- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 2SA-98-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., S. J., G. M., N. G., A. A., A. T.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos (atsakovės) R. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (suinteresuoti asmenys A. G., S. J., G. M., N. G., A. A., A. T. teisių perėmėja A. K., J. K. teisių perėmėjai V. K. ir A. K., A. K., V. K., L. L., L. M., J. M., R. M., V. M., V. M., Ž. L., V. L., M. L., K. G., A. G. G., K. G., E. G., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto 4 notarų biuras (notarė G.O. Š.), Vilniaus miesto 17 notarų biuras (notarė L. M.), Vilniaus miesto 14 notarų biuras (notarė R. B.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Civilinėje byloje Nr.2-107-96/2010 ieškovas A. S. ginčijo 2001-02-27 Vilniaus miesto 14 notarų biuro patvirtintą I. S. įgaliojimą L. M. bei prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento pagal įgaliojimą pasirašytas neatlygintinas turtinių teisių perleidimo sutartis, kurių pagrindu atsakovams, tame tarpe ir atsakovei R. G. perleista I. S. teisė į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurią turi teisę atstatyti nuosavybės teises. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimu, priimtu 2010-04-06, ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2011-05-04 sprendimu buvo panaikintas apylinkės teismo sprendimas ir ieškovo A. S. ieškinys patenkintas - pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento I. S. 2001-02-27 pasirašytas ir notaro patvirtintas įgaliojimas L. M. bei pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutartys dėl neatlygintino turtinių teisių perleidimo. Teismas nustatė, kad įgaliojimo sudarymo metu I. S. neturėjo nuosavybės teisėmis nurodyto nekilnojamojo turto - 4.36 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pati negalėjo juo disponuoti ir perleisti nuosavybės teisių į šį turtą, toks turtas nebuvo identifikuotas, todėl negalėjo pavesti (sudaryti įgaliojimo) ir kitam asmeniui atlikti su juo kokių nors veiksmų. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo A. S. argumentus dėl ginčo įgaliojimo sudarymo suklydus įgaliotojai I. S. ir dėl sandorio pasekmių ne tik dėl sandorio objekto (disponuojamų teisių) turinio, bet esant įgaliotinės L. M. apgaulei dėl įgaliojimo dalyko ir dėl jo pasekmių. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl niekinio įgaliojimo, dėl jo sudarymo suklydus ir dėl apgaulės, dėl turtinių teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo negaliojančio įgaliojimo pagrindu, dėl sutarčių sudarymo nesąžiningai – nes jos neatlygintinės, neatitinka pavedimo dalyko, dalis sutarčių sudaryta su artimais giminaičiais ir po įgaliotojos mirties, visi sandoriai dėl turtinių teisių perleidimo į nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Negaliojančia pripažinta ir sutartis, kuri buvo pasirašyta su atsakove R. G., kadangi sandoris sudarytas niekinio įgaliojimo pagrindu, neatlygintinai. Teismas nurodė, jog atsakovei taikytini tie patys sąžiningos šalies standartai bei pažymėjo, kad ji negali gintis 2001-02-20 sudarytu preliminariu susitarimu dėl 18 arų žemės šalia namo (duomenys neskelbtini) įgijimo su J. S., kadangi tinkamą šios sutarties vykdymą ji turėjo gauti iš I. S..
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-107-96/2010 vadovaudamasi LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. bei remdamasi 2011-06-23 F. S. surašytu pareiškimu - patvirtinimu, kurį vertina kaip dokumentą, patvirtinantį naujų bylos aplinkybių išaiškėjimu po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Nurodė, jog šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo teisme metu, apie tai pareiškėjai tapo žinoma po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo ir turi esminę reikšmę bylai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. S. pateikė atsiliepimą ir nurodė, jog nesutinka su prašymu atnaujinti procesą, kadangi nėra įstatymo nustatytų pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-10 nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr.2-107-96/2010 netenkino. Teismas nustatė, kad F. S., kuris yra I. S. sūnus, 2011-06-23 surašė ir notaras patvirtino jo pareiškimą - patvirtinimą, kad jo tėvai Irena ir J. S. 2001 m. sudarė dokumentus ir juos pasirašė tikslu perleisti R. G. statinius ir teisę į 0,18 ha žemės, kuri būtų atkurta (duomenys neskelbtini) ir I. S. 2001-02-27 pasirašė įgaliojimą L. M. ir buvo pasirašyta sutartis dėl teisės į žemę perleidimo R. G. bei nurodė aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių perleidimu, dokumentų pasirašymu bei išdėstė savo nuomonę, kad turto perleidimas atitiko tikrąją F. S. tėvų valią ir dokumentai buvo pasirašyti sąmoningai. Teismo nuomone, šis pareiškėjos pateiktas rašytinis įrodymas - fizinio asmens 2011-06-23 patvirtinimas apie 2001 m. atliktus kitų asmenų veiksmus, jų aprašymas ir vertinimas - pagal savo pobūdį negali būti suprantamas kaip žymus faktinių duomenų skirtumas nuo jau turėtų ir žinomų bylos nagrinėjimo metu, kurias nustačius turėtų keistis priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Be to, kadangi patvirtinimas surašytas jau po to, kai buvo išnagrinėta byla ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka įstatymo nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Padaręs išvadą, kad pareiškėjos pateikti įrodymai ir prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės kitų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste negalėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu ir neturi neabejotinos teisinės svarbos išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-10 nutartį ir tenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvacija, apeliantė nurodė, kad ieškovo brolio patvirtinime nurodytos aplinkybės kelia abejonių priimto sprendimo pagrįstumu ir šis dokumentas yra pagrindas proceso atnaujinimui, nes šias aplinkybes patvirtino liudytojas visų įvykių, susijusių su namo pardavimu, teisių į žemę perleidimu bei įgaliojimo sudarymu, tačiau ieškovas, žinodamas šias aplinkybes, nekvietė į teismo posėdį liudyti savo brolio. Apeliantės teigimu, patvirtinime išdėstytos aplinkybės F. S. buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo metu, bet byloje jis nedalyvavo ir apeliantė nežinojo, kad jis žino tai, ką išdėstė raštu savo patvirtinime. Minėtas patvirtinimas atsirado po teismo sprendimo tik todėl, kad ieškovo brolis F. S. sužinojęs, kad teismas patenkino jo brolio ieškinį, buvo nustebintas tokiu neteisingu teismo sprendimu ir nusprendė įsitraukti į bylos teisingą išnagrinėjimą. Todėl tik atnaujinus procesą jis galėtų duoti parodymus ir paliudyti savo tėvų sudarytų sandorių tikrąją valią ir kad jie tokių pasekmių pageidavo. Taip pat apeliantė pažymėjo, kad jai bylos atnaujinimas ypatingai svarbus dėl tos aplinkybės, kad ji su J. S. (ieškovo tėvu) 2001-02-20 pasirašė preliminarią žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutratį, pagal kurią įsipareigojo už šį turtą sumokėti 40 000 Lt. Šią sumą apeliantė sumokėjo notarų biure prieš pasirašant 2001-03-08 gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau vėliau iš notarės sužinojo, kad žemės ji nusipirkti negali, ir buvo priversta pasirašyti sutartį, kuria jai buvo perleista teisė į 0,18 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), į kurią turi teisę atstatyti nuosavybės teises. Pažymėjo, kad tiek apeliantė, tiek ieškovo tėvai buvo įsitikinę, kad 40 000 Lt suma yra už namą su žeme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą ieškovas A. S. prašė skundą atmesti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Ieškovo teigimu, apeliantei aplinkybės, susijusios su 2001-02-20 sutarties, pagal kurią J. S. įsipareigojo parduoti apeliantei 0,18 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), sudarymu, buvo žinomos šio sandorio sudarymo metu, t.y. gerokai anksčiau nei ieškovas kreipėsi į teismą dėl įgaliojimo bei sandorių, pagal kuriuos atsakovams buvo perleistos teisės į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., kuriuo remiasi apeliantė, esminės aplinkybės, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, nebuvo ir negalėjo būti nežinomos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad santykiai dėl 0,18 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo susiklostė tarp J. S. ir apeliantės, o ne tarp I. S. ir apeliantės. Ieškovo nuomone, į bylą pateiktas jo brolio 2011-06-23 pareiškime išdėstyta informacija iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, be to šis dokumentas negali būti vertinamas kaip leistinas įrodymas, nes jo patvirtinimo metu galioję civilinio proceso įstatymai nenumatė galimybės liudytojui raštu duoti parodymus.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjant atskirąjį skundą sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos R. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-107-96/2010, yra pagrįsta ir teisėta.
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 str., kuris numato iš esmės tris prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijas. Pirmojoje stadijoje, gavęs asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 369 str. reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Nustatęs, kad prašymo turinys neatitinka nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nurodo terminą trūkumams pašalinti, o trūkumų nesant – prašymą priima. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 str. 2, 3 dalyse. Prašymas atnaujinti procesą paprastai nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, ir teismas, be kita ko, sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir ar pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Taigi šiame etape teismas sprendžia, ar yra CPK 366 str. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako. Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Galiausiai, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas aptartas proceso taisykles, po prašymo atnaujinti procesą priėmimo CPK 370str.2d. tvarka paskyręs teismo posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje, pasisakė dėl klausimo, kuris gali būti sprendžiamas tik teismo posėdyje CPK 370str.4d. tvarka nagrinėjant iš esmės atnaujintą bylą, t. y. konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateiktas rašytinis įrodymas pagal savo pobūdį negali būti suprantamas kaip žymus faktinių duomenų skirtumas nuo jau turėtų ir žinomų bylos nagrinėjimo metu, kurias nustačius turėtų keistis priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip bylos atnaujinimo procesinėje stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės
Kaip minėta, teismas, šioje proceso stadijoje spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, turėjo tik patikrinti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja vien tik procesine prasme, netiriant, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės pakankamai patvirtintos pateikiamais įrodymais, kurie yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti leidžiamomis priemonėmis. Kadangi pareiškėja pateikė ieškovo brolio raštą-patvirtinimą, kuriuo keliamas naujo liudytojo apklausos būtinumo byloje klausimas, pirmosios teismas galėjo jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais tik atnaujinęs procesą CPK 370str. tvarka, atsižvelgiant į naujų įrodymų leistinumą, tinkamumą ir pakankamumą bei sąsajumą. Taigi, apie Vilniaus apygardos teismo 2011-05-04 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismas galėjo pasisakyti tik pakartotinai išnagrinėjęs iš esmės ir patikrinęs įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 370 str. 4 d.), o ne proceso atnaujinimo stadijoje, numatytoje CPK 370 str. 2 ir 3 d.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs asmuo prašymo atnaujinti procesą pagrindu nurodė aplinkybes, neegzistavusias iki bylos išnagrinėjimo. Pateiktas su prašymu dėl proceso atnaujinimo rašytinis įrodymas tik nurodo į svarbų sprendžiant dėl CPK 366str.1d.2p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo nustatymo faktą, kad galimai egzistuoja asmuo, žinantis (ir jau žinojęs nagrinėjant bylą) galimai reikšmingas (esmines) bylos išnagrinėjimui aplinkybes. Taigi prašomo proceso atnaujinimo pagrindą sudaro prašyme nurodomo asmens, kurį yra galimybė apklausti liudytoju byloje, turima informacija, o ne dokumentas (rašytinis įrodymas), kuriame užfiksuota, kad toks asmuo, šias aplinkybes žinantis, egzistuoja. Tuo tarpu pats savaime pateiktasis rašytinis įrodymas ir jo sudarymo faktas nėra ir pareiškėjos nenaudojamas kaip CPK 366str.1d.2p. numatytasis pagrindas.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 370 str., nes formaliai neišsprendęs prašymo atnaujinti procesą klausimo įvertino apeliantės pateiktą naują įrodymą ir sprendė dėl teismo sprendimo pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o byla pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-10 nutartį panaikinti ir prašymo atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr.2-107-96/2010 klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.