Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-107/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
1-74-107/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-74-107 / 2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.9.2.; 1.2.4.2.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Edvardui Staponkui,

gynėjui Antanui Jonušui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) srityje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. sunkiai sužalojo savo šeimos narį sugyventinę N. S. . Nusikalstama veika buvo padaryta esant tokioms aplinkybėms:

2008 m. rugsėjo 7 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), sodo namelio virtuvėje, kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą ranka smogė savo sugyventinei N. S. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to spyrė N. S. į pilvą, taip padarė realiai gyvybei gresiantį sužalojimą, nes nuo pilvo sumušimo plyšo klubinė žarna, kilo pilvaplėvės difuzinis serofibrininis uždegimas, taip sunkiai sutrikdė savo šeimos nario N. S. sveikatą.

Kaltinamasis V. K. parodė, kad įvykio dieną su sugyventine ir savo motinos giminaičiu išgėrė pusę butelio degtinės. Po to kaltinamasis palydėjo vaikus iki parduotuvės, kur išsikeitė į smulkesnes kupiūras 100 litų, nes 20 litų reikėjo duoti vaikams. Davęs pinigų vaikams, nusipirko pusę litro sidro „Kiss“, susitiko pažįstamą R.. R. paklausė, ką kaltinamasis veikė vakar. Kai jam atsakė jog dirbo, R. pasakė, kad kaltinamajam dirbant N. bučiavosi su kaimynu A.. Eidamas namo išgėrė sidrą. Į namus sugrįžo per 10 minučių, buvo labai supykęs. Radęs namuose N. S. besnaudžiančią, sudavė jai rankos pirštais per lūpas, įspyrė sėdinčiai fotelyje. Ranka sudavė vieną kartą, spyrė taip pat vieną kartą. Kai sudavė ranka, iš nukentėjusiosios lūpų ar nosies ištiško kraujas. Nukentėjusioji su vaikais nuėjo pas kaimynę, o kaltinamasis – miegoti.

Nukentėjusioji N. S. parodė, kad su kaltinamuoju V. K. trejus metus gyveno jos sodo namelyje, o po to kartu su vaikais persikraustė gyventi į jo namelį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Sugyveno gerai. Kartu išgyveno 7 metus, kartu gyvena ir šiuo metu. V. K. nukentėjusiosios vaikus mylėjo ir myli. Vieną dieną, kai likusi namuose konservavo rūgštynes, palydėjęs iki autobusų stotelės dukras, V. K. į namus sugrįžo neblaivus ir labai piktas. Nieko nesakęs, tris kartus spyrė nukentėjusiajai į pilvą, kažką nesuprantamo pasakė ir nuėjo miegoti. Į veidą jokio smūgio nesudavė. Dėl sužalojimų buvo išvežta į ligoninę ir gydoma. Kodėl sugyventinis ją sužalojo, nukentėjusioji nežino, bet mano kad dėl pavydo. Vėliau V. K. kalbėjo, kad matė ją su kažkokiu vyru.

Liudytoja N. K. parodė, kad N. S. pasiskundė, jog jai spyrė V. K. . Liudytoja matė, kad N. S. lūpų kampučiai truputį buvo kruvini, matėsi, kad nukentėjusioji sumušta. Nukentėjusioji labai dejavo, kad jai skauda, sakė, kad greitai mirs, prašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Liudytoja nukentėjusiajai padavė mobiliojo ryšio telefoną, ir nukentėjusioji medicininę pagalbą išsikvietė pati.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis gyvena sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino, kad tokį faktą, kai nukentėjusioji N. S. sėdėjo su A. palapinėje ir būdami girti bučiavosi, prisimena. Tada liudytojas liepė nukentėjusiajai eiti į namus, o V. K. pasakė, kad žiūrėtų savo žmoną, kad ji neitų iš namų girtauti. Liudytojui kaltinamasis to, kad sumušė žmoną, nesakė. To, kad kaltinamasis kada nors būtų mušęsis su N. S., girdėti neteko. Liudytojas parodė, kad matydamas, jog moteris elgiasi netinkamai, tuojau pat apie tai pasako jos vyrui.

Iš mažamečio liudytojo S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos protokolo turinio matyti, kad jis nematė, kaip buvo mušama jo motina, apie tai sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios. Tuo metu, kai kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją, liudytojas buvo lauke (b. l. 52).

Iš 2008 m. rugsėjo 8 d. N. S. pareiškimo policijai turinio matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo 2008-09-07, apie 12 val., sodo namelio patalpose (b. l. 1).

Iš 2008-09-07 tarnybinio pranešimo turinio Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkui matyti, kad Priekulės GMP felčerei A. K. nukentėjusioji N. S. nurodė, jog ją namuose sumušė sugyventinis (b. l. 10).

2008 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros metu sodo namelyje, esančiame sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 11–17).

Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad N. S. galėjo būti sužalota ir 2009-09-07, nes tuo metu gydymo įstaigoje buvo nustatytas N. S. pilvo sumušimas, klubinės žarnos plyšimas, difuzinis serofibrininis pilvaplėvės uždegimas. N. S. padarytas kūno sužalojimas sveikatą sutrikdė sunkiai (taisyklių III skyriaus 6.6.11. punktas). Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus pilvo sritį kietu buku daiktu, tuo galėjo būti kumštis, koja ar kitoks panašus daiktas. N. S. kūne nustatyta tik viena trauminio kontakto žymė, kuri galėjo atsirasti nuo vieno smūgio (b. l. 26–27).

Iš daiktų pateikimo protokolo turinio matyti, kad V. K. bylos tyrėjui pateikė savo batus, kuriais mūvėjo, kai spyrė nukentėjusiajai į pilvą (b. l. 59–60). Pateikti batai buvo apžiūrėti (b. l. 61–62).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. K. parodė, ant kurio fotelio sėdėjo nukentėjusioji, kai jai spyrė į pilvą (b. l. 73–76).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. K. , sužinojęs iš liudytojo R. S. , kad sugyventinė N. S., kaltinamajam esant darbe, girtavo su kitais vyriškiais, su vienu iš jų, kurio vardas A., bučiavosi, labai supykęs, 2008-09-07 sugyventinei N. S. tyčia sudavė ranka į veidą ir įspyrė į pilvą. Kaltinimuose V. K. minimi trys spyriai, tačiau kaltinamasis tvirtina spyręs tik vieną kartą. Kaltinamojo parodymus dėl spyrių skaičiaus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusioji tvirtino, kad jai buvo spirta tris kartus, tačiau tokių parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Remiantis nukentėjusiosios parodymais V. K. buvo kaltinamas ir spyriu nukentėjusiajai į šlaunį. Tokio kaltinimo ir nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina teismo medicinos specialisto išvada ar kiti bylos duomenys. Nors nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis jai į veidą nesudavė, tokio smūgio nepatvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, pats kaltinamasis tvirtina, kad į veidą rankos pirštais (atbula ranka) nukentėjusiajai sudavė. Netikėti kaltinamojo prisipažinimu nėra pagrindo. Jis tvirtina, kad nuo smūgio į veidą nukentėjusiosios kraujo pėdsakų iki šiol yra išlikę ant mikrobangų krosnelės, kuri tebėra sodo namelyje. Liudytoja N. K. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios lūpų kraujo matė. Nukentėjusiosios parodymai dėl spyrių skaičiaus į pilvą, spyrio į šlaunį, smūgio į veidą neigimas kelia abejonių, nes neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji buvo mušama ne tik tiriamo įvykio metu, bet ir anksčiau, todėl įvykių seką nesąmoningai painioja. Nukentėjusioji tvirtino, kad momentą, kai buvo mušama 2008-09-07, matė namuose buvę mažamečiai jos vaikai. Kaltinamasis tvirtino, kad vaikai tuo metu buvo lauke. Mažametis nukentėjusiosios sūnus S. G. patvirtino ne nukentėjusiosios, bet kaltinamojo parodymus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis sugrįžo į namus ir spyrė nukentėjusiajai, ji ant fotelio snūduriavo, o ne dirbo kokį nors darbą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuslėpė, kad iki jos sužalojimo ji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, kad smurto pavartojimo metu sodo namelyje buvo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kažkoks girtas kaltinamojo motinos giminaitis. Kaltinamojo parodymai yra tikslesni negu nukentėjusiosios N. S., todėl jo parodymais netikėti nėra pagrindo. Remiantis kaltinamojo parodymais, kitais jo parodymus patvirtinančiais įrodymais laikytina, jog nustatyta, kad V. K. sugyventinei N. S. į pilvą įspyrė vieną kartą, į šlaunį neįspyrė, taip pat vieną smūgį ranka sudavė jai į veidą. Kiti smūgiai koja į pilvą, šlaunį iš kaltinimo šalintini kaip neįrodyti. Kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, nustatyta neginčytinai. Iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų matyti, kad V. K. ir N. S. kartu iki tiriamo įvykio išgyveno 7 metus, kartu augina keturis mažamečius nukentėjusiosios vaikus, veda bendrą ūkį, todėl pagrįstai laikytini šeimos nariais. Todėl kaltinamojo V. K. nusikalstama veika dėl sunkaus nukentėjusiosios N. S. kaip šeimos nario sveikatos sutrikdymo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ne tik į tai, kad jis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, bet ir į nusikaltimo padarymo motyvus bei tikslus. Tikslo sunkiai sužaloti sugyventinę N. S. kaltinamasis neturėjo. Fizinį smurtą vartojo liudytojo R. S. įtikintas, kad nukentėjusioji, kaltinamajam esant darbe, netinkamai elgėsi kitų vyrų susibūrime, girtavo. To fakto, kad kaltinamasis turėjo pagrindą pavyduliauti, nepaneigė nė pati nukentėjusioji. Nusikalstama veika truko trumpą laiko tarpą, kaltinamąjį apėmus trumpalaikiam įniršiui dėl pavydo, tačiau kaltinamojo psichinė būsena dideliu susijaudinimu nelaikytina dėl didelio laiko atotrūkio nuo sužinojimo apie netinkamą nukentėjusiosios elgesį iki fizinio smurto pavartojimo momento. Priekulės seniūnija kaltinamąjį charakterizuoja labai teigiamai, ypač pabrėžia jo gerą ir rūpestingą elgesį su nukentėjusiosios vaikais, tinkamą požiūrį į savo kaip šeimos nario vadovaujantį vaidmenį (b. l. 94). V. K. neteistas (b. l. 90), o duomenys apie įskaitą policijoje patvirtina, kad kaltinamasis nevengia piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais (b. l. 94–96). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 61 str. 1 d. 9 p.). Tokią aplinkybę pripažįsta pats kaltinamasis. Tačiau kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, ir ji yra reikšmingesnė už atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti jo padarytą nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tik jo prisipažinimas apie smūgį ranka nukentėjusiajai į veidą, nuoširdus kaltės pripažinimas buvo viena iš esminių aplinkybių, davusių pagrindą ikiteisminio tyrimo organams inkriminuoti kaltinamajam į kaltę ir tą smūgį. Kaltinamojo neapsimestinį nuoširdumą liudijo ir jo elgesys teisiamajame posėdyje. Teigiamus kaltinamojo elgesio bruožus patvirtino ir teisiamajame posėdyje parodymus davę liudytojai, nukentėjusioji, kuri ir toliau su kaltinamuoju gyvena kaip viena šeima. Nors SODROS duomenimis šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba (b. l. 88), šią aplinkybę paneigia kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, Priekulės seniūnijos charakteristika. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis uždarbiauja kasdamas šulinius ir taip išlaiko gausią šeimą.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atsižvelgiant į tai, kad sunkių nukentėjusiosios sužalojimo pasekmių neliko, kaltinamasis ėmėsi priemonių žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti (b. l. 140–141), išlaiko keturis mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nes nukentėjusioji N. S. privalėtų susirasti darbą, kad užtikrintų nors šiokį tokį vaikų materialinį aprūpinimą, o tinkama vaikų priežiūra be materialinio aprūpinimo yra neįmanoma, kaltinamajam taikytina Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2-oji dalis ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Kaltinamojo rūpinimasis šeimos materialine gerove sudaro sąlygas ir nukentėjusiai imtis vaikų priežiūros. Priekulės seniūnijos charakteristika patvirtina, kad kaltinamasis mažamečių vaikų priežiūrą užtikrina nuolat.

Byloje kaltinamajam pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2215,26 Lt žalos, atsiradusios ryšium su nukentėjusiosios gydymu, atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu sutinka ir jau ėmėsi priemonių žalai atlyginti. Atlygino 200 litų (b. l. 39, 41, 42, 140–141). Ieškinys tenkintinas, nes įrodytas. Iš kaltinamojo už nukentėjusiosios N. S. gydymą priteistina neatlyginta 2015, 26 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas nusprendžia :

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir, pritaikius BK 62 str. 2 d. 2 p., paskirti jam 45 paras arešto, kurį nuteistasis privalo atlikti poilsio dienomis.

Iki nuosprendis įsiteisės, V. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš V. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ((duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini)) 2015, 26 Lt N. S. gydymo ligoninės stacionare išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Valužis