Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-23 · Byla Nr. N-62-93-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
N-62-93-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-93/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimo N. K. (N. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad N. K. 2008 m. sausio 29 d., apie 9⁰⁰ valandą, vykdamas iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą automobiliu Mercedes Benz CL500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaravo vežantis 10 pakelių cigarečių „Jin Ling“ ir du butelius degtinės „Vodka“ po 0,5 litro (nurodytas kiekis neapmokestinamas vadovaujantis 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 46 straipsnio 1 dalies a punktu ir Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu patvirtintos Keleivių įvežamų prekių nepamokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punktu), tačiau atlikus automobilio detalų patikrinimą buvo rasta paslėpta automobilio bagažinėje po kilimėliu ir automobilio viduje po galinėmis sėdynėmis 1210 pakelių (24200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurios per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenamos siekiant išvengti muitinės kontrolės. Neteisėtai gabentų cigarečių vertė – 3944,60 Lt. Ši N. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 12 d. nutarimu N. K. pripažino kaltu padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skyrė 1000 Lt baudą su neteisėtai gabentų prekių, tai yra 1210 pakelių cigarečių „Jin Ling“, su Rusijos Federacijos banderolėmis, konfiskavimu. Teismas taip pat nutarė sumokėjus baudą grąžinti savininkui N. K. automobilį Mercedes Benz CL500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelį su signalizacijos pulteliu. Teismas nurodė, kad paties N. K. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas, 2007-12-21 ir 2008-01-29 pažymos, sulaikytų prekių perdavimo aktas patvirtina, kad N. K. 2008 m. sausio 29 d. apie 9 valandą, Kybartų kelio praleidimo punkte automobiliu Mercedes Benz CL 500, valstybinis numeris H301TK39, važiuodamas iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, virš neapmokestinamos įvežimo normos, nepateikiant muitinės kontrolei, gabeno atsarginio rato vietoje 1210 pakelių cigarečių „Jin Ling“, su Rusijos Federacijos akcizo ženklais. Neteisėtai gabentų prekių bendra vertė su privalomais mokėti mokesčiais neviršija 50 MGL dydžio sumos ir yra 3944,60 litų. Taip N. K. įvykdė kontrabandą. Veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad N. K. dirba vairuotoju, gauna 4500 rublių atlyginimą, žmona dėl darbo trūkumo nedirba, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, pažeidėjo sveikatos būklė yra bloga, vienas išlaiko šeimą, gyvenimo sąlygos sunkios. Pažeidėjas prašo nekonfiskuoti automobilio, nes kitaip žymiai pablogėtų jo šeimos materialinė padėtis, automobilis reikalingas nusenusiems tėvams ir pačiam nuvažiuoti į gydymo įstaigas, taip pat vaikams nuvežti į užklasinę veiklą. Kitam automobiliui įsigyti santaupų neturi. Automobilio konfiskavimas iš esmės pakeistų ir taip blogas jo šeimos gyvenimo sąlygas. Pažeidėjas ATPK 210 straipsnyje numatytą pažeidimą padarė pirmą kartą. Tai padarė norėdamas atsilyginti draugams iš Lietuvos už įvairias paslaugas, automobilių detales, nes pinigų neuždirba. Teismas taip pat atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi teismas pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis. Pažeidėjas metų bėgyje buvo baustas pagal ATPK 163² straipsnį, paskirtą baudą sumokėjo. Teisės pažeidimą padarė dėl sunkios materialinės padėties (ATPK 31 str.). Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (ATPK 32 str.). Pažeidimas pinigine išraiška nėra nedidelis. Charakterizuojamas teigiamai. ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje automobilio konfiskavimas numatyta kaip papildoma, alternatyvi sankcija, dėl kurios taikymo sprendžia teismas. Atsižvelgęs į jau minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad automobilyje nebuvo įrengtos slėptuvės kontrabandai gabenti, teismas nusprendė, kad ši papildoma administracinė nuobauda gali būti neskirta. Teismas taip pat nusprendė taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį. Nors padarytas pažeidimas yra labai pavojingas, griežtai baudžiamas tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal Rusijos Federacijos įstatymus, tačiau byloje yra nustatytos pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Jis pripažino nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, jo šeimą sudaro keturi asmenys, iš kurių du nepilnamečiai vaikai, pažeidimą padarė dėl sunkių materialinių sąlygų. Nors pažeidėjo pateikti duomenys apie jo šeimos turtinę padėtį (pajamas ir turtą) nėra pilni ir išsamūs, tačiau, įvertinus tai, kad pažeidėjas yra užsienietis, teismas sprendė, kad į juos turi būti atsižvelgiama. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju nuobauda skirta vadovaujantis proporcingumo principu, ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo vertinimu, vien paskirta bauda pažeidėjui jau sukelia realius negatyvius padarinius, kartu neprieštaraudama administracinės nuobaudos tikslams.

II.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo paskirta nuobauda yra per švelni, ji neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, nutarimas priimtas nesivadovaujant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2007-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-561/2007). N. K. veika yra viena pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė gan griežtas nuobaudas. ATPK 210 straipsnio 2 dalyje nustatytos plačias galimos baudos ribos, taip sudarant galimybę teismams kiekvienu atveju individualizuoti bausmę, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. ATPK 30¹ straipsnio taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Aplinkybės, kurias teismas pripažino švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę (N. K. charakterizuojamas teigiamai, padarytą teisės pažeidimą pripažino, jį padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, sunki materialinė padėtis, teisės pažeidimas pinigine išraiška nedidelis) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, į jas galima būtų atsižvelgti tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N-1022/06). Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių, nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė net penkis kartus mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą. Pasiaiškinime, rašytame administracinio teisės protokolo surašymo metu, N. K. nenurodė, jog pripažįsta padaręs teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi, priešingai, jis teigė nieko nežinantis apie jo automobilyje rastas cigaretes. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, o rėmėsi tik N. K. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Teismas nutarime nurodo, jog N. K. cigaretes neteisėtai gabeno norėdamas atsilyginti už automobilių detales, tačiau paaiškinime, rašytame administracinio teisės protokolo surašymo metu, N. K. buvo nurodęs, jog apie jo automobilyje rastas paslėptas cigaretes nieko nežinantis, nes šiuo automobiliu dvi dienas naudojosi jo draugas. Parodymų keitimas aiškiai liudija, jog pažeidėjas siekia išvengti griežtesnės nuobaudos bei ateityje nežada atsisakyti neteisėto cigarečių gabenimo per valstybės sieną. Teismas nepagrįstai neįvertino tai, jog N. K. 2007-11-27 teismo nutarimu yra baustas pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą 5000 Lt bauda su prekių konfiskavimu. Tai galėtų būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes tai rodo, jog pažeidėjas yra linkęs tęsti savo neteisėtą veiką ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus. ATPK 30¹ straipsnis negali būti taikomas šioje byloje ir todėl, kad prekių, neteisėtai gabentų per valstybės sieną, vertė yra labai didelė, todėl pažeidėjui paskirta nedidele bauda nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, kontrabandos gabenimo priemonės grąžinimas pažeidėjui yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis ATPK 30 ir 26 straipsnių reikalavimams. Pažeidimas buvo padarytas panaudojant automobilį kaip kontrabandos gabenimo priemonę. Cigaretės buvo slėptos automobilio bagažinėje atsarginio rato vietoje, automobilio salone po galine sėdyne. Nekonfiskavus automobilio, N. K. turės galimybę toliau tęsti neteisėtą veiką. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog pažeidėjas prašo nekonfiskuoti automobilio, nes taip žymiai pablogėtų jo šeimos materialinė padėtis, automobilis reikalingas nuvežti nusenusiems tėvams į gydymo įstaigas, tačiau, kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. N16-714/2006, kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde ši išvada nėra ginčijama, jame keliamas tik skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N16-561/2007, N1-1396/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, pirmosios instancijos teismas konstatavo ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis), tačiau N. K. įvykio dieną duotame paaiškinime savo kaltės nepripažino, nurodė apie automobilyje rastas cigaretes nieko nežinantis, kadangi dvi dienas automobiliu naudojosi jo draugas (b. l. 5). Iš ginčijamo nutarimo galima spręsti, kad savo kaltę jis pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu, kai jau buvo surinkti ir pateikti kiti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad kaltininkas ne padėjo išaiškinti pažeidimą, o priešingai, siekė išvengti administracinės atsakomybės, tad ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuota neteisėtai ir nepagrįstai.

Trečia, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir kitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte (teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties), tačiau N. K. nagrinėjamos veikos padarymo metu dirbo, gavo atitinkamas darbines pajamas. Tai buvo nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole, ir teisminio nagrinėjimo metu. Byloje esanti pažyma (b. l. 24-25), patvirtina, kad N. K. yra bedarbis, tačiau darbo biržoje jis registravosi tik 2008 m. vasario 11 d., tai yra jau po nagrinėjamos veikos padarymo. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens vardu nekilnojamas turtas nėra registruotas bei tai, kad jis turi 1998 m. gimusį sūnų (pažymėtina, kad ginčijamo nutarimo argumentas, jog N. K. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, nėra grindžiamas jokias byloje esančiais įrodymais), tačiau vien šios aplinkybės išskirtinai sunkios kaltininko materialinės padėties nepatvirtina. Be to, aplinkybės, kad padaryti pažeidimą jį pastūmėjo siekis atsiskaityti su draugais iš Lietuvos už suteiktas paslaugas, nes pinigų jis neuždirba, buvo nurodytos, vėlgi, tik teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju taip pat būtina įvertinti ir tai, kad gabentų prekių bendra vertė, atsižvelgus į N. K. deklaruojamą, jo teigimu, sunkią materialinę padėtį, buvo itin didelė – 3944,60 Lt. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir minėta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo konstatuota neteisėtai ir nepagrįstai.

Ketvirta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį sankcijoje yra numatyta galimybė skirti itin griežtą administracinę nuobaudą - baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgus į tai spręstina, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. N. K. gabentų prekių vertė, kaip minėta, yra 3944,60 Lt. Ši suma gerokai viršija minimalią prekių vertės ribą, kuriai esant veika kvalifikuojama pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį (nuo 5 iki 50 MGL). Tai apibūdina padaryto pažeidimo pobūdį, leidžia vertinti jį kaip didesnio masto. Be to, N. K. 2007 m. lapkričio 27 d. nutarimu buvo baustas už 2007 m. lapkričio 12 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje. Šis pažeidimas nėra tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir nagrinėjamas pažeidimas, todėl negali būti laikomas tos pačios rūšies, o tuo pačiu negali būti vertinamas ir kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau minėta faktinė aplinkybė vertintina kaip N. K. asmenybę neigiamai apibūdinanti aplinkybė. Ji rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į šias aplinkybes nagrinėjamoje byloje tinkamai atsižvelgta nebuvo.

Penkta, prekių gabenimo priemonės konfiskavimas ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytas kaip papildomoji alternatyvi administracinė nuobauda, tad sprendžiant jos skyrimo klausimą būtina įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant skirtiną administracinę nuobaudą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, kad sprendžiant minėtos administracinės nuobaudos skyrimo būtinybės klausimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad N. K. prekes gabeno paslėpęs jas automobilio bagažinėje po kilimėliu atsarginio rato vietoje bei už galinių sėdynių, tai yra automobilis buvo tiesiogiai naudojamas kaip nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo įrankis. Be to, įvertinus ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, vien N. K. teiginiai, kad skyrus automobilio konfiskavimą nukentėtų ne tik jo paties, bet ir jo šeimos interesai, negali būti pagrindas neskirti šios papildomosios administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. N. K. nagrinėjamą pažeidimą padarė tyčiniais veiksmais. Jis privalėjo numatyti galimus tokio veikimo padarinius tiek jam pačiam, tiek jo artimųjų ratui, o apsisprendęs veikti priešingai teisės normoms – tokius padarinius prisiimti.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji nebuvo tinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir N. K. bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius