Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2002-10-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), galutinė paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn., kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2014-10-31 apie 18 val., būdamas girtas, automobilyje SAAB, kuris stovėjo prie degalinės ROTADA, adresu Gariūnų g. 55, Vilniuje, konflikto metu sudavė savo žmonai D. U. penkis smūgius kumščiu į veidą ir galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais A. U. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamojo A. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-01 kaltinamasis A. U. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis su žmona D. U. ir jos tėvu gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), nuosavame name, kuris priklauso jos tėvams, bet yra atskiri įėjimai. Kartu gyvena trejus metus, turi bendrą vaiką – P. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su jais. Taip pat kartu gyvena jos sūnus iš pirmos santuokos 0 N. D., gim 2009. 014-10-31 po pietų apie 17 val. nusipirko automobilį RENO Espace, kurį vairavo žmonos brolis Robertas ir nuvažiavo prie Gariūnų degalinės, kur susitiko su žmonos tėvu, kuris atvežė jų dukrą iš darželio. Tą dieną buvo išgėręs dvi skardines alaus po 0,5 l. Apie 18.00 val. būnant prie Gariūnų degalinės išgirdo kaip verkia jo dukra, o Daiva ant jos šaukia necenzūriniais žodžiais ,,užpisai rėkti‘‘. Jis atidarė galines dureles iš dešinės pusės ir paklausė, kodėl ji šaukia ant vaiko. Ji atsakė necenzūriniais žodžiai, liepė išeiti. Tada ji atsirėmė į sėdynę pusiau gulėdama ir pradėjo jį spardyti abiem kojomis, pataikė jam į veidą. Sužalojimų jam nepadaryta. Tada jis paėmė jai už kojų, užspaudė jas po pažastimi ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą du kartus. Daugiau nemušė. Dukra tuomet buvo šalia jos tarpe priekinių sėdynių ir verkė. Vaiko jis tikrai nemušė ir sužaloti nenorėjo, nes labai myli savo vaiką. Tuomet jos tėvas ir brolis plovė mūsų mašiną degalinės savitarnos plovykloje. Po to ji užsirakino automobilyje iš vidaus. Tada atėjo jos tėvas, susibarė su jos tėvu, kuris jam pradėjo skaityti moralus. Po to kartu su Robertu, naujai pirktu automobiliu nuvažiavo pas jo draugę, ten išgėrė alaus ir degtinės, po poros valandų sugrįžo namo, susidėjo savo daiktus į lagaminą, nunešė į savo automobilį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažada daugiau taip nedaryti Nuo šios gyvens pas savo motiną, Vilniaus r. ,Bezdonyse, Kranto g. 8-2. Prižada nesiartinti prie žmonos ir vaiko, be jos sutikimo. (b. l. 34-35, t. 1).

2014-11-27 papildomai apklaustas A. U. paaiškino, kad 2014-10-31 vakare, apie 18.00 val. degalinėje Gariūnuose, su žmona susikivirčijo dėl automobilio pirkimo. Parodė, kad tada jie su žmona abu kartu vienas kitam sakė priekaištus, buvo pikti, bet jis tikrai jai negrasino ir nesakė, kad užmuš. Kai jis žmonai sugriebė už kojos ir timptelėjo, jis žmonai per veidą delnu sudavė porą kartų. Po to dukra pradėjo dar laibiau verkti. Dukra, tuo momentu, kai jis įlindo į automobilį, griebė už kojos žmonai, buvo tarp priekinių sėdynių. Jis nematė, kaip ir kada ji susižalojo, jis tikrai jai nesudavė, jis labai myli savo dukrą ir jos nė nepalietė. Ji galėjo užsigauti pati į sėdynių atramas, kai viskas tarp jų su žmona vyko automobilio viduje. Viskas įvyko labai greitai, be to automobilyje vietos mažai. Jie su žmona vėliau pakalbėjo, abu suprato, kad pasielgė impulsyviai ir savanaudiškai, išsiaiškino. Nė vienas nenori blogo vienas kitam ir vaikui. Pabendravus, jis žmonos atsiprašė, ji jam atleido, nori gyventi kartu ir auginti vaiką. (b. l. 36, t. 1).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-01 liudytoja D. U. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name kartu su savo vyru A. U., gim 1974. Namas priklauso jos tėvams. Kartu gyvena 3 metus, susituokę pernai. Turi bendrą vaiką – P. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su jais. Taip pat kartu gyvena jos sūnus N. D., gim 2009-04-02, 2014-10-31 po pietų jos tėvas nuvežė juos kartu savo automobiliu SAAB, į Garinus, kur jie pirko automobilį. Tą dieną vyras buvo stipriai išgėręs, kiek tiksliai, nežino, nes gėrė ne namuose, o grįžus namo pamatė, kad gėrė alų. Ji buvo išgėrusi skardinę sidro. Apie 18 val. būnant prie Gariūnų turgavietės degalinės STATIOL, ir sėdint tėvo automobilyje tar jos ir vyro įvyko konfliktas dėl automobilių pirkimo. Konflikto metu jis prie nukentėjusiosios pradėjo kabinėtis, įžeidinėjo ją ir jos tėvą necenzūriniais žodžiais. Ji liepė jam apsiraminti, bet jis pasakė, kad tuoj duos jai į snukį. Ji sėdėjo ant galinių sėdynių su Paula ant rankų, o vyras sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Pasakė, kad jo nebijo. Tada jis išlipo iš automobilio, atidarė galines dureles ir griebęs rankomis jai už dešinės kojos, tempė į lauką, sakydamas, kad tuoj mane užmuš. Tada ji pradėjo kojomis gintis, spardėsi jam atgal. Jam nepavyko jos ištempti. Tada jis pasilenkęs pradėjo daužyti ją kumščiais į galvą, sumušė nosį ir galvą, jai pasipylė iš nosies kraujas. Šį įvykį matė jos tėvas R. M. ir brolis R. M., kuris ir apgynė ją nuo vyro, atitraukė jį nuo jos. Tada ji užsirakino automobilyje. Tuomet jis pribėgęs šalia stovėjusio jos tėvo, liepė duoti automobilio raktus, kad atidarytų dureles. Tėvas jam liepė nusiraminti. Tada jis bandė suduoti smūgį tėvui, bet brolis jį apgynė. Įvykio metu dukra Paula buvo jai ant rankų. Pamatė po įvykio, kad jai sumušta galva. Matyt vyras jai pataikė mušdamas ją. Po to tėvas jas nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur buvo apžiūrėta dėl gauto sumušimo, po to nuvežė dukrą į Santariškių klinikas, kur ji buvo apžiūrėta ir paleista namo. Po įvykio jos vyras buvo nuvažiavęs namo, susirinko savo daiktus ir išvažiavo pas motiną. Anksčiau jis prieš ją kelis kartus yra vartojęs fizinį smurtą, bet ji dėl to niekur nesikreipė, nes jam atleido. Bet stipriai sumušė pirmą kartą. Jis konfliktuoja ir mušasi tik būdamas girtas. Jis paskutiniu metu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, beveik kiekvieną dieną geria alų. Ji policijos nekvietė, bet pranešė apie sumušimą būdama ligoninėje. Ten pasakė, kad praneš policijai. Nori, kad jos vyras gyventų atskirai ir nesiartintų prie jų. Jai ir vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas ir didelis stresas. Prašo jį nubausti. (b. t. 20-21, t. 1).

2014-11-27 papildomai apklausta liudytoja D. U. paaiškino, kad 2014-10-31 vakare, apie 18.00 val. degalinėje STATIOL, Gariūnuose, su vyru susikivirčijo dėl automobilių plovimo kolonėlių, sėdint automobilyje, pradėjo verkti dukra P. U.. Ji buvo susinervinusi ir gana grubiai vaikui suriko, kad neverktų ( gal nenusikeikė). Jos vyrui tai nepatiko. Su juo taip pat tuo metu ginčijosi ir vienas kitam priekaištavo, bet tik žodžiais. Kai dukrai piktai pasakiau neverkti, vyras išlipo iš mašinos ir atidarė galines dureles. Kaip ji minėjo, buvo pikta ir nesusivaldė bei spyrė į vyro pusę, kuris įkišo galvą į automobilį. Įspirti nenorėjo, galvojo, kad jis nori jai suduoti, todėl taip ir gynėsi (galimai neteisingai suprato vyro veiksmus) kaip vėliau išsiaiškino. Taigi, ji darė spyrį, tai vyras pagriebė jai už kojos bei timptelėjo, kaip tada suprato, norėdamas ištempti iš mašinos. Pirmoje apklausoje sakė, kad už kojos vyras tempė sakydamas, kad užmuš. Parodė, kad tada vyras kažką sakė, bet ji suprato, kad jis jai grasina (vėliau pakalbėjus jis jai paaiškino, kad tik pasakė frazę ,,Ką? Mane muši?‘‘ Ji buvo pikta pati daug kalbėjo (kalbėjosi piktai abu vienu metu ir esant tokioje būsenoje ji išgirdo, kad jis ją užmuš. Taigi po to, kai jis ją sugriebė už kojos ir timptelėjo, vyras jai per veidą ranką (delnu) sudavė porą kartų. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą. Po to dukra pradėjo dar stipriau verkti, o ji, vyrui išlindus iš automobilio, užsirakino viduje. Tik tada pamatė, kad yra sumušta dukters galva, nes įvykio metu ji buvo ant jos rankų. Tada ji pamanė, kad dukrai sudavė vyras, kai jai sudavė per veidą. Tada taip pamanė ir paprašė tėvo nuvežti ją į ligoninę Lazdynuose, o dukrą į Santariškes. Po apžiūrų jos buvo paleistos namo. Vėliau, kai praėjo stresas ir ji nusiramino, ji prisiminė, kad dukra, tuo momentu, kai jos vyras lindo į automobilį, buvo tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių, t. y. nematė, kaip ir kada ji susižalojo, bet nematė, kad ir Alfredas būtų sudavęs. Ji galėjo užsigauti pati į sėdynių atramas, kai viskas tarp jų su vyru vyko automobilio viduje. Viskas įvyko labai greitai, be to automobilyje vietos mažai. Parodė, kad sumušto veido skausmai jai greitai praėjo, jokių suduotų smūgių požymių neliko jau po kelių valandų, todėl ji nepageidauja, kad būtų atliekamas teismo medicininis tyrimas. Kaip jau minėjo, jie su vyru vėliau pakalbėjo, abu suprato, kad pasielgė impulsyviai ir savanaudiškai, išsiaiškino. Nė vienas nenori blogo vienas kitam ir vaikui. Pabendravus, vyras jos atsiprašė, ji jam atleido, nori gyventi kartu ir auginti bei auklėti vaiką, todėl prašo bylą nutraukti, nes ji jokių pretenzijų neturi vyrui. Yra iš dalies ir pati kalta dėl to kivirčo. (b. l. 22, t. 1).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-04 liudytoju R. M. paaiškino, kad 2014-10-31 vakare, apie 18.00 jis buvo su seserimi, jos vyru A. U. ir savo tėvu Gariūnuose, kur A. U. nusipirko naują automobilį, jo sesuo Daiva su dukrele sėdėjo automobilyje, ar stovėjo šalia automobilio, jis negali pasakyti, nes neprisimena, be to jis jų nepastebėjo, nes kaip tik tuo metu iš plovyklos išvarinėjo naująją mašiną. Matė, kad Alfredas yra palinkęs ties keleivio galine sėdyne ir automobilyje, kur sėdėjo jo sesuo, kažkas vyksta, bet kas konkrečiau, nematė. Jis tik girdėjo žodinį konfliktą. Tai pamatęs priėjo prie Alfredo, bandė jį apraminti, įsodino į naująjį automobilį ir jie abu išvažiavo. Tuo metu, kai jis atitraukė Alfredą nuo tėvo automobilio, tai iš degalinės pastato išėjo jo tėvas. Taigi, jie su Alfredu išvažiavo. Jie nuvažiavo pas jo draugę, kur išgėrė alaus, o po poros valandų grįžo namo, kur Alfredas susikrovė lagaminą ir išvažiavo. (b. l. 26, t. 1)

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio J. V. 2014-10-31 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2014-10-31 apie 21.05 RVUL slaugytoja Kaplun pranešė, kad dėl veido ir nosies sumušimo į ligoninę kreipėsi D. U., kuri paaiškino, kad apie 18.00 val. automobilyje, važiuojant link Gariūnų turgavietės sumušė vyras (b. l. 15).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. U. 2014-10-31 apie 18 val. mušė savo žmoną D. U., sudavė penkis smūgius kumščiu į veidą ir galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo A. U. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – žmoną, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį, A. U. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu (b. l. 58).

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-11-01, 00.15 val. iki 2014-11-01, 19.00 val.

U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39) paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į A. U. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2014-11-01, 00.15 val. iki 2014-11-01, 19.00 val. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. U., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam A. U. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.