Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.-S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Č. ieškinį atsakovui V. S. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Šalys yra nepilnametės dukros V. S., gi. (duomenys neskelbtini), tėvai. Maždaug prieš ketverius metus ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi skyrium. Visą laiką šalių nepilnametės nuolat gyveno su motina, tarp jų susiklostęs tvirtas socialinis ryšys, todėl ir toliau jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra. Atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia, todėl išlaikymas iš jo priteistinas. Nors atsakovas didelių pajamų neturi, tačiau šalių nepilnametė dukra yra paauglė, jos poreikiams užtikrinti būtinas ne mažesnis kaip 300 Eur dydžio išlaikymas, dalį šio išlaikymo teiktų motina, tačiau kita dalimi turi prisidėti atsakovas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 26, 41).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametė gyvena faktiškai su motina. Atsakovas V. S. nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia. Ginčo dėl bendravimo su dukra nėra. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) gimė V. S., kurio tėvai – V. S. ir B. Č. (b. l. 6). B. Č. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). V. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b. l. 7). B. Č. pajamos _ socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, kurios per mėnesį sudaro 325,23 Eur (b. l. 8). B. Č. transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 9, 16, 31, 35). V. S. turi nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą su ūkiniu pastatu Veisiejų m., transporto priemonių neturi (b. l. 14–15, 30, 32–34). B. Č. nedirba (b. l. 43). V. S. gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriaus – 223,22 Eur kas mėnesį (b. l. 44–47).

Teismas konstatuoja:

Ieškovės atstovo paaiškinimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (b. l. 22–24) nustatyta, kad ieškovė, būdama blaivi, tinkamai rūpinasi dukra, jai ieškovės nuomojame sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, įgyti naujų gebėjimų, gyvenimas kartu su ieškove atitinka nepilnametės interesus, šiuo metu ieškovė gydosi nuo priklausomybės, nepilnametė išreiškė norą gyventi su motina, ji ja pasitiki (b. l. 25). Nepilnametė palaiko motiną ir reabilitacijos metu, gyvena kartu su ja. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, šalių nepilnametės dukros V. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad tarp tėvų ginčas dėl bendravimo tvarkos su dukra nekyla, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nenurodyta argumentų, dėl kurių dukros ir tėvo bendravimas būtų negalimas, mergaitė nori bendrauti su tėvu, todėl nustatytina ieškovės pareiga netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra šalių bendru sutarimu. Tokia tvarka atitinka nepilnametės interesus, užtikrina šalių galimybę realizuoti tėvų valdžią ir dalyvauti vaiko auklėjime.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vertinant šalių turtinę padėtį, iš anksčiau aptartų įrodymų spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės, kas leistų pripažinti, kad viena iš šalių turi teikti didesnį išlaikymą vaikui nei kita, nesiskiria, todėl prie vaikų išlaikymo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiek tiek geresnė nei ieškovės: nors abu neturi transporto priemonių, tačiau atsakovas turi nuosavą būstą, gauna pastovias pajamas, tuo tarpu ieškovė nedirba ir turi rūpintis šalių nepilnamete dukra.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 607 Eur.

Viso šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įvertinus ieškovės nurodytus dukros poreikius, jos išlaidos išlaikymui sudaro apie 300 Eur kas mėnesį. Šios išlaidos gali užtikrinti minimalius ir būtiniausius dukros poreikius: vien maistui kas mėnesį būtina ne mažiau kaip 150 Eur (apie 5 Eur dienai), be to, būtina užtikrinti dukrai sezoninių drabužių kaitą, išlaidas lavinimui ir kanceliarinėms prekėms, laisvalaikiui, išlaidas higienos prekėms, tinkamai sveikatos būklei palaikyti, elektroninių ryšių priemonėms. Atsižvelgus į tai pripažintina įrodytu, kad 300 Eur dydžio išlaikymas dukrai kas mėnesį būtinas, kad būtų patenkinti jos būtiniausi ir protingi poreikiai. Kadangi dalį šios sumos – 150 Eur privalo teikti pati ieškovė, likusi dalis turėtų būti priteista iš atsakovo.

Sprendžiant, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad ieškovė viena augina nepilnametę dukrą, šiuo metu yra reabilitacijos įstaigoje, todėl jos galimybės dirbti yra ribotos. Nors atsakovas yra pensinio amžiaus ir jo galimybės dirbti taip pat yra ribotos, tačiau iš išvados matyti, kad jis linkęs piknaudžiauti alkoholiu, nededa pastangų pasirūpinti papildomomis pajamomis. Įvertinus tai, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą, net ir būdamas pensinio amžiaus, turi pareigą ieškoti papildomų pajamų šaltinių pagal savo sveikatos būklę tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti dukra. Įrodymų, kad jis yra visiškai nedarbingas atsakovas nepateikė. Svarbu ir tai, kad atsakovas turi dviejų kambarių butą, todėl persvarstęs savo poreikius, gali spręsti dėl efektyvesnio turto panaudojimo užtikrinant ir dukros interesus ir jos poreikių patenkinimą. Atsižvelgus į tai, nors atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera ir jo galimybės teikti ieškovės prašomą išlaikymą yra ribotos, spręstina, kad jis nėra aktyvus siekiant šią savo turtinę padėtį pagerinti. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste aiškinant aukščiau aptartą atsakovo turtinę padėtį, jo pastangas ir neišnaudotas galimybes, spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes teikti dukrai ieškovės prašomą išlaikymą, tačiau jų neišnaudoja.

Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. gegužės 8 d., todėl išlaikymas priteistinas nuo 2020 m. gegužės 8 d. (CK 3.200 straipsnis).

Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 159,26 Eur: 1) 154 Eur žyminis mokestis (100 Eur už neturtinius reikalavimus – vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 54 Eur už turtinį reikalavimą – išlaikymo priteisimą (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) 5,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 287,92 Eur (b. l. 39) (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

2020 m. gegužės 11 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2020 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikintina nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina B. Č., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti B. Č., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. gegužės 8 d. ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja netrukdyti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu.

2020 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2020 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 159,26 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 287,92 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.