Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei K. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog 2017 m. sausio 24 d. Italijoje dėl atsakovės, vairavusios jai priklausančią transporto priemonę Ford S-Max, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovei priklausanti jos vairuojama, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuva ir kitos E. S. narės yra tarptautinės transporto priemonių sistemos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Italijoje, eismo įvykio metu buvo padaryta žala, Lietuvos Respublikoje registruota, bet privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone, Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą ir pateikė reikalavimą ieškovui. Ieškovas Italijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą įvykdė ir jam sumokėjo 3 970,19 Eur. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti Italijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3 970,19 Eur. Atsakovė iki ieškinio teismui pateikimo ieškovui sumokėjo 1 050,00 Eur sumą, tačiau duomenų, jog atsakovė ieškovui grąžino likusią 2 920,19 Eur reikalaujamą sumą, byloje nėra.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Draudikų biuras išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems asmenims moka, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Draudikų biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje E. S. valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai Draudikų biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje E. S. valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai išmoka sumokėta dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, taip pat kai žala padaryta kitoje E. S. valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių tretiesiems asmenims buvo padaryta žala, žalą atlygino ieškovas, pripažintina, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovės, kaip transporto priemonės savininkės, civilinei atsakomybei kilti, o ieškovas, atlyginęs žalą įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės patirtos žalos atlyginimą regreso tvarka tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 920,19 Eur nuostolių atlyginimo (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 23 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 66 Eur žyminį mokestį, patyrė 252,14 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos,- 318,14 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur, todėl ši suma priteistina Valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, 2 920,19 Eur (du tūkstančiai devynis šimtai dvidešimt eurų 19 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 318,14 Eur (trys šimtai aštuoniolika eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti Valstybei iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (trys eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismui Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.