Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. G. atstovui advokatui R. Plėščiui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atstovui V. Plukui, išnagrinėjusi N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-04 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2011-09-20 Vilniuje, Gariūnų g. 70, prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), N. G. nuomojamoje prekybos vietoje buvo prekiaujama higienos prekėmis pažymėtomis „Gillete“ prekės ženklu, nors N. G. negalėjo pateikti šioms prekėms jokių įsigijimo dokumentų. Protokole nurodyta, jog atsakomybė už šį pažeidimą yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173(3) straipsnyje.

N. G. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-09-20 Gariūnų prekybos centre apsilankė pareigūnai ir N. G. nuomojamoje prekybos vietoje išėmė kvepalus ir šalimais buvusius skutimosi reikmenis su prekės ženklu „Gillette“. Atstovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant N. G. buvo nustatyta, kad jokių prekybos veiksmų su skutimosi reikmenimis nebuvo, šitas stendas buvo pastatytas todėl, kad asmenys norėję parduoti prekes pastatė šitą stendą, bet nepateikė prekių įsigijimo dokumentų. Atstovas nurodė, jog galbūt netyčinė N. G. klaida yra tai, kad ji neuždėjo iškabos, kad tos prekės neparduodamas, prekės buvo ne pačiame paviljone, o už paviljono ribų, be to, su jomis nebuvo atliekami jokie prekybiniai veiksmai. Atstovas teisme teigė, jog prekės pardavimas, kaip numato ir įstatymų leidėjas, tai atliekamas veiksmas, tačiau administracinių pažeidimų kodeksas nenumato veikos kaip prekių laikymas ar turėjimas, įgijimas savo nuosavybėn. Atstovo teigimu, stendas su prekėmis buvo pastatytas asmenų, kurie tas prekes norėjo parduoti, jiems buvo iškelta sąlyga, kad prekių įsigijimas ir atsiskaitymas už jas bus tik tada, kai jie pateiks tų prekių įsigijimo dokumentus. Tačiau, atstovo teigimu, minėti asmenys daugiau nepasirodė, o kam priklausė protokole nurodytos prekės atstovas pasakyti negalėjo. Atstovas pažymėjo, kad nebuvo surinkta įrodymų, jog N. G. protokole nurodytą dieną prekiavo nurodytomis prekėmis, teigė, jog, kaip matyti iš verslo liudijimų, ji tą dieną iš viso neprekiavo. Atstovo negalėjo pasakyti, ką reiškia nuotraukose matomi skaičiai ant prekių. Atstovas prašė bylą nutraukti, o paimtus „Gillette“ skutimosi reikmenis grąžinti N. G..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prekybos vietoje ant specialaus stendo buvo sudėtos prekės, ant prekių nurodytos kainos, panašios kainos yra ir kitose prekybos vietose, todėl tomis prekėmis buvo prekiaujama. Atstovas teigė, kad minėtas stendas buvo išneštas į koridorių, tačiau tai labai dažnas atvejis, kai nesutalpindami savo prekybos vietoje prekių, prekeiviai išneša stendus ar lentynas į koridorių. Atstovas nurodė, kad, kai buvo vykdomas užpirkimas, N. G. prekybos vietoje nebuvo, N. G. priėjo vėliau, kai buvo pradėta forminimo procedūra, N. G. surašė protokolą, kadangi ji teigė, jog yra tų prekių savininkė. Atstovas nurodė, kad pareigūnai “Gillete” prekių nebandė užpirkti, jų tikslas buvo nustatyti ne prekybos pažeidimus, o prekių ženklų naudojimo teisėtumą, teigė, kad tik atliekant patikrinimą, buvo paprašyta pateikti visų prekių, esančių toje prekybos vietoje, įsigijimo dokumentus, N. G. minėtų prekių dokumentų pateikti negalėjo, todėl jos buvo paimtos ir šiuo metu saugomos įkalčių saugykloje. Atstovas pažymėjo, jog aplinkybė, kad konkreti protokole nurodyta prekė šiuo atveju nebuvo užpirkta nereiškia, kad ja nebuvo prekiaujama, nes toje prekybos vietoje buvo keli šimtai prekių, o buvo užpirktas tik vienas kvepalų buteliukas.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. nurodė, kad ji N. G. asmeniškai nepažįsta, paaiškino, jog 2011 metais buvo Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnioji inspektorė, atsakinga už intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Liudytoja parodė, kad 2011-09-20 ji dalyvavo slaptoje operacijoje prieš intelektinės teisės nuosavybės pažeidimus ir su kolegomis iš Ekonominės policijos tikrino prekybos vietas Gariūnų turgavietėje. Liudytojos teigimu, buvo tikrinamos prekyvietės, žymimasi, kuriose prekyvietėse prekiaujama galimai suklastotomis prekėmis ir nustačius bei užfiksavus, kad tame prekybos taške yra vizualiai matomų galimai suklastotų prekių, darė užpirkimus. Liudytoja nurodė, jog šiuo atveju ji nupirko vieną prekę, kiek pamena, kvepalus, teigė, jog, kiek atsimena, „Gillette“ skutimosi reikmenys buvo eksponuojami, t.y. ji galėjo rinktis, ar pirkti kvepalus, ar skutimosi reikmenis, šiuo atveju ji pasirinko kvepalus, tačiau būtų galėjusi pirkti ir „Gillette“ peiliukus. Liudytojos teigimu, kadangi ji rinkosi kitas prekes, tai būtent kitų prekių kainų ir klausinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių Verslo liudijimų Nr. SI184898-1 ir Nr. OD298325-1 matyti, kad 2011-09-20 verslo liudijimo vykdyti prekybą N. G. neturėjo (b. l. 37-38), iš 2011-04-14 Prekybos vietos pastate Gariūnų turgavietėje Nuomos sutarties Nr. B2072Ž matyti, kad šia sutartimi N. G. išsinuomojo pastovią prekybos vietą Nr. (duomenys neskelbtini) Gariūnų turgavietėje, adresu Gariūnų g. 70, Vilniuje (b. l. 27-36).

Iš teismui pateikto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01148-11 medžiagoje esančio 2011-09-28 Apžiūros protokolo matyti, kad 2011-09-20 patikrinimo metu Vilniuje, Gariūnų g. 70, prekybos vietoje Nr. B2072, pas I. V. buvo paimti „Gillette“ skutimosi reikmenys. N. G. ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-26 apklausta kaip įtariamoji nurodė, kad ji yra išsinuomojusi prekybos vietą Vilniuje, Gariūnų g. 70, prekybos vietos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šioje prekybos vietoje išimtų skutimosi reikmenų ir priemonių paaiškino, kad šias prekes įsigijo pardavimui iš kito Gariūnuose prekiaujančio asmens, kurio duomenų ji nežino ir negali nurodyti, paaiškino, jog ketino šias prekes pardavinėti gavusi iš pardavėjo šių prekių dokumentus, tačiau prekes jai pardavęs asmuo dokumentų jai nepateikė, todėl realiai „Gillette“ prekėmis ji prekiauti nepradėjo, jos tik buvo sudėtos ant stendo prie N. G. prekybos vietos.

Iš byloje pateiktų fotolentelių matyti, kad prie prekybos vietos Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas stendas su ant jo iškabintais „Gillette“ skutimosi reikmenimis, ant kiekvieno iš šių reikmenų yra užklijuoti popierėliai su skaičiais (b. l. 11-14).

ATPK 173-3 straipsnis numato, kad prekių pardavimas, išskyrus pardavimą mažmeninės prekybos įmonėse, be dokumento, įrašymas į prekių dokumentą melagingų žinių, surašymas ar išdavimas melagingo prekių dokumento, suklastojimas tokio dokumento, esančio įmonės, įstaigos ar organizacijos byloje, taip pat žinomai suklastoto prekių dokumento panaudojimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių tūkstančių litų su prekių, įgytų be dokumento ar suklastojus dokumentą, konfiskavimu.

Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697, 11.2 p. įtvirtina draudimą pardavėjams parduoti prekes, kurių įsigijimas teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintas prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, 16 p. (redakcija, galiojusi 2011-09-20) numatė, kad gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, – prekybos vietoje privalo turėti verslo liudijimus ir šiuos prekių, medžiagų arba žaliavų įsigijimo dokumentus: 16.1. sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos iš Lietuvos juridinių asmenų arba užsienio apmokestinamojo vieneto, vykdančio veiklą per nuolatinę buveinę; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos iš gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085); dokumentą, kuriuo įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų tiekimas ir iš kurio galima nustatyti ūkinės operacijos turinį, – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos Europos Sąjungos valstybėse; 16.2. importo deklaraciją, kuria įformintas prekių, medžiagų arba žaliavų importas į Europos Bendrijų muitų teritoriją, – kai prekės, medžiagos arba žaliavos įsigytos ne Europos Bendrijų muitų teritorijoje; 16.3. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito pirmąjį egzempliorių arba PVM sąskaitą faktūrą – kai prekės perkamos iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą verstis prekyba, kai iš verslo liudijimą įsigijusio gyventojo perkama jo pagaminta produkcija, kai žemės ūkio produkcija perkama iš gyventojo (ne PVM mokėtojo), kuris pats ją išaugino, arba kai iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir neįsigijusio verslo liudijimo) perkami asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai.

CK 6.305 str. 1 d. įtvirtina, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.167 str. 1 d. numato, kad pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. 6.171 str. 1 d. įtvirtina, jog viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus reglamentuoja CK 6.350 str. – 6.370 str., 6.352 str. 2 d. numato, kad daiktų išdėstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose jų pardavimo vietose, taip pat daiktų pavyzdžių demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (aprašymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) jų pardavimo vietoje laikomi viešąja oferta nepaisant to, ar nurodyta daiktų kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, išskyrus atvejus, kai pardavėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad tam tikri daiktai nėra skirti parduoti.

Teismo vertinimu, įtvirtintas teisinis reguliavimas, draudžiantis parduoti prekes neturint jų įsigijimo dokumentų, reiškia, kad yra draudžiamas prekių pardavimas kaip viešoji oferta (kaip visiems skirtas siūlymas pirkti prekes), t. y. pardavimas ne tik kaip rezultatas, bet ir kaip procesas (Vilniaus apygardos administracinis teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-899-815/2009).

Nors N. G. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių prekybos veiksmų su skutimosi reikmenimis nebuvo, o stendas buvo pastatytas todėl, kad asmenys norėję parduoti prekes pastatė šitą stendą, bet nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų įrodymų visuma, ypač tai, kad „Gillette“ skutimosi reikmenys buvo išdėlioti specialiai prekių eksponavimui skirtame ir pritaikytame stende, stendas su prekėmis stovėjo būtent prie N. G. išnuomotos prekybos vietos, šalia įėjimo į šią prekybos vietą, prekybos vietoje buvo prekes parduodantis asmuo, ant kiekvienos stende buvusios „Gillette“ prekės buvo nurodyti konkretūs, teismo vertinimu, būtent jų kainą pažymintys skaičiai, liudytoja A. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad „Gillette“ skutimosi reikmenys buvo eksponuojami, t.y. ji galėjo rinktis, ar pirkti kvepalus, ar skutimosi reikmenis, šiuo atveju ji pasirinko kvepalus, tačiau būtų galėjusi pirkti ir „Gillette“ peiliukus, leidžia konstatuoti, kad N. G. pažeidė reikalavimą, draudžiantį parduoti prekes, neturint jų įsigijimo dokumentų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173-3 straipsnyje.

Aplinkybė, kad „Gillette“ prekės priklausė būtent N. G., teismo vertinimu, patvirtina N. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, jog skutimosi reikmenis ir priemones įsigijo pardavimui iš kito Gariūnuose prekiaujančio asmens, taip pat iš dalies ir N. G. atstovo pasisakymai teismo posėdžio metu, kai jis nurodė, jog prekės N. G. nepriklausė, tačiau prašė teismo bylą nutraukus šias prekes N. G. grąžinti.

N. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracinių nuobaudų neturi), bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti N. G. skiriant 173-3 straipsnyje numatytoje sankcijoje numatytą minimaliai baudai artimesnę baudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173-3 str., paskirti 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą su prekių „Gillette“, paimtų 2011-09-20 patikrinimo Vilniuje, Gariūnų g. 70, prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), metu, apžiūrėtų ir aprašytų 2011-09-28 Apžiūros protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01148-11 medžiaga) ir laikomų prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-01148-11, konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjai, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.