Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 7 straipsnį pensija skiriama pagal kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Po to, kai teismai išaiškino, kad Ministerijos pozicija netaikyti didesnių darbo užmokesčio koeficientų, kai tarnyba buvo vykdoma tarnybos krizės regione, buvo neteisėta, pasikeitė ir jo tarnybos palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpio pasirinkimo sąlygos, tokiu būdu suponuojant išvadą, kad prieš tai buvusios sąlygos pasirinkti jam palankiausią laikotarpį dėl Ministerijos pozicijos neįtraukti didesnių darbo užmokesčio koeficientų, kai tarnyba buvo vykdoma krizės regione, nebuvo sudarytos, arba, kitaip tariant, nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti Pensijų įstatymo 7 straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirtimi – leisti kariams ir pareigūnams pasirinkti palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Dėl to kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį pagal naujai parengtą darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame pareiginis atlyginimas ir darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuotas jau įtraukus ir darbo užmokesčio koeficientus už tarnybą krizės regione, taip pat išmokėti nepriemoką, atsiradusią dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžių skirtumų, tokiu būdu prašant Ministeriją ištaisyti klaidą ir atkurti teisingumą. Tačiau Ministerija, argumentuodama tuo, kad perskaičiuoti pensijos dydžio neturi teisinio pagrindo, jo prašymo netenkino. Pareiškėjas tokią Ministerijos poziciją laiko prieštaraujančia Pensijų įstatymo 7 straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirčiai – sudaryti sąlygas pasirinkti į atsargą išeinantiems kariams palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kurie įpareigoja, priimant sprendimus, jais vadovautis, o konkrečiai šiuo atveju – atkurti teisingumą po to, kai Ministerijos pozicija teismų praktikos ir pačios Ministerijos buvo pripažinta, kaip klaidinga.

Papildomai pažymi, kad Ministerija, kaip institucija, skirianti karių pensijas ir nustatanti jos dydį, klaidingai interpretavo Pensijų įstatymą, tuo neleisdama į atsargą išeinantiems kariams pasinaudoti šio įstatymo suteikiamomis socialinėmis garantijomis visa apimtimi. Teismai pripažino tokią Ministerijos nuostatą kaip neteisingą, todėl Ministerija naujai į atsargą išeinančių karių valstybinių pensijų dydžių apskaičiavimams atlikti yra priėmusi sprendimą įtraukti ir pareiginio atlyginimo koeficientus, kai kariai vykdė tarnybą krizių regionuose.

Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pensijų įstatymo nuostatos dėl pensijų dydžio nustatymo nėra pakeistos ir skirtingo nuostatų taikymo skirtingu laikotarpiu į atsargą išeinantiems kariams pastarasis įstatymas nenumato. Kol teisinis reglamentavimas nėra pakeistas, mano, kad pensijos dydžio nustatymo sąlygos turėtų būti taikomos visiems kariams vienodai.

Dėl pagrindo iš naujo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją paaiškina, kad pagal Pensijų įstatymo 14 straipsnį, jeigu pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo nustatomi nauji netekto darbingumo procentai, išskyrus atvejus, kai nustatomi to paties intervalo (nuo 75 iki 100, nuo 60 iki 70 ar nuo 45 iki 55) netekto darbingumo procentai, pensija turi būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo jų nustatymo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, kad pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija. Pažymi, kad Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, ginčijamame sprendime nurodė, jog vadovaujantis Pensijų įstatymo 14 straipsniu, ji neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą perskaičiuoti pareiškėjui anksčiau paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Sprendime nurodyta, kad Ministerija yra priėmusi sprendimą priedus už tarnybos krizės regione specifiką įskaityti į darbo užmokestį, pagal kurį skaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tik tais atvejais, kai po teismų sprendimų priėmimo skiriamos naujos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Pažymi, kad Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatytos galimybės perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju, t. y. pareiškėjo nagrinėjamas atvejis nepatenka į Pensijų įstatymo 14 straipsnio nustatytos teisės normos dispoziciją.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl pensijos paskyrimo iš naujo dėl to, jog buvo išnagrinėta kokia nors kita individuali administracinė byla, ar dėl paskyrimo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal kitą asmens pasirinktą laikotarpį, arba dėl Pensijų įstatymo 14 str. nuostatų taikymo. Todėl minėtoje administracinėje byloje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės negali būti taikomos nagrinėjamos bylos ginčo atveju. Be to individualioje administracinėje byloje priimtas sprendimas negali sukurti teisių ir pareigų asmenims nedalyvaujantiems byloje.

Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Ministeriją su prašymu perskaičiuoti paskirtą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nenuginčytą Ministerijos 2017 m. vasario 17 d. Įsakymą, nepateikė naujų duomenų, įrodymų, dėl kurių būtų galima pritaikyti Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju, t. y. pareiškėjas nenurodė aplinkybių, atitinkančių Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų, t. y. pareiškėjas nei papildomai tarnavo dvejus metus po pensijos paskyrimo, nei jam nustatyti nauji netekto darbingumo procentai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, atsakovė mano, kad Ministerijos sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti Ministerijos 2017 m. vasario 17 d. įsakymu pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Tvirtina, kad pareiškėjo skundžiamas Ministerijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjas nuo 1995 m. spalio 26 d. iki 2017 m. vasario 1 d. atliko profesinę karo tarnybą (b. l. 61-62).

Pareiškėjas 2005 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1537 buvo siunčiamas į tarnybą Afganistane nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. (b. l. 14-16).

Pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir priedą (b. l. 38-39).

Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. VP-17 pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki gyvos galvos paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 65). Su šiuo įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2017 m. vasario 10 d., Ministerijos 2017 m. vasario 8 d. rašte Nr. PAS-81 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą skyrimo“ išaiškinta įsakymo apskundimo tvarka (b. l. 66-67).

Pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Prašymą grindė tuo, kad Ministerija, vadovaudamasi teismų praktika, yra priėmusi sprendimą į pareigūnų ir karių valstybinę pensijos už tarnybą dydį įskaičiuoti priedus už tarnybos specifiką tarptautinėse operacijose, kai šie priedai buvo įskaitomi į darbo užmokestį, todėl prašė perskaičiuoti jam paskirtos pensijos dydį pagal naujai išduotą darbo užmokesčio pažymėjimą, šį dydį taikant nuo pensijos paskyrimo dienos bei išmokant skirtumą, kuris susidarė iki šio prašymo pateikimo dienos (b. l. 34).

Ministerija 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 12-01-1746 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ atsisakė tenkinti prašymą (b. l. 33).

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Ministerija atsisakymą perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją grindė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsniu, nurodydama, kad šiame straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatyta galimybė perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju. Išaiškino, kad šio įstatymo 14 straipsnio nuostata nustato pensijų perskaičiavimą, jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo nustatomi nauji netekto darbingumo procentai, išskyrus atvejus, kai nustatomi to paties intervalo (nuo 75 iki 100, nuo 60 iki 70 ar nuo 45 iki 55) netekto darbingumo procentai, taip pat jei pareigūnas ar karys, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavo ne mažiau kaip dvejus metus. Ministerija taip pat skundžiamame sprendime pažymėjo, kad yra priėmusi sprendimą priedus už tarnybos krizės regione specifiką įskaityti į darbo užmokestį, pagal kurį skaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tik tais atvejais, kai po teismų sprendimų priėmimo skiriamos naujos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad profesinės karo tarnybos kariai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, o tie iš jų, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti valstybinę kario pensiją; pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams sąlygas bei tvarką nustato pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojantys įstatymai (3 dalis).

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnis nustato, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

Pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalį profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų; tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas (4 dalis); profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (5 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13.1 punktą (redakcija galiojusi nuo 2005 m. spalio 13 d.) dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų atveju kariams mokamas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Šio priedo dydį nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir kario pareigas.

Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Krašto apsaugos ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos vadovaujasi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai) (Pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstitucinės justicijos byloje Nr. 46/2001-48/2001-50/2001-2/2002-6/2002-18/2002, be kita ko, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį nustatant skiriamos pensijos dydį nebūtų atsižvelgiama į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį ar kitaip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo bei proporcingumo principai.

Iš pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. prašymo Ministerijai bei skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas siekia pasirinkti pensijos skaičiavimui palankų laikotarpį iš naujo ir perskaičiuoti jam paskirtą valstybinę pensiją, kadangi buvo priimti teismų sprendimai, kuriuose iki šiol egzistavusi pensijų apskaičiavimo tvarka pripažinta neteisinga. Administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, kuria remiasi pareiškėjas, 2017 m. kovo 6 d. nutartyje padaryta išvada, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog buvo susiformavusi neteisinga pensijų apskaičiavimo tvarka bei remdamasis Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 Socialinės saugos skyriaus atstovo rekomendacijomis, į palankius laikotarpius pensijai apskaičiuoti jis neįtraukė tarnybos krizės regione laikotarpio.

Taigi, pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia paskirtosios pensijos perskaičiavimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tuo tikslu jis su 2019 m. spalio 7 d. prašymu Ministerijai pateikė Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 218 redakcija) 6.2 punkte nurodytą dokumentą – Lietuvos kariuomenės 2019 m. rugsėjo 11 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2138 (b. l.5) , kuriame, kaip pareiškėjui palankus (Pensijų įstatymo 7 str.), nurodytas ir pareiškėjo tarnybos krizės regione laikotarpis (nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d.), kurio metu pareiškėjas gavo didesnį darbo užmokestį (įskaityti priedai).

Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad pensijos ir priedas skiriami ir mokami, taip pat pensijos perskaičiuojamos vadovaujantis įstatymu ir Nuostatais. Nuostatų 12 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo priima pensijas skiriančios institucijos ar įstaigos, gavusios iš tarnybos, įstaigos, karinio dalinio, kuriame pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai, duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d., ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Priėmusios sprendimą, sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo, pensijas skiriančios institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas asmeniui turi išsiųsti registruotu laišku (įteikti) šio sprendimo patvirtintą kopiją.