- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2-1134/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos apeliaciniam teismui
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-735-124/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjams V. M., A. D., Vilniaus apygardos teismui, teisėjams A. U., N. C., A. R., D. P.-Z. dėl EŽTT ir ieškovo tyčinio apgaudinėjimo ir turtinės, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2012 m. kovo 26 d. per Lietuvos apeliacinį teismą Šiaulių apygardos teismui perduotas nagrinėti ieškovo ieškinys dėl EŽTT ir ieškovo tyčinio apgaudinėjimo, turtinės, neturtinės žalos priteisimo, kuriuo ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovas Lietuvos valstybė Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė klaidingą išvadą byloje Nr.25010/08, pripažinti, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas bei nurodyti teisėjai sukčiavo, apgaudinėjo ieškovą bei EŽTT byloje Nr.25010/08, prašo priteisti 1 309 269 Lt turtinę ir 300 000 Lt neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovo A. B. reikalavimas yra grindžiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo apgaudinėjimu byloje Nr. 20510/08 ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 str. 2 d.). Valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtą CK nuostatą, 2 punktą atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieškovui žalą, nukreiptų į teisėją ar kitą teismo pareigūną savo regresinį reikalavimą, esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.). Šiuo atveju ieškovas trečiaisiais asmenimis nurodė ir Lietuvos apeliacinį teismą bei Vilniaus apygardos teismą, visiškai nekonkretizuodamas jokių konkrečių šių institucijų veiksmų, nemotyvuodamas, kodėl juos traukia trečiaisiais asmenimis, todėl teismas laikė, kad šie asmenys turėtų būti pašalinti iš bylos.
Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti, jog teisėjai sukčiavo ir apgaudinėjo jį bei EŽTT, tačiau nekonkretizuoja kiekvieno iš ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų veiksmų, kuo pasireiškė jų tyčinė veika, todėl įpareigojo tai tikslinti. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą nurodyti trečiaisiais asmenimis nurodytų teisėjų duomenis, kurie atitiktų CPK 111 str. 2 d. 2 punkte nurodytus reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pagal LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p., ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Ieškovas apsiribojo apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, remdamasis kuriomis ieškovas siekia pripažinti veiksmus neteisėtais ir prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, todėl teismo teigimu iš ieškinio negalima suprasti kokiais teismų ir teisėjų veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, kaip buvo pažeistos jo teisės, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, t.y. ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo. Ieškinyje nėra nuosekliai išdėstomos aplinkybės, daugiausia remiamasi teismų nutartimis, nenurodant net kokiose bylose jos priimtos, nenurodomas jų turinys. Iš ieškinio turinio sunku suprasti ieškinyje išdėstytas aplinkybes, dėl ko nepašalinus šio trūkumo, nebūtų galima tinkamai apginti ieškovo teisės, jeigu jos buvo pažeistos, taip pat atsakovas esant neapibrėžtam ieškinio pagrindui, neturėtų galimybių tinkamai suformuluoti savo pozicijos ir atsikirtimų į ieškinį, o tretieji asmenys pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį. Todėl ieškovas turėtų sutikslinti savo ieškinį, nuosekliai išdėstant faktines aplinkybes.
Teismas nurodė, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Ieškovo prašymas išreikalauti atitinkamą civilinę bylą, teismo vertinimu neatleidžia jį nuo pareigos ieškinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir skundžiamus, bei neteisėtus atsakovų veiksmus patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad negali susipažinti su civilinėmis bylomis ir gauti nuorašus (nurodo tik bylų numerius, neįvardindamas jas išnagrinėjusio teismo), argumentuoti žalos dydžio bei nurodyti įrodymų, t.y. kad jis objektyviai negali gauti duomenų, kuriais grindžia reikalavimus. Ieškovas net nepateikia jo turimų įrodymų- pareiškimo, kuriuo kreipėsi į EŽTT, atsakymo į jo pareiškimą. Ieškovas nurodydamas, kad yra suimtas, nepateikia įrodymų apie tai. Netgi esant suimtam , tai nepaneigia ieškovo įstatyme nustatytos pareigos pateikti į bylą įrodymus, kuriais grindžia ieškinį, kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris yra suimtas, įteikiami per suėmimo vietos administraciją, be to, ieškovas turi teisę susipažinti su byla ir gauti procesinių dokumentų kopijas.
Kaip vieną iš ieškinio trūkumų teismas nurodė, kad prie ieškinio pateiktos tik trys ieškinio kopijos, tuo tarpu kai byloje nurodyti 9 byloje dalyvaujantys asmenys, kas neatitinka LR CPK 113 str. 2 dalies reikalavimų, nes procesiniai dokumentai ir jų priedai yra pateikiami tiek kopijų, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui .
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kai reikalaujama pateikti trečiųjų asmenų teisėjų gyvenamąsias vietas ir asmens kodus.
2. Nutartyje netinkamai taikomos ir aiškinamos materialinės teisės normos, kai nustatoma, jog Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas negali būti įtraukiami dalyvauti trečiaisiais asmenimis ir turėtų būti pašalinti iš bylos.
3. Nutartyje netinkamai taikomas ir aiškinamas CPK 135 straipsnis, kai reikalaujama įrodyti padarytą žalą, nes nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjams V. M., A. D., Vilniaus apygardos teismui, teisėjams A. U., N. C., A. R., D. P.-Z. dėl EŽTT ir ieškovo tyčinio apgaudinėjimo ir turtinės, neturtinės žalos priteisimo. Ieškinys nagrinėjamos bylos atveju buvo pateiktas CK 6.272 straipsnio pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. <...> Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsakovu patraukė valstybę, o teisėjus ir teismus trečiaisiais asmenimis, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti procesinį sprendimą dėl teismų ir teisėjų pašalinimo iš proceso.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta ir skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus, laiko, jog skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, kad ieškinyje turėjo būti nurodyta byloje dalyvaujančių fizinių asmenų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta bei asmens kodai, jei jie yra žinomi, bei tai, kad pateiktas nepakankamas skaičius ieškinio kopijų, netenka teisinės reikšmės, nes imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys asmenys pirmosios instancijos teismo turi būti pašalinti iš proceso.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo priteisti 1 309 269 Lt turtinę ir 300 000 Lt neturtinę žalą, kurią ieškovo teigimu patyrė dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė klaidingą išvadą byloje Nr.25010/08, todėl prašo pripažinti, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas bei nurodyti teisėjai sukčiavo, apgaudinėjo ieškovą bei EŽTT byloje Nr.25010/08. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, iš ieškinio turinio negalima suprasti kokiais teismų ir teisėjų veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, kaip buvo pažeistos jo teisės, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, t.y. ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo ir nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, kuriuose atsispindėtų ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala. Sutiktina su teismo motyvais, kad ieškinyje nėra nuosekliai išdėstomos aplinkybės, daugiausia remiamasi teismų nutartimis, nenurodant kokiose bylose jos priimtos, nenurodomas jų turinys. Iš ieškinio turinio sunku suprasti ieškinyje išdėstytas aplinkybes, dėl ko nepašalinus šio trūkumo, nebūtų galima tinkamai apginti ieškovo teises, jeigu jos buvo pažeistos. Todėl ieškovas turėtų patikslinti savo ieškinį, nuosekliai išdėstant faktines aplinkybes ir tiksliai nurodyti prašomų išreikalauti civilinių bylų numerius bei šias bylas išnagrinėjusį teismą ir nurodyti kokios konkrečiai nurodytose bylose esančios aplinkybės patvirtina jam padarytą žalą bei pateikti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos paskaičiavimą (pagrindimą).
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškovas trečiaisiais asmenimis patraukė teisėjus ir teismus, nutartimi turėjo pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso, todėl atitinkamai teismo nutarties dalis, kurioje nurodyti ieškinio trūkumai dėl nenurodytų atsakovų gyvenamųjų vietų bei asmens kodų nenurodymo bei ieškinio kopijų didesnio skaičiaus pateikimo nebetenka teisinės reikšmės ir ši nutarties dalis naikintina. Kita teismo nutarties dalis, kurioje nurodyti trūkumai dėl įrodymų pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu laikytina pagrįsta ir nėra pagrindo ją naikinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas terminas nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p.
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį iš dalies pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovas A. B. įpareigotas nurodyti trečiųjų asmenų duomenis ir pateikti didesnį kiekį procesinių dokumentų ir jų priedų.
Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo bei imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčių asmenų pašalinimo iš proceso, klausimą.
Nustatyti ieškovui A. B. 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: nuosekliai išdėstyti faktines aplinkybes ir tiksliai nurodyti prašomų išreikalauti civilinių bylų numerius bei šias bylas išnagrinėjusį teismą ir nurodyti kokios konkrečiai nurodytose bylose esančios aplinkybės patvirtina jam padarytą žalą bei pateikti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos paskaičiavimą (pagrindimą).