Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Možis“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2019 m. sausio 18 d. priimtas nagrinėti ieškovės AB „Šiaulių bankas“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Možis“ iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pradelsta skola kreditoriui 2019 m. sausio 14 d. yra 30 346,80 Eur pagal 2016 m. vasario 17 d. sudarytą Kredito su portfeline garantija sutartį Nr. FLPG-2016-302577-14, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 30 000 Eur paskola įrangos įsigijimui. Atsakovė pagal šią sutartį įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2012 m. vasario 16 d., mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Prievolių įvykdymo užtikrinimui banko naudai buvo įkeistas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei buvo išsiųstas raštas dėl kredito sutarties nutraukimo nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 2017 m. lapkričio 9 d. notarė išdavė vykdomuosius įrašus, skola iki šiol ieškovei nepadengta. Ieškovės nuomone, atsakovė yra nemoki, todėl yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.

Pareiškimas paduotas laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų ĮBĮ 4 ir 6 straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Možis“ keltina bankroto byla

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.

Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Možis“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 1991 m. spalio 17 d. Atsakovei buveinės adresu Kauno m. sav. Kauno m. Rytų g. 18 siųsti teismo procesiniai dokumentai dėl dokumentų pateikimo grąžinti teismui neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“, vadovas ir akcininkas V. G. gyvena Latvijos Respublikoje, todėl iki paskirto teismo posėdžio teismui nėra pateikti jokie UAB „Možis“ finansinės atskaitomybės dokumentai, dėl ko teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje ieškovo pateiktais dokumentais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 str. 3 d. ).

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė pateikė kaip kreditorius, kuriam atsakovė yra skolinga pagal kredito sutartį (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 7 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė su atsakove 2016 m. vasario 17 d. pasirašė Kredito su portfeline garantija sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 30 000 Eur kreditas laikotarpiui iki 2021 m. vasario 16 d. šioje sutartyje šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo. Atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti po 545,45 Eur pagal sudarytą grafiką. Taip pat ieškovei buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir garažas bei kitas kilnojamasis turtas. Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras 2017 m. lapkričio 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl negrąžintos kredito sumos, palūkanų, delspinigių išieškojimo. Ieškovė 2018 m. spalio 4 d., 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo ir įspėjo, jog per 30 dienų negrąžinus skolos, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. 2019 m. sausio 10 d. dienai atsakovė ieškovei yra negrąžinusi 28 233,20 Eur paskolos, 885,17 Eur palūkanų ir 1053,52 Eur delspinigių.

Juridinių asmenų registrui atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2015 metus. Iš 2015 m. balanso duomenų matyti, kad atsakovė tais metais balanse apskaitė turto iš viso už 70 176 Eur, iš kurio 28 316 Eur vertės ilgalaikio turto ir 41 860 Eur vertės trumpalaikio turto. Atsakovės 2015 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 101 Eur. Nors atsakovė 2015 metus baigė pelningai (10 457 Eur pelnas), tačiau aptarti balanso duomenys neatspindi realios finansinės padėties šiai dienai, nes vėlesniais metais finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai juridinių asmenų registrui iš viso nebuvo teikiami. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, atsakovė turi deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką 1594,49 Eur. VSDFV duomenimis, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė nėra skolinga, apdraustųjų asmenų įmonėje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto: 1,73 ha ploto žemės sklypą, esantį Jonavos r. sav. Bukonių sen. Petrašiūnų k., 3130 Eur vertės, ir garažą, esantį Kauno m., Chemijos g. 27C-89, 1310 Eur vertės. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2017 – 2018 metais yra priimtų teismų procesinių sprendimų dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Turto arešto registro duomenimis, atsakovės turtui yra taikyti areštai, Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai priverstine tvarka. Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Možis“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, galimai veiklos nevykdo, nes įmonėje dirbančių asmenų nėra, atsakovės atžvilgiu vykdomi skolų išieškojimai. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Možis“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nagrinėjamu atveju nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinkta UAB „Mokumo atkūrimas“, kuri ir skirtina UAB „Možis“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus UAB „Možis“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo mokamas penkių šimtų eurų dydžio žyminis mokestis. Jeigu ieškinys pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.). Ieškovė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Možis“ iškėlimo pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 375 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad tokią sumą kreditorius AB „Šiaulių bankas“ sumokėjo 2019 m. sausio 15 d. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinama įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui savo iniciatyva išspręsti žyminio mokesčio ieškovei grąžinimo klausimą ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti ieškovei už ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Možis“ iškėlimo 2019 m. sausio 15 d. sumokėtą 375 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalies 8 punktu, Civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, teismas

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Možis“ (juridinio asmens kodas 133048014, Kauno m. sav. Kauno m. Rytų g. 18) bankroto bylą.

Bankrutuojančios UAB „Možis“ administratoriumi paskirti UAB „Mokumo atkūrimas“ (sąrašo Nr. B-FA392, j. a. k. 304796640, adresas Kauno m. sav. Kauno m. Gedimino g. 47-R1, tel. +370 686 27258, el. p. savickasmindaug@yahoo.com).

Areštuoti UAB „Možis“ (juridinio asmens kodas 133048014) priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad UAB „Možis“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad UAB „Možis“ valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registrui, VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovei, atsakovei, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus, taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, grąžinti ieškovei AB „Šiaulių bankas“ (j. a. k. 112025254) šioje civilinėje byloje 2019 m. sausio 15 d. sumokėtą 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) dydžio žyminį mokestį. Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.