Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiems A. B., A. B., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. U., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, deklaruojamoji ir gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), Kaunas, iš dalies (40 proc.) darbingas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 286 str., 290 str., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus , o būtent: 2012-06-23 apie 20.30 val. ties namu Nr. 84, esančiu Prancūzų g., Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) patrulių rinktinės trečio būrio vadui A. B. ir patruliui A. B. atvykus išsiaiškinti dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo - užsipuolė minėtus pareigūnus įžeidžiančiais užgauliais žodžiais, išplūdo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato patalpas, esančias Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 17, toliau plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais policijos darbuotojus A. B. ir A. B..

Šiais savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.

Be to, jis pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2012-06-23 apie 20.30 val. ties namu Nr. 84, esančiu Prancūzų g., Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės trečio būrio vadui A. B. ir patruliui A. B. atliekant įstatymo jiems pavestas pareigas - bandant sulaikyti K. U. dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo, pasipriešino jiems, panaudodamas tyčinius aktyvius veiksmus-fizinį smurtą, bandydamas spirti ir spirdamas A. B. į dešinę koją, o pristatytas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato patalpas, esančias Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 17, bandė įspirti patruliui A. B. į galvą.

Šiais savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Kaltinamasis K. U. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad su viskuo sutinka, įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne viską atsimena.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus K. U. parodymus, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, su kaltinimais sutinka, kur jis parodė: 2012 m. birželio 23 d. pavakare, valandų tiksliai nurodyti negaliu, švenčiau Jonines bare esančiame adresu Prancūzų g. 84, Verkių g. sankirtoje, Kaune. Bešvęsdamas susiginčijau su vyriškiu, kurio anketinių duomenų dabar nepamenu. Išėję į lauką pradėjome aiškintis santykius fizinės prievartos būdu, tai yra tas vyriškis pradėjo mane mušti, aš gyniausi. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė pareigūnus aš nežinau. Kadangi buvau įsikarščiavęs, pradėjau plūsti policijos pareigūnus, vartojau necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, nesileidau sulaikomas, priešinausi pareigūnams. Pareigūnai norėdami mane sutramdyti, panaudojo elektros šoką. Kitų savo veiksmų dėl išgerto alkoholio kiekio nepamenu. Labai gailiuosi netinkamai elgęsis, pažadu pareigūnų atsiprašyti, norėčiau, kad jie man atleistų. Jei būčiau buvęs blaivus, tikrai nebūčiau taip elgęsis, man labai gėda dėl savo netinkamo elgesio. Jokiomis psichikos ligomis nesu sirgęs (b.l. 28, 32). Teismo posėdžio metu, pagarsinus šiuo kaltinamojo parodymus, jis juos patvirtino pilna apimtimi.

Kaltinamajam K. U. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).

Motyvuojamoji dalis

Be K. U. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiojo A. B. parodymais nustatyta,kad 2012-06-03 apie 20.30 val. patruliavo kartu su patruliui A. B. ir ties namu Nr. 84, esančiu Prancūzų g., Kaune, prie alaus baro pamatė grupę vyriškių. Vienas vyras smogė į veidą kitam vyrui. A. B. pareikalavo nutraukti muštynes, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo K. U., nepakluso pareigūno reikalavimui ir toliau tęsė smurto veiksmus. Pareigūnai nutarė išsiaiškinti konflikto priežastis. A. B. sulaikė kitą vyrą, o A. B. - K. U.. K. U. aktyviais veiksmais priešinosi - spardė į kojas A. B., krito ant žemės, bandant pakelti -spyrė į koją. Be to, abu pareigūnus vadino įžeidžiančiais žodžiais, grasino išmesti iš darbo ir pan. Panaudojus spec. priemonę -dujas, K. U. rankos buvo surakintos antrankiais. Pasirodė, kad K. U. yra neįgalus, jo kairė ranka buvo suluošinta, nežymiai kraujavo. Atvedus į tarnybinį automobilį, K. U. neleido uždaryti durų, jas spardė, todėl buvo panaudotas elektrošokas. Vežant į Panemunės PK tarnybiniame automobilyje K. U. ir toliau koliojo pareigūnus necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Atvykus į komisariatą ir vedant į patalpas, K. U. bandė įspirti į galvą patruliui A. B., tačiau panaudojus kovinius veiksmus, pareigūnas smūgio išvengė (b.l. 12-13).

- nukentėjusiojo A. B. parodymais nustatyta, kad 2012-06-23 apie 20.30 val. jis patruliavo kartu su trečio patrulių būrio vadu A. B., dirbome radijo šaukiniu „433“, kai važiuodami Kaune, Prancūzų g. 84 prie ten esančio alaus baro pastebėjome grupę jaunų vyriškių. Stabtelėję pamatėme, kad du jaunuoliai tarpusavyje stumdosi, mušasi, t.y. vienas iš jų - vyresnis su šviesia striuke staiga smogė kitam jaunesniam vyriškiui į veidą. Mes sustojome, išlipome iš tarnybinio automobilio, buvome su tarnybinėmis uniformomis. Aš pareikalavau nutraukti muštynes. Vyresnis vyriškis su šviesia striuke ir tamsiomis mėlynomis kelnėmis, kaip vėliau paaiškėjo jo pavardė - K. U., nepakluso mūsų teisėtiems reikalavimams ir toliau bandė tęsti muštynes ir smurtauti to kito vyriškio atžvilgiu. Kadangi iš pradžių nebuvo aišku, kas pradėjo muštynes, nes pačios pradžios mes nematėme, tai abu vyriškius nutarėme sulaikyti, turėdami tikslą išsiaiškinti konflikto priežastis. Mano kolega A. B. sulaikė kitą vyriškį, o aš - K. U., tačiau pastarasis aktyviai priešinosi sulaikymui, spardė man į kojas, pataikydamas į dešinės kojos šlaunies vidinę pusę, krito ant žemės, bandant jį pakelti - bandė įspirti man į įvairias kūno vietas. Be to, jis mūsų abiejų atžvilgiu girdint kitiems pašaliniams asmenims vadino mus įžeidžiančiais žodžiais - „pederastais, mentais“, grasino „.... pyzda jums bus..“, klausė, kokie mūsų vardai ir pavardės, necenzūriniais žodžiais grasino mus išmesti iš darbo ir panašiai. Teko jo atžvilgiu panaudoti spec. priemonę -dujas ir jį surakinti antrankiais. Pasirodė, kad jis yra neįgalus, jo kairė ranka buvo suluošinta, nežymiai kraujavo. Atvedus ir įsodinus K. U. į tarnybinį automobilį, jis neleido uždaryti automobilio durų, spardė jas, dėl ko man teko panaudoti šio piliečio atžvilgiu elektrošoką „Taser X26“. Policijos automobilis nebuvo apgadintas. Kitas vaikinas elgėsi ramiai. Jie abu išsiaiškinimui buvo nuvežti į Kauno m. Panemunės policijos komisariatą. Pakeliui K. U. ir toliau mus įžeidinėjo minėtais necenzūriniais žodžiais. Panemunės policijos komisariato teritorijoje, kolegai A. B. vedant K. U., o man einant greta, šis bandė spirti man kaire koja į dešinę galvos pusę, tačiau aš išvengiau smūgio pasilenkdamas. Vėl teko prieš K. U. panaudoti elektrošoką „Taser X26“. Kitas pristatytas vaikinas buvo ramus, jis sakė, jog tik gynėsi nuo jį užpuolusio K. U., matė, kad šis neįgalus, todėl bandė išvengti konflikto su juo. Jis nesipriešino ir mūsų neįžeidinėjo (b.l. 16-17);

- pareigūnų A. B. ir A. B. 2012-06-23 tarnybiniais pranešimais nustatytos analogiškos jų parodymams aplinkybės (b.l. 10-11);

- kaip matyti iš nutarimų pripažinti nukentėjusiuoju, tiek A. B., tiek A. B. buvo pripažinti nukentėjusiais (b.l. 14, 18).

- liudytojo G. P. parodymais nustatyta, kad 2012-06-23 apie 20.30 val. priėjo ir prisikabino girtas, nepažįstamas vyras, kaip vėliau sužinojo - K. U.. Pro šalį važiavę policijos pareigūnai pamatė muštynes, sustojo išsiaiškinti. Tada K. U. pradėjo kolioti pareigūnus, priešinosi ir spardėsi. Dėl muštynių G. P. niekam pretenzijų neturi (b.l. 20);

- apžiūros protokolu 2012-06-23 nustatyta, kad apžiūrėtas tarnybinis policijos automobilis VW GOLF valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 58 patvirtinta, kad K. U. 2012-06-23 23 val. 07 min. nustatytas 2,13 % promilių girtumas(b.l.9);

- K. U. buvo laikinais sulaikytas 2012 m. birželio 23 d., paleistas 2012 m. birželio 25 d. (b.l. 34-35);

- K. U. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 36-37).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 5 d.) redakcija, Žin., 2011, Nr.81-3959). Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečio būrio vadas A. B. ir patrulis A. B., kurie buvo įžeisti einantys savo pareigas, teisingai įvardintini kaip valstybės tarnautojai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis K. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – ties namu Nr.84, Prancūzų g., Kaune, tyčia, turėdami tikslą įžeisti ir pažeminti valstybės tarnautojus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečio būrio vadą A. B. ir patrulį A. B., juos išplūdo necenzūriniais žodžiais, nereagavo į teisėtus perspėjimus liautis netinkami elgtis. Taigi, kaltinamojo K. U. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga. Kaip matyti bylos duomenų, policijos pareigūnai - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečio būrio vadas A. B. ir patrulis A. B., 2012-06-23 vykdė savo tarnybines pareigas, kuomet apie 20.30 val. ties namu Nr. 84, esančiu Prancūzų g., Kaune, bandant sulaikyti K. U. dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasipriešino minėtiems pareigūnams, panaudodamas tyčinius aktyvius veiksmus-fizinį smurtą, bandydamas spirti ir spirdamas A. B. į dešinę koją, o pristatytas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato patalpas, esančias Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 17, bandė įspirti patruliui A. B. į galvą. Taigi, policijos pareigūnai, darbo metu vilkėdami tarnybinę uniformą, atliekantys savo pareigas – veikė pagal savo kompetenciją, jų veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti, veikla – normali, o kaltinamasis K. U., būdamas neblaivus, nemotyvuotai, nepateisinamai, veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio(BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, jie kaltinamajam atleido, K. U. teismui pažadėjo nebenusikalsti, materialinė žala nepadaryta. Nukentėjusieji ir kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, jog jie susitaikė, pretenzijų vieni kitiems neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 p., tai yra kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nepadaryta, savo noru atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusieji teigia, jog jie atleidžia. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 str., 286 str. jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis – A. B. ir A. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Turtui areštas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

K. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., 286 str. jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis – A. B. ir A. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. U., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu K. U. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti K. U. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.