo hipoteka įkeistą automobilių stovėjimo aikštelę, nebuvo informuota apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-10-24 nutartimi pritaikytus apribojimus įkeistam turtui, nebuvo įspėta, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Ši aplinkybė sudaro teisines kliūtis toliau tęsti hipotekos procedūras, neleidžia patenkinti kreditoriaus pareiškimo dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog hipotekos teisiniai santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis; jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 str.). Nurodyti principai lemia ir tai, kad hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, yras įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Nustačius, kad ne visi įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, konstatuotini pirmojo skolos išieškojimo etapo procedūrų pažeidimai, todėl antrasis kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo tampa iš esmės negalimu. Kaip minėta, įkeisto daikto savininko informavimo pareigą apie prasidėjusias hipotekos procedūras tiesiogiai numato įstatymas, tačiau teismas šios pareigos tinkamai neįgyvendino, nenurodė kreditoriui apie jo paduoto prašymo (procesinio dokumento) trūkumus, o tai reiškia, kad netinkamai įvykdė savo pareigą įspėti įkeistų daiktų savininkus apie pasekmes, atsirandančias skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negražinimo atveju, ir nepagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina, o kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 7 str.).

Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. K. pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti.