- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2YT-392-1142/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01252-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- K. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, R. M., S. P.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, R. M., S. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės J. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad sutuoktiniai būdami santuokoje užgyveno nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei, pareiškėjas į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors pareiškėjas į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą jis priėmė faktiniu valdymu, t. y. rūpinosi turtu kaip savu ir laikė save to turto savininku. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises į visą paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu paliko teismui spręsti pareiškimą savo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po motinos J. Z. mirties, tėvas K. Z. (pareiškėjas) toliau liko gyventi bute, mokėjo mokesčius ir jį prižiūrėjo.
Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po motinos J. Z. mirties, tėvas K. Z. (pareiškėjas) toliau liko gyventi bute, mokėjo mokesčius ir jį prižiūrėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
K. Z. ir J. Z. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. Z. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas faktiškai paveldėjo jos turtą, kadangi ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, jį prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai už elektrą, vandenį bei dujas. K. Z. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinės J. Z. mirties, jis perėmė jai priklausiusią turto dalį ir pradėjo ją valdyti kaip savo, laikė save to turto savininku. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Z., po sutuoktinės J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą ir jį faktiškai valdo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti pareiškimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Z. po sutuoktinės J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą ir jį faktiškai valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. Z. už pareiškimą turėjo sumokėti 43,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Iš prie pareiškimo pridėto 2021 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas už pareiškimą sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pareiškėjui grąžintina 32,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Grąžinti pareiškėjui K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.