Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-19 · Byla Nr. A2.6.-11112-827/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-19
Bylos Nr.
A2.6.-11112-827/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09560-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
J. K.
Nukentėjusysis
R. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A 2.6.-11112-827/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09560-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.;2.7.4.5.;2.14.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Beatai Rutkauskienei, V. Ž., dalyvaujant vertėjams Eglei Smailienei, Irenai Pikčilingienei, administracinėn atsakomybėn traukiamai J. K., nukentėjusiajai R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2016 m. birželio 11 d. apie 11.50 val. ties Gamyklos g. 18, Vilniuje, vairuodama automobilį NISSAN MICRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį SUBARU IMPREA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat ji, būdama susijusi su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat ji, 2016 m. birželio 11 d. apie 11.50 val. ties Gamyklos g. 18, Vilniuje, vairavo automobilį NISSAN MICRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad vairavo nedraustą automobilį, kitoje dalyje kaltinimų nepripažino. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną, ji išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės prie turgaus, išvažiavo į savo važiavimo juostą atbuline eiga, sekundei sustojo apsidaryti, kad tęsti judėjimą, kai prie jos privažiavo automobilis Subaru, kurio vairuotoja pradėjo reikšti jai pretenzijas dėl jos apgadinto automobilio. Išlipusi iš savo automobilio ji apžiūrėjo privažiavusį automobilį, jam buvo sudaužytas žibintas, bamperis ir sparnas. Minėto automobilio vairuotoja ją kaltino dėl automobilio apgadinimų, tačiau ji su tuo nesutiko, kadangi jos automobilis Nissan buvo sveikas. Sutarė, kad patrauks automobilius keik toliau, kad netrukdytų eismui ir toliau aiškinsis. Patraukus abu automobilius, juos dar apžiūrėjo. Prie jų buvo priėjęs dar kito automobilio vairuotojas, kuris tvirtino, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis, kad dėl jos kaltės, t.y. kad ji išvažinėjo atbula. Kito automobilio vairuotoja pasiūlė užpildyti deklaraciją, ir ji sutiko pasirašyti deklaraciją tik dėl įbrėžimo ant automobilio Nissaan, o ne dėl visų apgadinimų, tačiau niekas neturėjo deklaracijos blanko. Įvykis matęs liudytojas išvažiavo, o Subaru vairuotoja kažkur nubėgo nieko nepasakiusi. Ji palaukė apie 15-20 minučių, prasidėjo lietus, todėl ji nufotografavo savo automobilį, kad nesimato jokių sugadinimų ir nesulaukusi kito automobilio vairuotojos išvažiavo. Nurodė, kad ji nejuto jokio kontakto su automobiliu Subaru, juolab, kad ir automobilio Subaru vairuotoja sakė, kad kontakto nejuto, jos automobilis Nissan nebuvo sugadintas, ir kadangi kito automobilio vairuotoja kažkur dingo, ji manė, kad nėra pretenzijų ir išvažiavo, jokios tyčios pasišalinti neturėjo. Policijos pareigūnų nekvietė, nes automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, jos automobilis sugadintas nebuvo, o kito automobilio vairuotoja kažkur pasišalino. Taip pat nurodė, kad yra vieniša, gyvena vienkiemyje, važinėja automobiliu apsipirkti. Ji turi kasdien padėti savo seseriai, kuriai lūžęs šlaunikaulis ir ji negali vaikščioti, o jos sutuoktinis po insulto, kurie gyvena Baltupiuos, todėl automobilis jai būtinas. Taip pat slaugo 93 metų močiutę, kurią dažnai tenka vežti po gydymo įstaigas. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir neatimti teisės vairuoti.

Apklausta liudytoja nukentėjusioji R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo nuo Lydos plento link Rudaminos turgaus, važiavo savo eismo juosta, ir prie pėsčiųjų perėjos sustojo praleisti pėsčiuosius, prieš ją taip pat sustojo vienas ar du automobiliai. Bestovėdama pamatė, kaip link jos automobilio artėja žalios spalvos automobilis Nissan, kuris atsirėmė į jos automobilį. Ji pajuto smūgį, nors jis buvo nestiprus, kitas automobilis atsirėmė į jos automobilį. Išlipusi iš automobilio ji pradėjo aiškintis su kaltininke. Tuo metu priėjo ir liudytojas, kuris ėjo tuo metu per perėją, kuris patvirtino, kad matė eismo įvykį. kadangi ji buvo sustojusi savo eismo juostoje, kitos mašinos negalėjo nei pravažiuoti, nei apvažiuoti, prašė patraukti automobilį. Ji pasakė kalto automobilio vairuotojai, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją, policijos kviesti nebūtina, nes situacija gan aiški, ir savo automobilį perstatė prie kaltininkės automobilio (statmenai) keliui, kaip stovėjo ir kaltininkės automobilis. Kadangi niekas iš jų neturėjo deklaracijos, ji pasakė kaltininkei, kad ši lauktų, paliko savo automobilį su avariniu signalu ir nuėjo ieškoti deklaracijos. Tačiau grįžusi po 10 minučių, nei kaltininkės, nei jos automobilio nerado, todėl teko kviesti pareigūnus. Taip pat nurodė, kad iš kart po eismo įvykio ji mobiliu telefonu padarė eismo įvykio nuotraukas (laikas 11.36 val. ), o pareigūnams skambino 11.50 val., tai rodo, kad jos, beieškant deklaracijų nebuvo tik 8-10 minučių, o kaltininkė išvažiavo. Nurodė, kad automobilis Nissan į jos automobilį įvažiavo galiniu kairės pusės bamperiu į jos automobilio galinių durelių apatinę dalį įlenkė. Abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo sugretinti policijoje, nustatyta, kad kontaktas buvo. Nurodė, kad kaltininkė išvažinėjo iš aikštelės galu, t.y. atbuline eiga, po kontakto grįžo į savo vietą. Į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo dar nesikreipė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, jog 2016 m. birelio 11 d. ėjo iš Rudaminos turgaus link savo automobilio, ėjo per perėją su sūnumi, todėl atidžiai stebėjo, kad visi automobiliai sustotų prie perėjos. Įsitikinus, kad automobiliai sustojo, pradėjo eiti per perėją, pamatė, kaip automobilis Nissan, šalia kurio stovėjo jo automobili, vairuojamas K., pradėjo važiuoti atbuliniu iš aikštelės, ir jis iškart pamanė, kad ji įvažiuos į kitą automobilį, kas ir atsitiko. Pasodinęs vaiką į savo automobilį, jis nuėjo prie susidūrusių automobilių vairuotojų, nes išgirdo, kad jos pradėjo konfliktuoti. Nissan vairuotoja kaltino automobilio Subaru vairuotoją, kad ši kalta, tačiau jis jai paaiškino, kad tai ji išvažiavo iš šalutinio kelio atbuliniu, todėl pati kalta ir pasiūlė joms užpildyti eismo įvykio deklaraciją. K. tuomet pradėjo guostis, kad yra senyvo amžiaus, nepastebėjo. Jis paliko savo telefono numerį nukentėjusio automobilio vairuotojai ir išvažiavo. Nurodė, kad šio eismo įvykio metu buvo įlenktos automobilio Subaru durelės, ar buvo kokie apgadinimai ant kito automobilio jis nesigilino. Patikslino, kad eidamas per perėją, jis matė kaip išvažinėjo automobilis Nissan ir girdėjo kaip automobiliai kontaktavo, girdėjo kontakto garsą, po to iškart buvo įjungti avariniai signalai. Kadangi automobiliai stovėjo užtvėrę kelią, jis pasiūlė automobilius patraukti, užpildyti deklaraciją, tačiau nei viena iš jų deklaracijų neturėjo. Kai jis išvažiavo, abi moterys dar buvo vietoje.

Transporto priemonės techninės apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobiliai NISSAN MICRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir SUBARU IMPREA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui NISSAN MICRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje; automobiliui SUBARU IMPREA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės durelės kairėje pusėje. Transporto priemonių sugreitinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Subaru atsirado po kontakto su automobiliui Nissan (b.l. 15)

Fotolentelėse fiksuoti apžiūrėti automobiliai NISSAN MICRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir SUBARU IMPREA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų apgadinimai, apgadinimų aukštis (b.l. 16).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis NISSAN MICRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. 00.00 val. iki 2016 m. birželio 10 d. 24.00 val. (b.l. 22), bei laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 24 d. 00.00 val. iki 2017 m. birželio 23 d. 24.00 val. (b.l. 23).

Byloje pateikta UAB „Kaspana“ išankstinė sąskaita, kurioje automobilio SUBARU IMPREA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai (kairės pusės galinių durelių remontas išrinkimas/surinkimas, kėbulo remonto darbai, dažymas, lipdukas ir lipduko klijavimas) įvertinti 200 eurų sumai.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. K. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje - įrodyta byloje surinkta medžiaga – pačios J. K. rašytinais paaiškinimais bei paaiškinimais teismo posėdžio metu, bei kita byloje surinkta medžiaga: draudimo liudijimais (b.l. 22,23), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 3) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. padarė ir jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. nurodė, kad ji nejuto susidūrimo su kitu automobiliu, ir eismo įvykio sukėlimu buvo apkaltinta kitos vairuotojos. Ant jos automobilio Nissan nebuvo jokio sugadinimo, o iš įvykio vietos išvažiavo, nes jų abiejų automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, bei kito automobilio vairuotoja nieko nepaaiškinsiu pasišalino nuo automobilio, o ji manydama, kad žalos nėra taip pat išvažiavo. Tačiau tokius jo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti atsakomybę ir paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais, t.y. betarpiškai eismo įvykyje dalyvavusios nukentėjusiosios R. M. paaiškinimais, eismo įvykį mačiusio liudytojo A. R. parodymais, Transporto priemonės techninės apžiūros ir sugretinimo protokolu fotolentelėmis, fotonuotraukomis, automobilio remonto sąskaita bei kitais įrodymais. Nukentėjusioji R. M. patvirtino, kad jai sustojus prie perėjos, į jos vairuojamą automobilį Subaru atsitrenkė iš stovėjimo vietos atbuline eiga išvažiuojantis automobilis Nissan, vairuojamas J. K.. Betarpiškai eismo įvykį matęs liudytojas R. patvirtino, kad jam einant per pėsčiųjų perėją matė iš stovėjimo vietos atbuline eiga išvažiuojantį automobilį Nissan, kuris kontaktavo su automobiliu Subaru, ko pasekoje automobiliui Subaru buvo įlenktos galinės durelės. Minėtas liudytojas nėra susijęs nei su vienu proceso dalyviu, byloje neturi jokio suinteresuotumo, todėl netikėti jo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Kontaktą tarp automobilių Nissan ir Subaru patvirtina ir Transporto priemonės techninės apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodyta, kad apgadinimai ant automobilio Subaru atsirado po kontakto su automobiliui Nissan. Minėtame protokole nurodyta, kad automobiliui Nissan apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, kas paneigia J. K. versiją, kad jos automobiliui jokie sugadinimai nebuvo padaryti. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobiliui Subaru įlenktos galinės durelės, eismo įvykio metu jos automobiliui padaryta žala įvertinta 200 eurų sumai. Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimai ant abiejų automobilių yra tokiame pačiame aukštyje, jie atitinka vieni kitus pagal savo pobūdį. Sugadinimai ant abiejų automobilių akivaizdūs, todėl teismas daro išvadą, jog tokio kontakto, kuriuo padaryti minėti pažeidimai, būnant vidutiniškai atidžiu vairuotoju neįmanoma nepastebėti, todėl darytina išvada, jog J. K. suprato, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors J. K. nurodo, kad tyčios iš įvykio vietos pasišalinti neturėjo, nes abu automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, kito automobilio vairuotoja pasišalino nuo automobilio jos neperspėjusi, todėl kiek palaukusi ji iš važiavo, manydama, kad nėra tikslinga kviesti pareigūnų, juolab, kad jos automobilis nebuvo sugadintas. KET 220 punkte numatyta, jog Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu automobiliai iš eismo įvykio vietos buvo patraukti siekiant atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį, kad vairuotojos tarėsi dėl deklaracijos sudarymo, tačiau vienai vairuotojai (R. M.) išėjus ieškoti deklaracijos blanko, kita eismo įvykio dalyvė (J. K.) iš eismo įvykio vietos išvažiavo, deklaracija užpildyta nebuvo. Dėl šių priežasčių teismas sutinka ir su tuo, jog iš eismo įvykio vietos J. K. pasišalino, nes po kontakto su kitu automobiliu – susidūrimo nuvažiavo iš įvykio vietos nesudariusi nei deklaracijos, nei iškvietusi pareigūnų, todėl tokie jos veiksmai pagrįstai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

J. K. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad prisipažino dėl padaryto pažeidimo (ATPK 123 straipsnio 5 dalyje) ir nuoširdžiai gailisi bei teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą– eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, atsižvelgiama į nustatytas lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į J. K. asmenybę: 74 metų amžiaus, išsiskyrusi, turi pastovią gyvenamąją vietą, tremtinė.

Bylos nagrinėjimo metu J. K. prašė neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vertinant pažeidėjos prašymą taikyti jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos teismas daro išvadą, kad J. K. atžvilgiu yra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėtas ATPK straipsnis numato, kad mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda gali būti skiriama arba administracinė nuobauda gali būti neskiriama atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013).

J. K. padaryti administraciniai pažeidimai pagal savo pobūdį nėra šiurkštūs, jo metu buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiosios automobilis, pats pasišalinimas iš įvykio vietos nesukėlė sunkių pasekmių, nepasunkino įvykio tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatytos dvi pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad J. K. gyvena vienkiemyje, yra garbaus amžiaus, padeda sesers šeimai, bei 93 metų močiutei, kuri turi sveikatos sutrikimų, vežioja ją pas gydytojus, į tai, kad transporto priemonė būtina jai asmeniniams poreikiams tenkinti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis teismas mano, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus minimalias baudas, numatytas ATPK 123 straipsnio 5 dalies bei 127 straipsnio 2 dalies sankcijose, bei švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutarė:

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 23 € (dvidešimt trijų eurų) baudą.

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 300 € (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 300 € (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16059565578).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė