Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2005 m. spalio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2006 m. sausio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2005 m. spalio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2006 m. spalio 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3) 2006 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2006 m. sausio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

4) 2007 m. gegužės 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2006 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

5) 2009 m. liepos 2 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuteistas 4 MGL (520,00 Lt) bauda;

6) 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuteistas 34 MGL (1700 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 2 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda;

7) 2021 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 1649,10 Eur bauda;

8) 2023 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė skirta 30 parų areštas ir 1649,10 Eur bauda. Arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą;

9) 2024 m. gegužės 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nuteistas 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir skirta 75 parų arešto ir 1649,10 Eur baudą. Arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po kaltinamojo R. G. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota J. J. vizualinė apžiūra ir vieta kurią paveikus buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 44–50);

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (b. l. 55–56);

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus R. G. daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, t. y. R. G. anksčiau teistas už analogišką tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs paskirtos bausmės, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamasis R. G. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis R. G. teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 74–85), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nesumokėjęs (b. l. 86–91), nedirba (b. l. 92–94), kaip nurodė teismo posėdžio metu, dirba pagal individualią veikslą, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 95). Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas pažymi, kad nėra pagrindo R. G. skirti švelnesnio pobūdžio bausmę, kadangi pastarajam anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nedaro bei bausmės tikslų nepasiekia, kaltinamasis vis nusikalsta, savo gyvenimo būdo nekeičia ir jokių teigiamų išvadų nedaro.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam subendrintina su 2024 m. gegužės 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, visišku bausmių sudėjimo būdu ir skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1649,10 Eur dydžio bauda.

R. G. į atliktos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d., 2.28 val., iki 2025 m. rugpjūčio 25 d., 13.20 val. (b. l. 114–116, 119–120) ir laikyti jį atlikusį 1 dieną laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju R. G. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, R. G. yra anksčiau teistas, naują nusikaltimą įvykdė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą ir tai buvo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.), be to, buvo nustatyta ir dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarymui turėjo įtakos buvęs girtumas (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kartu tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį. Vis dėl to, teismo vertinimu byloje esančios aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino, gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, nukentėjusiosios atsiprašė, šie susitaikė, nukentėjusioji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R. G. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.

BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų lengviau įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būnant kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos kaltinamojo nusikalstamam elgesiui, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, jokių sveikatos problemų neturi, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu dirba pagal individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje paskutinį registruotas 2025-06-26 (b. l. 95), paskirtų baudų nemoka, R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatyti įpareigojimai: pradėti dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti ten registruotam, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Kartu pastebėtina, jog jo gynėjas prašė kaltinamajam paskirti 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis turi įvairių įsiskolinimų, tokia bausmės rūšis kaltinamajam leis vengti turimų turtinių prievolių, kaltinamajam R. G. yra skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti, bei eilė kitų įpareigojimų, todėl šios bausmės kaltinamajam neskiria.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2025 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. APD-2025-09385 matyti, kad dėl kaltinamajam R. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 137,50 Eur išlaidų (b. l. 137–140). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, nedirba, nes šiuo metu yra nedarbingas, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. (b. l. 125–126).

Laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo subendrintina su 2024 m. gegužės 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, visišku bausmių sudėjimo būdu ir skirtina galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 1649,10 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į R. G. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir R. G. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

1) pradėti dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti ten registruotam,

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi R. G. pripažinti recidyvistu.

Nepriteisti iš R. G. 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Išaiškinti R. G., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.