Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.25.5; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. rugsėjo 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, slaugantis neįgalų brolį, teistas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2006 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir BK 201 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 20 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. M. 2025 m. rugpjūčio 20 d., apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), automobilių parkavimo vietoje prie daugiabučių namų, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, nustatytas 3,28 promilės neblaivumas, kol atsitrenkė į kitą automobilį.

Šiais savo veiksmais G. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną šventė 2 metų vedybų sukaktį, pusdienį vartojo alkoholį, tai yra gėrė įvairius kokteilius, o vakare apsipyko su žmona ir sugalvojo eiti miegoti į automobilį. Buvo nakties metas, prieš einant miegoti į automobilį nusprendė jį persivaryti į kitą vietą tam, kad sutuoktinė jo nematytų, tačiau pavažiavęs gal 20 metrų pajuto smūgį, atsirėmė į kitą baltos spalvos automobilį. Susirinkę žmonės informavo, jog yra iškviesta policija. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš karto. Įvykio metu neturėjo teisės vairuoti, ją prarado vairavęs neblaivus, į automobilį autobloko nedėjo, kadangi pats nevairuodavo, automobilis stovėjo kieme, o prireikus paprašydavo kad kas nors jį pavežtų. Turtinės žalos dar neatlygino, kadangi neturėjo kaip, jo mėnesinės pajamos siekia 600 Eur už brolio globą, brolis taip pat dar gauna pensiją. Su galima laiduotoja – dukra santykiai yra labai artimi, dažnai bendrauja, tai yra susiskambina, vienas kitą lanko, dukra alkoholio nevartoja.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta D. K. parodė, kad yra G. M. dukra, supranta, jog bus atsakinga už tėvą, pasitiki juo, kad daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apie įvykį sužinojo sekančią dieną, patyrė šoką, negalėjo keletą dienų miegoti. Su G. M. palaiko gerus santykius, kasdien kalbasi, jei kas atsitiktų jis galėtų į ją kreiptis. Tėvas įvykio dieną susipyko, norėjo ramiai pabūti, patraukti automobilį ir tiek. Po įvykio buvo sukrėstas, pergyveno, buvo liūdnas, suprato kokią nesąmonę padarė. Jis žada atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 19 d. su žmona vakare buvo namuose. Jau miegojo, kai išgirdo, kad į lauko duris kažkas skambina. Pravėrus duris už jų stovėjo kaimynas, kuris pasiteiravo ar jie turintys baltą „BMW“, kuris stovi kieme. Patvirtinus, jog turi, kaimynas papasakojo, kad matė kaip kitas automobilis įvažiavo į liudytojo automobilį, nes jis sujudėjo. Paskubomis apsirengė ir išėjo į kiemą, apžiūrėjo šeimos automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastebėjo apgadintas kairės pusės galines dureles. Šalia priekine dalimi link jų šeimos automobilio, stovėjo tamsiai mėlynos spalvos „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone degė apšvietimas, todėl aiškiai matė už automobilio vairo sėdintį vyriškį, automobilio salone daugiau žmonių nebuvo. Po akimirkos į įvykio vietą atėjo ir kaimynas su žmona, kurie jį ir pažadino. Priėjus prie automobilio „BMW X5“ vairuotojo durelių, kurių stiklas buvo nuleistas, automobilyje sėdintis vyras nurodė, kad norėjo parašyti savo telefono numerį ir palikti ant jų automobilio priekinio stiklo. Minėtas vyras vilkėjo tamsios spalvos drabužiais, panašiais į treningą. Liudytojui kilo įtarimų, kad už automobilio „BMW X5“ vairo sėdintis vyras yra neblaivus: kalba buvo nerišli, sulėtėjusi. Šalimais stovėjęs kaimynas gana garsiai kalbėjo su automobilyje sėdinčiu vyru, suprato, kad tai būtent šio vyro vairuojamas automobilis atsitrenkė į jų automobilį ir jį apgadino. Labai greitai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Būdamas įvykio vietoje sužinojo, kad kaimynė per langą matė kaip automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamasis atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimyno, kuris atėjo pranešti apie eismo įvykį, šalimais buvo pastatytas automobilis „Audi A6 Avant“. Jis taip pat buvo apgadintas – aiškiai matėsi šviežios braukimo žymės. Į įvykio vietą buvo atėjusi automobilio „BMW X5“ vairuotojo žmona. Apie ką moteris kalbėjosi su vyru, negirdėjo. Automobilio „BMW X5“ vairuotojas nėra pažįstamas, gal kada ir matė, tačiau tikrai nėra bendravęs su juo anksčiau. Iki atvykstant policijos pareigūnams vyras siūlė ir liudytojui, ir kitam kaimynui apsiimti, jog tai jie sukėlė eismo įvykį, o ne jis. Paaiškino vyrui, kad yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios tikrai užfiksavo viską, todėl patarė jam daugiau jiems tokių pasiūlymų neteikti. Liudytojui išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kur įvykio momentu buvo apdraustas automobilis „BMW X5“ (b. l. 128–129).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. P. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. kartu su savo draugu A. B. būdami namuose išgirdo, jog jų daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelėje labai ilgą laiką parkuojasi automobilis. Viskas labai puikiai girdėjosi, kadangi jų kambario langas buvo atidarytas. Toks ilgas automobilio parkavimosi laikas sukėlė įtarimų. Draugas A. B. nuėjo prie lango pažiūrėti kas vyksta aikštelėje ir pamatė, jog kitas automobilis statosi prie jos automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ji irgi priėjo prie lango. Priėjusi pamatė, jog automobilis labai arti parkuojasi prie jos automobilio ir po kiek laiko pamatė, kaip minėtas automobilis priekiu atsitrenkė į šalia stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo smūgio pastarasis sujudėjo. Pamatęs, jog automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, A. B. apsirengęs nubėgo pas kaimynus, kuriems priklausė minėtas „BMW“ automobilis. Vėliau ji kartu išbėgo į lauką. Atėję į automobilių stovėjimo aikštelę kartu su kaimynais pradėjo tartis ir dalintis, kokie yra jų automobiliams padaryti apgadinimai. Po poros minučių iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vyras, kurio nepažįsta ir niekada nėra mačiusi. Pastarasis vyras pradėjo sakyti, jog nieko neapgadino, o vėliau siūlė susitarti dėl žalos atlyginimo. Pokalbio metu asmeniui, vairavusiam „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasakė, jog atvažiuos policija. Tada šis pradėjo sakyti, jog jokios policijos čia nereikia, jog gali susitarti. Pokalbio metu kilo įtarimas, jog „BMW“ vairuotojas yra neblaivus, kadangi nuo šio sklido alkoholio kvapas. Vyras minėjo, jog išgertuvių metu namuose susipyko su žmona, todėl išėjo iš namų ir atsisėdęs į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo jį pasistatyti arčiau laiptinės įėjimo bei miegoti mašinoje. Vyras siūlė, jog kažkuris iš susirinkusių prisiimtų kaltę už sukeltą eismo įvykį (b. l. 123–126).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. M. alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARRF-0012, 2025 m. rugpjūčio 20 d. 00.40 val. nustatytas 3,29 promilių neblaivumas, 2025 m. rugpūčio 20 d. 00.57 val. – 3,28 promilių neblaivumas (b. l. 91–93).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus (duomenys neskelbtini), matomas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi stovėjimo aikštelėje ant žvirkelio dangos, priekinė dešinės pusės ašis iki automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dešinės pusės ašies nutolusi 0,57 m, galinė dešinės pusės ašis iki automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutolusi 0,3 m. Priekinė kairės pusės ašis iki bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini) nutolusi 37,02 m, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinė kairės pusės ašis iki bendrabučio (duomenys neskelbtini) nutolusi 37,12 m, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine kairės pusės ašis iki automobilio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutolusi 1,73 m. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dešinės pusės ašis iki pastato (duomenys neskelbtini) nutolusi 22,24 m, o iki pastato (duomenys neskelbtini) – 37,23 m. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinė dešinės pusės ašis iki pastato (duomenys neskelbtini) nutolusi 22,34 m. Automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinė ašis iki pastato (duomenys neskelbtini) kampo nutolusi 48,10 m, o priekinė kairės pusės ašis – 48,14 m, kairės pusės galinė ašis iki pastato (duomenys neskelbtini) nutolusi 25,95 m. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kamera. Sudaryta fotolentelė (b. l. 15–18, 19–29).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai: „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Fiksuoti transporto priemonių apgadinimai, sudarytos fotolentelės. Automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas ADB „Gjensidige“, poliso Nr. AYB6062169 (b. l. 30–81).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra G. M. (b. l. 96).

Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW X5“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 11700 Eur (b. l. 99).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo rašai, kuriuose užfiksuoti vairuotojo G. M. blaivumo patikrinimai, nustatytas jo neblaivumas. Sudaryta fotolentelė (b. l. 104–106, 107–110).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo rašai, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis ir automobilį „BMW X5“ vairavęs asmuo – G. M.. Sudaryta fotolentelė (b. l. 114–116, 117–120).

Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros matyti, jog G. M., gim. (duomenys neskelbtini), neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 136).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. M. 2025 m. rugpjūčio 20 d., apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), automobilių parkavimo vietoje prie daugiabučių namų, vairavus motorinę transporto priemonę, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, nustatytas 3,28 promilės neblaivumas, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų A. J. ir S. P. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo aktu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po konflikto su sutuoktine nusprendė automobilį perstatyti į kitą vietą ir jame nakvoti, tačiau atsitrenkė į kitą automobilį. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja liudytojos S. P. parodymams, kadangi pokalbio su kaltinamuoju metu nuo jo sklido alkoholio kvapas. Be to, laukiant policijos pareigūnų, pats G. M. nurodė, jog išgertuvių metu susipykęs su žmona išėjo į automobilį ir norėjo jį persistatyti arčiau laiptinės įėjimo bei jame miegoti. Liudytojo A. J. parodymai taip pat patvirtina vieną iš kaltinamajam nustatytų neblaivumo požymių – nerišlią, sulėtėjusią kalbą. 2025 m. rugpjūčio 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesteriu 2025 m. rugpjūčio 20 d. 00.40 val. G. M. nustatytas 3,29 promilių neblaivumas, 2025 m. rugpjūčio 20 d. 00.57 val. – 3,28 promilių neblaivumas. Kaltinamasis alkotesterio duomenų neginčijo.

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad G. M. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vairavo automobilį „BMW X5“, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,28 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. M. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kad už tokio draudimo nepaisymą gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: vairavo automobilį nepaisant to, jog neseniai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo G. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas viršija 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir kaltininko (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo gautas galimos laiduotojos D. K. prašymas baudžiamąją bylą G. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti G. M. laiduotojos D. K. žiniai ir atsakomybei.

BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atsisakymas kaltą asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Taikydamas tokį institutą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą kaltininko atžvilgiu teismas tiki, kad teisingumas konkrečioje byloje ir prevencinis baudžiamosios teisės tikslas bus pasiekti nepasmerkiant nusikalstamą veiką padariusio asmens, neskiriant jam bausmės ir nesukeliant dėl teistumo atsirandančių padarinių. Tai – išimtinė bylos užbaigimo forma, nes nusikaltimo padarymo pagrindinė ir natūrali teisinė pasekmė yra atsakomybės taikymas, ne atleidimas nuo jos.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima atleisti tik egzistuojant BK 40 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Vis dėlto, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip neprivaloma taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma arba ne priklausomai tik nuo bylą nagrinėjančio teismo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

Vadinasi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir pagrindų egzistavimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi apsispręsti ar kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pripažinti kaltu ir skirti bausmę) ar baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti laidavimo pagrindu.

Šiuo atveju G. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, apie savo padarytą nusikalstamą veiką davė teisingus ir neprieštaringus parodymus, besąlygiškai pripažino nustatytas esmines faktines ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo teisme metu G. M. aiškiai apgailestavo dėl savo poelgio, nurodė stipriai dėl įvykio išgyvenantis. Tokius kaltinamojo parodymus teisme patvirtino ir jo dukra, galima laiduotoja D. K., nurodžiusi, kad tėvas dėl įvykio labai išgyvena iki šiol. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė žalos apgadintų automobilių savininkams savanoriškai neatlyginęs, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad automobilis, kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, yra apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 90), o žalą patyrusiems asmenims ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta teisė kreiptis kaltojo dėl įvykio asmens civilinės atsakomybės draudiką (1 t., b. l. 129). Teismas iš šių duomenų daro išvadą, kad byloje egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Asmens tinkamumas būti nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotoju yra savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Teismas, teisiamojo posėdžio metu įvertinęs prašymą dėl G. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusios dukters D. K. kandidatūrą būti laiduotoja, laiko, kad ji, pagal savo asmenines savybes, santykį su kaltinamuoju, galimybę teigiamai veikti jo elgesį ir sprendimus, būtų tinkama G. M. laiduotoja.

Nepaisant to, teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik egzistuojant šio instituto taikymo pagrindui, nustatytam BK 40 straipsnio 2 dalie 3 punkte – pagrindui manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto konstatavimas galimas tada, kai bylos medžiaga rodo, jog kaltininko padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, nesiderinanti su kaltininko vertybėmis, jo mąstymu, elgesiu ar jo asmenybe ir teismas tiki, kad asmens priešingas teisei elgesys ateityje nepasikartos.

Teismas, spręsdamas ar gali pasitikėti G. M., kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų atsižvelgia į tai, kad byloje surinktais įrodymais (paties kaltininko parodymais teisme, Administracinių nusižengimų registro išrašu (1 t., b. l. 139 – 147)) nustatyta, kad nusikalstamą veiką, t. y. transporto priemonės vairavimą neblaiviam, G. M. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Šios teisės jis buvo netekęs už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą.

Teisiamojo posėdžio metu baigiamosiose kalbose valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė sutiko, kad byla G. M. atžvilgiu galėtų būti nutraukta atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jam turėtų būti skiriama BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Su tokios priemonės taikymo tikslingumu savo baigiamosiose kalbose sutiko ir G. M. gynėja.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, neturėdamas teisės jos vairuoti dėl analogiško teisės pažeidimo padarymo, taip pat mano, kad jam turėtų būti skiriama BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasakyta, kad uždraudus vairuoti transporto priemonę laikoma, kad užkertamas kelias kaltininkui pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir toliau daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-719/2018, 2018 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018).

Taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu sudaromos teisinės kliūtys asmeniui daryti panašaus pobūdžio teisės pažeidimus. Tai reiškia, kad teismas, atleisdamas G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuodamas, kad jis nebedarys naujų teisės pažeidimų, bet taikydamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, priimtų du tarpusavyje prieštaraujančius sprendimus.

Aptartos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad byloje egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas pagrindas ir teismas pasitiki, kad G. M., netaikius jam baudžiamosios atsakomybės, ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad toks G. M. elgesys jau buvo pasikartojęs bei teisiškai įvertintas, taikant prevencines poveikio priemones, mėginant jį sulaikyti nuo tokių teisės pažeidimų darymo, teismas sprendžia, kad teisinės pasekmės G. M. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo turi kilti taikant baudžiamąją atsakomybę, o ne atleidžiant nuo jos. Dėl šių priežasčių G. M. nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nenutraukiama.

Netenkinus prašymo dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, toliau yra sprendžiami jo baudžiamosios atsakomybės klausimai.

V. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. M. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo G. M. asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. 1. 139–147). Kaltinamasis VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, gydytas nebuvo (b. 1. 131; 135). G. M. yra vedęs, turi vidurinį išsilavinimą, nedirba, tačiau slaugo neįgalų brolį.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 55 straipsnyje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamiems asmenims teismas įprastai skiria su laisvės atėmimu (taip pat ir areštu) nesusijusią bausmę, o priimdamas priešingą sprendimą, jį turi motyvuoti.

Iš esmės vienintelė bausmės rūšis už BK 281¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuri nėra susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau, kaip matyti iš paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, jo vienintelis pajamų šaltinis yra 600 Eur dydžio pašalpa, gaunama už neįgalaus brolio slaugymą, kas nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų kaip bausmę paskyrus baudą, net ir nustačius mažiausią BK 47 straipsnyje numatytą už nesunkų nusikaltimą galimą jos dydį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad G. M. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė padarė būdamas neblaivus, draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, tikėtina, kreipsis į G. M. dėl draudimo išmokos susigrąžinimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo tarpu taikyti BK 54 ar 62 straipsnio nuostatų bei kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, įvertinus, be kita ko, ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei pakartotinį pažeidimo padarymo faktą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl šios priežasties, nors BK 55 straipsnyje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamiems asmenims teismas įprastai skiria su laisvės atėmimu (taip pat ir areštu) nesusijusią bausmę, darytina išvada, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis. Ankščiau šiame nuosprendyje aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti be realaus paskirtos bausmės vykdymo, t. y. jo neizoliavus nuo visuomenės. Teismo vertinimu, kaltinamojo rezocializacijai, nusikalstamiems polinkiams pakeisti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nustatytas 3,28 promilių neblaivumas, dėl nusikaltimo padarymo jis prisipažino ir gailėjosi, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už panašaus pobūdžio pažeidimą, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismas, įvertinęs tai, kad šioje baudžiamojoje byloje priėmė sprendimą neatleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jį nuteisti, paskiriant griežtesnio pobūdžio – arešto – bausmę, taip pat į tai, kad G. M. rūpinasi savo visiškai neįgaliu broliu, kurį, kaip nurodė posėdžio metu, tenka dažnai gabenti į gydymo įstaigas, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas nustatomas artimas minimaliam (BK 68 straipsnio 2 dalis), t. y. 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šis terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. rugpjūčio 25 d.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra pats kaltinamasis G. M., todėl automobilio konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilių ir didesnis neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam G. M. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

VI. Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. APD-2025-09399 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam G. M. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 185,42 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo G. M. valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas tokio pobūdžio bylose yra privalomas bei tai, kad G. M. nedirba, nėra duomenų apie jo turtą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 185,42 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VII. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 157–159), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. 1. 100–102), įvykdžius turto konfiskavimą panaikintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 97–98), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskaciją vykdančiai institucijai;

- skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir namo administratoriaus pateiktais vaizdo įrašais, laikoma voke byloje (b. l. 169), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti kaltinamajam G. M. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. rugpjūčio 25 d.;

- konfiskuoti automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), įvykdžius turto konfiskavimą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo G. M. nepriteisti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskaciją vykdančiai institucijai;

- skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir namo administratoriaus pateiktais vaizdo įrašais, laikomą voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.