Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-303-884/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-04
Bylos Nr.
e2-303-884/2016
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00226-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Ieškovas
L. Z.
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Dženeta Terespolskienė, Virginija Pargaliauskienė
Civilinė byla Nr. e2-303-884/2016Teisminio proceso Nr.2-38-3-00226-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.10
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant posėdžių sekretoriui Šarūnui Dargiui,dalyvaujant ieškovei L. Z., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pgal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui A. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė iškeldinti atsakovą su visa manta iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais jai nuosavybės teise priklauso nuo 2013 m. sausio 28 d. Šiuo adresu gyvena ieškovė ir jos keturios dukros Kristina, Jolanta, Eglė ir Sigita. Atsakovas yra dukrų tėvas ir buvo ieškovės sugyventinis. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymas dukroms, tačiau jis išlaikymo neteikia. Bendro ūkio ieškovė su atsakovu neveda panašiai nuo minėto teismo procesinio sprendimo priėmimo (2014-01-29). Name yra trys kambariai, viename gyvena ieškovė, kitame atsakovas, trečiame dukros. Kiekvienas gyvena iš savo pajamų, tačiau tik ieškovė išlaiko gyvenamąjį namą, moka mokesčius ir visaip kaip juo rūpinasi. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo išsikraustyti, nes jų nesieja jokie santykiai. Jam nesutinkant ji kreipėsi policiją, tačiau jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintas Civilinio kodekso 6.612 straipsnio pagrindais.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimą palaikė, paaiškino, kad į dabartinę gyvenamąją vietą atvyko su dukromis 2001 metų rugpjūčio mėnesį, kuomet buvo nusprendusi nutraukti gyvenimą su atsakovu, po mėnesio ji vyko parsivežti baldų, juodu susitaikė ir apsigyveno kartu. Langus pirko senus iš kaimyno, mokėjo po 50 Lt, iš viso pakeisti aštuoni langai, viduje buvo sudėtos gipso plokštės, kainavo apie 100 Lt, sienos buvo ištapetuotos, tie pagerinimai buvo atlikti esant jos mamai J. J. gyvai. Jokių kitų pagerinimų atlikta nebuvo. Langai ir plokštės buvo pirktos iš socialinių pašalpų. Jau keli metai kartu su atsakovu negyvena, pats geranoriškai neišsikelia.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) apsigyveno 2001 metais, kai atvyko iš Plungės rajono. Gyvenamojo namo raktus jam perdavė ieškovės patėvis J. J. ir jos motina J. J.. Namas buvo apleistas, pamažu buvo perstatytos namo sienos, įstatyti plastikiniai langai, durys. Name apsigyveno kaip šeima, nors gyveno nesusituokę. Apie metus laiko dėl girnelės lūžimo negalėjo dirbti, tačiau šeima gavo socialinę pašalpą, už kurią atidirbdavo nustatytas valandas viešųjų darbų. Dirbo pagal verslo liudijimą ir visas lėšas atiduodavo ieškovei. Po ieškovės motinos mirties ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kai namo būklė iš esmės buvo pagerinta, einamiesiems statybos ir remonto darbams atlikti buvo panaudota apie 2500 Eur. Civilinio kodekso 6.579 straipsnyje nurodyta, kad nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaroma žodžiu, neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką įspėjus prieš šešis mėnesius. Įspėjimo išsikelti jis nėra gavęs.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad gyvenant kartu uždirbtus pinigus atiduodavo ieškovei, gyveno kaip šeima. Priešieškinio dėl turto pagerinimo nereiškia, kadangi yra vaikai. Turi, kur išsikraustyti, gali išeiti bet kada, tačiau to nedaro dėl vaikų, priežasties aiškinti nenori.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. , esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 2013-01-04 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, įrašas galioja nuo 2013-01-28. Ieškiniu atsakovą prašoma iškeldinti Civilinio kodekso 6.612 straipsnio pagrindu kaip savavališkai užėmus gyvenamąją patalpą, tai yra įsikėlus į ją be nuomos sutarties.

Iš Vaikų gimimo liudijimų matyti, kad atsakovas yra vaikų K.gim. (duomenys neskelbtini) J., gim. (duomenys neskelbtini) , S., gim. (duomenys neskelbtini) E., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove ir dukromis gyvenamajame name, iš kurio jį prašoma iškeldinti, apsigyveno (duomenys neskelbtini) , kuomet visi kartu persikraustė iš Plungės rajono. Ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad ji išvažiavo į Skuodo rajoną 2001 metų rugpjūčio mėnesį būdama apsisprendusi nutraukti bendrą gyvenimą su atsakovu, tačiau po mėnesio su juo susitaikė, ir atsakovas persikėlė gyventi pas ją ir vaikus. Nepaisant ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ieškovė su atsakovu bendro ūkio neveda panašiai nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas dukroms iš atsakovo (nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priimta 2014-01-29), nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas gyvenamąją patalpą užėmė savavališkai. Iš abiejų šalių paaiškinimų matyti, kad jie gyveno šeiminiuose santykiuose tai susipykdami, tai vėl susitaikydami. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas girtauja, prie vaikų ir namo išlaikymo neprisideda, tačiau pripažino, kad jis tvirtino namo viduje gipso plokštes, dėjo langus, tai yra savo darbu prisidėjo prie gyvenimo sąlygų gerinimo. Tai, kad ieškovės netenkino bendras gyvenimas su atsakovu dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nepaneigia fakto, kad šalys gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu tarp jų yra susiklostę panaudos santykiai (CK 6.629 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė, būdama gyvenamojo namo savininkė, pagal Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas bet kada gali nutraukti neatlygintino naudojimo panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Į bylą yra pateiktas Skuodo rajono notarų biuro notarės liudijimas, patvirtinantis, kad ji 2016-02-19 išsiuntė A. P. L. Z. prašymą dėl iškeldinimo, šiame prašyme nurodyta, jog atsakovui neišsikėlus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, bus kreiptasi į teismą. Taigi atsakovas įspėtas tinkamai, trys mėnesiai suėjo gegužės mėnesį. Atsakovas tebegyvena ieškovei priklausančioje patalpoje, ieškovė teigia, kad tokiu būdu ribojama jos kaip turto savininkės teisės. Ji nesutinka, kad atsakovas toliau gyventų jai priklausančiame gyvenamajame name, ribotų jos nuosavybės teisę į būstą, todėl ieškovės teisės ginamos iškeldinant atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Šalims suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti A. P. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Valinskytė