Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ir išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl vaiko gimimo akto registravimo/ įtraukimo į apskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškimas

1. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 3 d. išvadą – sprendimą Nr. SD-CM-305, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos G. K. prašymą dėl pareiškėjos vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą išlaikant originalų vaiko vardą „A. L.“;

2. Įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos G. K. vaiko A. L. H., gimusio (duomenys neskelbtini) Danijoje, gimimą išlaikant originalią vaiko vardo rašybą – „A. L.“ su raide „x“ ir išduoti gimimo liudijimą su raide „x“.

II. Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pozicija

Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime į pareiškėjos G. K. pareiškimą (DOK-87376) suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

III. Pareiškėjos argumentai

Pareiškėjos G. K. reikalavimai grindžiami šiais pareiškime (CBP-14153) nurodytais argumentais:

- pareiškėjai G. K. (Lietuvos pilietei) ir pareiškėjos draugui P. V. H. (Danijos piliečiui) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. L. H.. A. L. H. gimė (duomenys neskelbtini) parapijoje, (duomenys neskelbtini) komunoje (Danijoje). Pareiškėja G. K. 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydama įtraukti į apskaitą Lietuvoje jos sūnaus A. L. H., gimusio (duomenys neskelbtini) Danijoje, gimimą, įrašant vaiko gimimo įraše vaiko vardą „A. L.“. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. SD-CM-305 (sprendimu) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuodamas tuo, kad neturi teisinio pagrindo vaiko gimimo įraše pareiškėjos sūnaus vardą įrašyti „A. L.“. Vaiko gimimo įraše vaiko vardas gali būti įrašytas A. L. ir tai būtų laikytina vardo A. L. grafiniu variantu. Pareiškėja G. K., nesutikdama su tokia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada/ sprendimu, kreipiasi į teismą dėl sūnaus vardo A. L., kurį vaikui išrinko kartu su vaiko tėvu, įrašymo vaiko gimimo įraše nenaudojant sulietuvinto vardo A. L., o įrašant originalų vardą „A. L.“;

- nors skundžiamos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados/ sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga Europos Sąjungos, kurios nare yra Lietuva, Teisingumo Teismo praktika. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn–Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič–Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu. Negana to, Lietuva yra pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems šių grupių nariams nebūtų atimta teisė turėti savo kultūrą, tikėjimą, galimybę praktikuoti savo religiją bei vartoti gimtąją kalbą (17 straipsnio 1 dalis). Šio pakto 17 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėždavo, kad vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija ir kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, vis dėlto valstybė turėtų paisyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. Taip pat pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino, kad bylos dėl asmens vardo, pavardės suteikimo ar pakeitimo patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio reguliavimo sritį (28 punktas) ir įtvirtino teismui nustatytiną taisyklę tokiose bylose: ar vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskreciją, užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų (29 punktas), ar šis sprendimas (atsisakymas) gali būti prilyginamas pareiškėjo teisių pažeidimui pagal EŽTK 8 straipsnį (31 punktas). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Teismas šioje byloje taip pat nustatė EŽTK 8 straipsnio pažeidimą. Šis straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tokios bylos patenka į EŽTK 8 straipsnio reguliavimo sritį (2007 m. Bulgakov prieš Ukrainą (paraiškos Nr. 59894/00) ir kitos) ir turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pagal Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę X, 2013 m. registruoti 7 vardai, 2014 m. – 9, o 2015 m. –13 vardų. Galiausiai taip pat ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiškinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paneigė argumentą, teigiantį, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima išimtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles;

- pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja G. K. patirtų daug nepatogumų. Pareiškėja G. K., besinaudodama judėjimo laisve, nuolat keliauja iš Lietuvos į Daniją ir atvirkščiai, todėl jai nuolat tektų įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus vaiko dokumentus su A. L. ir A. L. vardais, pareiškėjos sūnui būtų sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Nors pareiškėjos G. K. sūnus yra Lietuvos Respublikos pilietis, negalėdamas gauti lietuviško gimimo liudijimo, jis negali gauti ir Lietuvos Respublikos piliečio paso, t. y. yra apribota vaiko galimybė laisvai keliauti ir dalyvauti viešame gyvenime. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad pareiškėjos šeimai būtų sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingus dokumentus su A. L. ir A. L. vardais, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, manytina, kad yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos, kuri nėra gausi sprendžiamu klausimu, ir panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą/sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjos G. K. sūnaus varde naudoti lotyniškąjį rašmenį „x“. Be to, pagal Gyventojų registrų tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „x“. Tuo tarpu pareiškėjos G. K. atveju atsisakius tai padaryti pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją tai gali būti pripažintina kaip diskriminacija (vieno asmens atveju įrašius lotyniškus rašmenis asmens dokumente, kitu atveju – atsisakius tai padaryti).

IV. Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus argumentai

Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius savo argumentus nurodė atsiliepime į pareiškėjos G. K. pareiškimą (DOK-87376):

- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. SD-CM-305 nesant teisinio pagrindo atsisakė tenkinti pareiškėjos G. K. prašymą nepilnamečio vaiko gimimo įraše įrašyti vaiko vardą „A.“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Minėto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, nustatyta tvarka. Minėtų Taisyklių 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo naujai redakcijai, jo 14 straipsnyje nurodyta, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Atitinkamai aukščiau minėtų Taisyklių 45 punkte numatyta, kad vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė gimimo įraše įrašoma pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14–15 straipsnius. Šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Be to, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos paso įstatymuose nustatyta, kad piliečiui asmens tapatybės kortelė ir pasas išduodami pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro, kuris formuojamas civilinės būklės aktų įrašų pagrindu, duomenis. Šiuose įstatymuose numatyta, kad duomenys minėtuose asmens dokumentuose įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Taigi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turi teisę civilinės būklės akto įraše įrašyti tik tokį vardą, kuris neprieštarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui ir tik teismas konkrečiu individualiu atveju gali nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ar atitinkamai taikyti arba netaikyti teisės aktų, arba vadovautis tarptautinėmis teisės normomis. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinių galimybių patenkinti pareiškėjos G. K. prašymo nepilnamečio vaiko gimimo įraše vaiko vardą įrašyti „A.“. Priebalsė „x“ sulietuvinta forma rašoma „ks“;

- taip pat atkreiptinas dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą byloje Nr. C-391/09 Runevič–Vardyn ir Wardyn. Minėtame sprendime Teismas nustatė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojanti asmenvardžių rašymo tvarka civilinės būklės dokumentuose iš esmės nepažeidžia Europos Sąjungos teisės. Sprendžiant reikalavimus, susijusius su asmenvardžių rašyba, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais. Tačiau Teismas atkreipė dėmesį, kad nacionalinis teismas, pateikęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą minėtoje byloje, turi nustatyti, ar įmanoma išsklaidyti abejones, kad kompetentingoms valdžios institucijoms atsisakius pakeisti vieno iš šeimos narių pavardėje raidę „v“ į raidę „w“, šios šeimos nariai neturės rūpesčių dėl jų tapatybės nustatymo ir pateikiamų dokumentų autentiškumo. Jei bus įrodyta, kad atsisakymas pakeisti byloje dalyvaujančios Europos Sąjungos piliečių poros bendrą vardą sukelia jiems arba jų šeimai rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, pareiškėjų pagrindinėje byloje teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismuose išnagrinėta keliasdešimt civilinių bylų dėl įpareigojimo civilinės metrikacijos skyrius pakeisti (įtraukti) vaikų gimimo įrašus, vaikų vardus ir pavardes įrašant su raide „w, q, x“. Teismai minėtus pareiškimus patenkino. Teismai atsižvelgė į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo vardą (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, taip pat į tai, kad trūksta įstatymų leidėjo iniciatyvos minėtais klausimais, todėl yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos.

V. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė teismui išvadą šioje byloje (DOK-86293) ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Atsižvelgiant į šias nuostatas, tenka konstatuoti, kad pareiškėjos G. K. pageidaujamas įrašas „A. L.“ yra nelietuviškas: akivaizdus to žymuo – raidė X, pavartota užrašant pirmąjį vardą. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidžių X, Q, W. Apie tai, ar įrašas pateiktas lietuviškai, kalbos požiūriu sprendžiama ne vien pagal šį kriterijų – taip pat ir pagal tai, ar raidės vartojamos tokia pat reikšme kaip lietuvių kalboje (žymi tuos pačius garsus kaip lietuvių kalboje), ar vardas įformintas gramatiškai, kaip būdinga lietuviškiems vardams (turi galūnę). Kitos kalbos įrašai gali būti sulietuvinami – užrašomi lietuviškomis raidėmis pagal apytikslį tarimą (transkripcijos iš tos kitos kalbos į lietuvių kalbą taisykles). Šiuo atveju sulietuvintas, t. y. adaptuotas iš danų kalbos pagal apytikslį tarimą, asmenvardžio variantas – „A. L.“, o su pridėta vyriškosios giminės galūne (t. y. sugramatintas) – „A. L.“ (arba, norint kaityti abu vardus, „A. L.“). Patariame, kaip vardai gali būti sulietuvinti, bet nuspręsti, ar įrašas turi būti sulietuvintas, nėra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija. Kita vertus, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334) 23 punkto antroje dalyje pasakyta: „Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.“ Nuostatą paraidžiui perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento galima sieti su 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarime Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ numatyta galimybe asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą (3 punktas). Toks paraidinis kitos kalbos, vartojančios, kaip ir lietuvių kalba, lotyniško pagrindo raidyną, asmenvardžio užrašymas Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos nuostatų (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60) 3.2 punkte vadinamas autentiškos formos perteikimu. Pagal šio nutarimo 3.5 punktą tokiems asmenvardžiams lietuviškos linksnio galūnės turi būti pridedamos juos vartojant rišliame tekste (nerišliame tekste pridėti nebūtina), o adaptuoti asmenvardžiai dažniausiai gramatinami ir kai teikiami nerišliame tekste. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai nereglamentuoja vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose – asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.“ Valstybinės lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

VI. Faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- pareiškėja G. K. yra Lietuvos Respublikos pilietė (Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė). Pareiškėjai G. K. ir jos draugui P. V. H. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) komunoje, Danijos Karalystėje, gimė sūnus A. L. H. (Danijos Karalystės Asmens duomenų registre laikomos informacijos pažyma). Pareiškėjos sūnui A. L. H. išduotas Danijos Karalystės pasas;

- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. SD-CM-305 (sprendimu) atsisakė tenkinti pareiškėjos G. K. 2020 m. birželio 26 d. prašymą dėl (duomenys neskelbtini) Danijos Karalystėje gimusio jos sūnaus A. L. H. gimimo įtraukimo į apskaitą Lietuvos Respublikoje įrašant vaiko vardą „A. L.“. Šiame sprendime nurodyti tie patys argumentai, kurie nurodyti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepime į pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl vaiko gimimo akto registravimo/ įtraukimo į apskaitą (DOK-87376).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalį teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, kas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, kuri saugo tautos identitetą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybės įstaigų funkcionavimą, jos vartojimą viešajame gyvenime, kalbos apsaugą. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (TAR, 2015, Nr. 19697) 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir turi laikytis tarptautinių susitarimų. Teismai, priimdami sprendimus, turi vadovautis ne tik nacionalinės teisės aktais, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) normomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad pateikė Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 – pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič–Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje B. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Pareiškėja G. K. pareiškime teismui (CBP-14153) nurodė, kad skirtingas jos mažamečio sūnaus vardo rašymas gali sukelti rimtų nepatogumų privačiame ir viešame gyvenime, pavyzdžiui, keliaujant nuolat tektų įrodinėti ne tik vaiko, bet ir visų šeimos narių tapatybes. Sutiktina, kad šie nepatogumai ir galimi sunkumai dėl skirtingo pareiškėjos mažamečio sūnaus vardo rašymo skirtinguose valstybių išduodamuose dokumentuose gali būti laikomi asmens laisvo judėjimo, privataus asmens gyvenimo ir net šeimos gyvenimo ribojimais.

Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos G. K. prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti neigiamoms pasekmėms dėl skirtingo jos mažamečio sūnaus vardo rašymo, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, taip pat ir šiuo metu Lietuvos teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286, 516 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SD-CM-305.

Įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Danijos Karalystėje, gimusio G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus A. L. H. gimimą vaiko gimimo įraše įrašant vaiko vardą ir pavardę lotyniško pagrindo rašmenimis – „A. L. H.“ – bei išduoti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti teismo sprendimą Kaišiadorių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.