Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovui D. J., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad B. Z. turi nepilnametę dukrą M. Z., gimusią (duomenys neskelbtini). B. Z. šeima nėra žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų. Ieškovė B. Z. kartu su nepilnamete dukra gyvena ieškovės motinai D. Z. priklausančiame bute. Butas su patogumais, dviejų kambarių, vienas iš kurių skirtas ieškovei B. Z. su dukra M. Z. Kambaryje yra reikalingi kūdikiui baldai, daiktai, žaislai, kambaryje jauku, šilta, švaru. B. Z. rūpestingai prižiūri dukrą. Ieškovė skyriaus specialistui nurodė, kad pageidauja, jog atsakovas D. J. lankytų vaiką kas antrą savaitgalį (sekmadieniais) tik ieškovės gyvenamojoje vietoje, pranešdamas ieškovei apie atvykimą prieš mažiausiai vieną dieną ir lankytų vaiką paisant vaiko maitinimo ir miego rėžimo. Skyrius, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad vaikas kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas, laiko, kad B. Z. ieškinys atitinka M. Z. teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė B. Z. turi nepilnametę dukrą M. Z., gimusią (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašą liudijančiame išraše duomenų apie M. Z. tėvą nėra. Atsakovas D. J. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl tėvystės nustatymo

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis ieškovės B. Z., atsakovo D. J. paaiškinimais ir ieškinio pripažinimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl tėvystės nustatymo, taip pat byloje esančiais kitais įrodymais – pripažįsta, kad atsakovas D. J. yra M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiškinimais, kad nepilnametė M. Z. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis, teismas sprendžia, jog nepilnametės M. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove B. Z., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 15 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su prašoma vaiko išlaikymui suma. Laikytina, jog prašomas priteisti 250 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnametės M. Z. poreikius, todėl iš atsakovo D. J. priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas dukrai M. Z. nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė B. Z.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į atsakovo sutikimą, nustatytina, kad atsakovas D. J. su dukra M. Z. bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-18-T-3295-12352, kurio pagrindu ieškovei B. Z. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-7785, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą B. Z. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 162,50 Eur advokato užmokestis (b. l. 32). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina - 162,50 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš esmės, iš atsakovo D. J. į valstybės biudžetą priteistinas – 83 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (11 mėn. x 250 Eur = 2750 Eur x 3 % = 83 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista ir 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, viso – 183 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 3,43 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387 – 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, CK 3.146 - 3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra dukros M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. Z. yra D. J. dukra.

Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo M. Z. gimimo - (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovę B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti dukros M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus dvylika centų) už advokato pagalbą, 183 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 3,43 Eur (tris eurus keturiasdešimt tris centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokų kodai: 5660 (žyminiam mokesčiui ir išlaidoms už procesinių dokumentų įteikimą), 5630 (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 (tris) darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui sprendimo nuorašą vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.