- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2-1502/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Litrana“
- Ieškovas
- UAB „Transit Card International“
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Litrana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1509-125/2009, kuria iškelta UAB „Litrana“ bankroto byla, pagal ieškovo UAB „Transit Card International“ ieškinį atsakovui UAB „Litrana“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Transit Card International“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Litrana“ tuo pagrindu, kad atsakovas skolingas ieškovui 26 696,14 ir yra nemokus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Litrana“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Litrana“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 093 740 Lt, o turto vertė – 2 346 023 Lt, todėl galima teigti, kad yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 10 straipsnis).
Šalies argumentai
Atsakovas „Litrana“ atskiruoju skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1509-125/2009. Savo prašymą atsakovas grindžia šiais motyvais:
Pirma, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovui nebuvo įteiktas ieškovo įspėjimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat kiti procesiniai dokumentai. Įspėjimas buvo išsiųstas žinomai klaidingu atsakovo adresu (Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, o ne faktinės veiklos adresu). Apie faktinį atsakovo adresą ieškovui buvo žinoma, tą įrodo aplinkybės, jog ieškovas susižinojimui su atsakovu anksčiau ne kartą naudojo faktinės atsakovo veiklos adresą.
Antra, ieškovo įspėjimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo neatitiko ĮBĮ reikalavimų. Ieškovas 2008 m. gruodžio 16 d. įspėjime dėl įsiskolinimo nurodė, jog reikalauja nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 18 d. pilnai atsiskaityti su ieškovu bei padengti visus priskaičiuotus delspinigius. Vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, kreditorius įpareigojimams įvykdyti turėjo nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Be to, įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas 2008 m. gruodžio 22 d., t.y. jau praėjus ieškovo nustatytam įsipareigojimų įvykdymo terminui.
Trečia, teismas, priimdamas ginčijamą nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir spręsdamas dėl atsakovo nemokumo rėmėsi tik 2007 m. atsakovo UAB „Litrana“ balansu, nors pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo reiškiamas 2009 m. sausio 22 d. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad prieš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties priėmimą, t.y. 2009 m. gegužės 29 d. Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas 2008 m. UAB „Litrana“ balansas. Nors teismas paprašė pateikti paskutinių bei einamųjų metų įmonės balansą, teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, apie juos atsakovas sužinojo tik 2009 m. liepos 21 d., kada nuvyko į Klaipėdos apygardos teismą susipažinti su iškelta bankroto byla. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Litrana“ klausimą nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nustatytų tikrąją atsakovo finansinę būklę.
Byloje 2009 m. spalio 30 d. gautas atsakovo UAB „Litrana“ atstovo advokato Laimono Judicko pateiktas papildomas rašytinis įrodymas - 2008 m. UAB „Litrana“ balansas, iš kurio, kaip teigia advokatas, matyti, kad atsakovo UAB „Litrana“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Teismas nagrinėdamas bylas dėl bankroto bylos iškėlimo privalo aktyviai veikti ex officio. Pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės įtakoti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).
Dėl jau minėtos teismo pareigos veikti aktyviai, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turi vadovautis tiek prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridėtais dokumentais, tiek ir, prireikus, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Svarbu ir tai, kad teismas pasisakytų dėl įmonės nemokumo bankroto bylos iškėlimo metu. Tam reikalinga įvertinti įmonės finansinės būklę ne tik praeityje buvusiu laikotarpiu, apie kurį teismui yra pateikti įrodymai, bet ir įmonės finansinės būklės pokyčius iki bankroto bylos iškėlimo. Tik taip bus pasiektas bankroto proceso tikslas - pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turėjo laikinų finansinių sunkumų.
Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsakovui UAB „Litrana“ bankroto bylą iškėlė tuo pagrindu, kad įmonė UAB „Litrana“ yra nemoki. Kaip jau minėta, įstatymas (ĮBĮ 2 str. 8 d.). įmonės nemokumą sieja su įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos nustatymu, todėl konstatuoti įmonės nemokumą galima tada, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Skundžiama nutartimi įmonės nemokumą teismas konstatavo remdamasis informacija apie 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse nurodytą mokėtinų sumų ir įsipareigojimų visumą. Nors teismas ėmėsi priemonių surinkti įrodymus apie įmonės pradelstus įsipareigojimus ir buvo nustatęs atsakovui UAB „Litrana“ terminą pateikti teismui įmonės nemokumui nustatyti reikalingus duomenis (b.l. 29), tačiau byloje nėra duomenų, kad šis pranešimas atsakovui UAB „Litrana“ būtų įteiktas laiku. Pagal bylos duomenis, atsakovui (atsakovo direktoriui A. K.) teismo pranešimo nuorašas įteiktas 2009 m. liepos 21 d. (b.l. 30), kai bankroto byla jau buvo iškelta. Nutartį iškelti atsakovui UAB „Litrana“ bankroto bylą teismas priėmė neturėdamas ir todėl neįvertinęs 2009 m. gegužės 20 d. pranešimu iš atsakovo prašytų teismui pateikti būtinų įrodymų.
Pagal byloje esančius duomenis, bankroto byla atsakovui iškelta konstatavus, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 093 740 Lt, o turto vertė – 2 346 023 Lt. Šie duomenys buvo nurodyti atsakovo 2007 m. gruodžio 31 d. balanse (b.l. 18). Darytina išvada, kad teismas neišsiaiškino įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos balansinio turto verte, kas yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą kaip pagrindą bankroto bylai iškelti. Be to, apie įmonės finansinę būklę teismas sprendė neturėdamas duomenų apie įmonės finansinės būklės pokyčius iki bankroto bylos iškėlimo.
Pagal formuojamą teismų praktiką, tai, kad teismas nustatydamas atsakovo nemokumo aplinkybę, ex officio nesurenka reikiamų duomenų apie atsakovo finansinę padėtį bylos iškėlimo metu ir įmonės nemokumą sieja tik su per vienerius metus mokėtinomis sumomis, tačiau ne su įmonės pradelstų įsipareigojimų suma, vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu. Kai pagal pateiktus į bylą įrodymus šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1071/2009).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo UAB „Litrana“ atstovo advokato Laimono Judicko pateiktas papildomas rašytinis įrodymas - 2008 m. UAB „Litrana“ balansas taip pat nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis nustatyti visas įmonei bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti svarbias bylos aplinkybes, kadangi jame neatsispindi pradelsti įmonės įsipareigojimai. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, taip pat per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams, kuriuos būtina nustatyti siekiant tinkamai įvertinti įmonės mokumo klausimą. Be to, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti atsakovo finansinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu.Todėl turėtina omenyje, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d. praėjo beveik metai laiko ir atsakovo UAB „Litrana“ finansinė padėtis galėjo pasikeisti lyginant ją su padėtimi, užfiksuota atsakovo UAB „Litrana“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanse (b.l. 139-140).
Advokatas Laimonas Judickas, pateikdamas papildomą rašytinį įrodymą - 2008 m. UAB „Litrana“ balansą, nenurodė motyvų, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau, t.y. kartu su atskiruoju skundu. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Litrana“ klausimą, nepagrįstai nevertino 2009 m. gegužės 29 d. Juridinių asmenų registrui pateikto 2008 m. UAB „Litrana“ balanso, jo kopijos kartu su atskiruoju skundu teismui nepateikė. Ji teismui pateikta tik 2009 m. spalio 30 d. Pažymėtina, kad teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, pareiga veikti aktyviai neatleidžia proceso šalių nuo pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis ir 178 straipsnis).
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys ir į kitus nagrinėjamoje byloje svarbius bankroto proceso ypatumus bei nustatytus proceso trūkumus.
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Tokia tvarka nustatyta atsakovo bylose dėl bankroto bylos iškėlimo interesų apsaugos tikslais. Skolininko tinkamas informavimas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, sudaro skolininkui prielaidas atsiskaityti su kreditorium ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teisme. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo - pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovui UAB „Litrana“ buvo žinoma tiek apie kreditoriaus UAB ,,Transit Card International“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Litrana“ iškėlimo, tiek ir apie patį bankroto bylos nagrinėjimą teisme.
Tuo atveju, kai bylos medžiaga rodo, kad atsakovui nebuvo laiku įteikti ir teismo, nagrinėjusio prašymą iškelti bankroto bylą, procesiniai dokumentai (b.l. 29), nesilaikymas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos kreditoriaus pareigos įspėti atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi ypatingą reikšmę, kadangi skolininkui, nežinančiam apie kreditoriaus ketinimus inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, neinformuotam apie prasidėjusį procesą, neatsiranda procesinė pareiga domėtis prieš jį prasidėjusio proceso eiga. Atsakovui UAB „Litrana“ neįteiktas ieškinys, todėl buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), teisės būti išklausytam principas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas UAB ,,Transit Card International“ ieškinį atsakovui UAB „Litrana“ dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą (CPK 153 str. 2 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo atsakovui siųstas 2009 m. gegužės 20 d. pranešimas (b.l. 29), kuriuo atsakovą UAB „Litrana“ siekta informuoti apie pareigą pateikti teismui reikalingus dokumentus, taip pat prie jo pridėtos ieškinio su priedais kopijos, atsakovui iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo įteikti (b.l.30). Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas, nepavykus teismo procesinio dokumento įteikti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo adresu, būtų išnaudojęs visas jam įstatymų suteiktas galimybes nustatyti realų skolininko adresą ir pasinaudojęs visomis CPK 123 ir kituose straipsniuose numatytais įteikimo juridiniam asmeniui būdais.
Dėl visų išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Litrana“ klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Litrana“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.