Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-08 · Administracinė byla Nr. I-2853-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
I-2853-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00559-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
AB „Vilniaus degtinė“
Atsakovas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui
Trečiasis asmuo
R. G., UAB „Biuro“
Advokatai
Kęstutis Dapkevičius, Vladimiras Kononov, Justas Čobotas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2853-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00559-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos AB „Vilniaus degtinė“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui, atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Ramūnui Rakauskui ir Airinei Dobužinskienei, atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Vincui Vereckiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G. ir jos atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov), trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Biuro“ atstovams Editai Martyniak ir advokatui Justui Čobotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Vilniaus degtinė“ skundą atsakovėms Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir UAB „Biuro“) dėl aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja AB „Vilniaus degtinė“ 2015-01-26 pateikė teismui skundą (t. 1, b. l. 1–5), kurį patikslinusi (t. 1, b. l. 24–25) prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-11-06 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3 bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014-12-30 sprendimą Nr. (37)SD-17139 kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014-11-06 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 3 (toliau – ir Aktas Nr. 3) buvo pripažinta atsakinga už 2013-05-16 įvykusį incidentą. Su ginčijamu Aktu nesutinka ir dėl jo kreipėsi į vyriausiąjį darbo inspektorių, tačiau skundas 2014-12-30 sprendimu Nr. (37) SD-17139 buvo atmestas (toliau – ir Sprendimas). Su ginčijamais Aktu Nr. 3 ir Sprendimu pareiškėja nesutinka ir mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėja teigia, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) Aktas Nr. 3 yra neteisėtas dėl to, kad jis buvo surašytas, o tariamo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas praleidus visus teisės aktuose nustatytus terminus. Šių terminų praleidimas turėjo esminę įtaką nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui, nes užkirto bet kokias galimybes objektyviai nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2013-05-16, nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 6 (toliau – ir Aktas Nr. 6) buvo surašytas 2013-05-31. Skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo R. G. Inspekcijai galėjo pateikti per 2 mėnesius, tačiau pateikė praėjus 17 mėnesių po incidento darbo vietoje. Pažymi, kad R. G. akivaizdžiai praleido terminą skundui paduoti ir Inspekcija neturėjo teisės nagrinėti jos skundo. Nurodė, kad pareiškėja neturi jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu Inspekcija atnaujino jos skundo padavimo terminą, pareiškėjai nebuvo pateikti jokie su termino atnaujinimu susiję dokumentai. Pažymėjo, kad procesinis terminas skundui paduoti yra itin svarbus, nes, praėjus 17 mėnesių nuo incidento, iš esmės neįmanoma objektyviai nustatyti visų reikšmingų aplinkybių ir remtis įrodymais.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad skundžiamo Akto Nr. 3 turinys yra formalaus pobūdžio, pateiktos išvados – hipotetinės, iš esmės neanalizuojamas paties įvykio aplinkybių mechanizmas. Akte Nr. 3 nėra atskleista, kas konkrečiai įvyko, kokie fiziniai veiksniai lėmė sveikatos sutrikdymą, kokias konkrečias pasekmes jie sukėlė. Tik nustačius visas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, būtų galima padaryti išvadą, kad Akte Nr. 3 nurodytų techninių priemonių įrengimas galėtų bent kaip nors daryti įtaką incidentui ir jo pasekmėms. Akte Nr. 3 netiriamos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su nelaimingu atsitikimu darbe, aptariami formalūs dalykai – rizikos veiksnių vertinimas darbo vietoje. Akte Nr. 3 nepagrįstai nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nepagrįstos.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 39–41). Nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2013-05-17, kai UAB „Biuro“ laikinoji darbuotoja R. G., dirbdama AB „Vilniaus degtinė“ patalpose, atlikdama produkcijos pakavimo darbus, patyrė dešinės rankos traumą. R. G. patirta trauma nebuvo priskirta prie sunkių, todėl nelaimingą atsitikimą darbe ištyrė UAB „Biuro“ dvišalė komisija. Su tyrimo išvadomis nesutiko R. G., todėl 2014-08-11 Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kaip R. G. atstovė, kreipėsi į Inspekciją, prašydama peržiūrėti UAB „Biuro“ dvišalės komisijos atliktą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Inspekcijai įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad darbo vietoje nebuvo įvertinta profesinė rizika, taip pat paaiškėjus naujai klinikinei sužalojimo diagnozei, buvo priimtas sprendimas tyrimą atnaujinti.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Akte Nr. 3 nuodugniai neištirtas darbo mechanizmą, nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja Inspekcijos, atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmą. Stabdydama slystančią dėžę su produkcija R. G. patyrė dešinės rankos riešo pažeidimus, todėl mano, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad nėra priežastinio ryšio. Inspekcijos Vilniaus skyrius tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja produkcijos išpilstymo liniją, prie kurios dirbo R. G., modernizavo 2010 m. rugsėjo mėn., ir nuo to laiko produkcijai pakuoti buvo naudojamas mokyklinis stalas. Profesinė rizika darbo vietoje prie produkcijos išpilstymo linijos buvo įvertinta tik 2004 m., tačiau nuo 2010 m., po linijos modernizavimo ir pradėjus pakavimui naudoti naują darbo įrenginį (mokyklinį stalą), neįvertinti profesinės rizikos veiksniai bei nenustatytos prevencinės priemonės rizikai šalinti (mažinti).

Dėl pareiškėjos argumentų, kad UAB „Biuro“ taip pat turėjo įvertinti R. G. darbo vietos riziką, teigia, kad būtų visiškai neproporcinga ir ekonomiškai nenaudinga laikinojo įdarbinimo įmonei, t. y. UAB „Biuro“, tikrinti kiekvieną darbo vietą, kurioje dirbs laikinasis darbuotojas, t. y. R. G.. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Akto Nr. 3 išvadose nurodyti techniniai sprendimai sukeltų riziką kitiems darbuotojams susižeisti, pažymėjo, kad Inspekcija nesiūlė ir nesiūlo įrengti konkrečių techninių priemonių, kadangi priemones parenka darbdavys, vadovaudamasis bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kaip ir pateikti Inspekcijos Vilniaus skyriaus atsiliepime (t. 2, b. l. 17–21).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pateiktu skundu (t. 2, b. l. 8–11). Mano, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus Aktas Nr. 3 yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nieko nepasakė dėl mokyklinio stalo, kaip darbo priemonės, saugumo. Mano, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius Akte Nr. 3 nuodugniai, objektyviai ištyrė visas nelaimingo atsitikimo aplinkybes: ištyrė ir užfiksavo įvykio vietą, vertino darbo priemonę – mokyklinį stalą, ant kurio buvo pakuojama daugiau kaip 8 kg sverianti produkcija, išnagrinėjo įvykio dalyvių paaiškinimus bei išklausė ir nagrinėjo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir pastabas. Teigia, kad pareiškėja organizavo produkcijos pakavimo darbus, neįvertinusi produkcijos slydimo rizikos pakuotojo darbo vietoje. Pakuoti buvo naudojamas stalas su techniškai neišspręstu ribojimu – pakavimo dėžė, prikrauta produkcijos, nuslysta nuo stalo, ją pastūmus uždaryti.

Nurodė, kad dėl darbe patirtos traumos jai buvo atliktos dvi plastinės rekonstrukcinės plaštakos operacijos. 2014-03-18 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyriaus pirmąją darbo ginčų komisiją dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl žalos atlyginimo. Po minėto sprendimo R. G. nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biuro“ atsiliepime prašė pareiškėjos 2015-01-26 skundo dėl Akto Nr. 3 panaikinimo dalies dėl UAB „Biuro“ atsakomybės netenkinti ir sprendimą dėl pareiškėjos 2015-01-26 skundo dėl Akto Nr. 3 panaikinimo dalies dėl pareiškėjos atsakomybės priimti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 22–24). Nurodė, kad visiškai įvykdė įstatymų reikalavimus – atliko R. G. sveikatos patikrinimą ir instruktavo ją darbo saugos klausimais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Dapkevičius nurodė, kad pareiškėja nežino, kuo remiantis buvo atnaujintas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, jokių naujų aplinkybių Inspekcija nenurodė. Teigia, kad, praėjus 17 mėnesių po nelaimingo atsitikimo darbe, pareiškėja nebegali pateikti jokių su tuo susijusių įrodymų (pvz., vaizdo įrašų). Mano, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus Akte Nr. 3 pateiktos išvados yra formalios, paremtos dokumentų tyrimais, bet ne darbo mechanizmo tyrimu. Darbo vietoje naudojamas mokyklinis stalas yra tvirtas ir tinkamas naudoti. Pažymėjo, kad laikinos darbuotojos R. G. funkcijos buvo klijuoti lipnia juosta dėžes, ji nevykdė jokių krovimo funkcijų. Pažymėjo, kad dėžės gaudymas buvo neatsargus darbuotojos elgesys. Taip pat nurodė, kad minėtoje darbo vietoje nėra buvę jokių kitų incidentų, todėl, įgyvendinus Inspekcijos Vilniaus skyriaus Akte pateiktus nurodymus, įvyktų daugiau nelaimingų atsitikimų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad abejoja R. G. sveikatos būkle, kadangi ji susižeidė pirmąją darbo dieną, nors keliamos dėžės svoris buvo nedidelis.

Atsiliepimas

Inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovas Vincas Vereckis teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2004 m. pareiškėja įvertino profesinę riziką, tačiau pakavimo linija buvo modernizuota 2010 m., taigi neįvertinta profesinė rizika dirbant prie mokyklinio stalo.

Inspekcijos atstovas Ramūnas Rakauskas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad gavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ skundą ir 2014-09-04 priėmė sprendimą atnaujinti tyrimą dėl R. G. patirto nelaimingo atsitikimo darbe. Mano, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ji nežino, kuo remiantis buvo atnaujintas tyrimas, kadangi Inspekcija informavo pareiškėją apie atnaujintą tyrimą, ir apie to priežastis, t. y. pasikeitė R. G. patirtos traumos diagnozė, bei pirminiame tyrime nebuvo vertinta profesinė rizika. Nurodė, kad, atnaujinusi tyrimą, nustatė, jog R. G. buvo pavesta pakuoti produkciją, kita darbuotoja į R. G. pastūmė dėžę, R. G. dėžę stabdė ir susižalojo. Paaiškino, kad tyrimo metu neanalizavo aplinkybių, kaip buvo paimta dėžė, užteko nustatyti, kad darbo metu R. G. patyrė traumą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Biuro“ atstovas advokatas Justas Čobotas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad darbo naudotojas, t. y. pareiškėja, yra atsakinga už saugias darbo sąlygas. UAB „Biuro“ neprivalėjo ir neturėjo galimybių patikrinti visų darbo vietos įrenginių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime pateiktus argumentus ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino aplinkybes, susijusias su nelaimingu atsitikimu darbe, įvykusiu 2013-05-17.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2013-05-17, kai UAB „Biuro“ laikinoji darbuotoja R. G., dirbdama AB „Vilniaus degtinė“, t. y. atlikdama produkcijos pakavimo darbus, patyrė dešinės rankos traumą. Kadangi R. G. patirta trauma nebuvo priskirta prie sunkių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (aktuali redakcija, galiojusi iki 2014-09-11) (toliau – ir Nuostatai) 30 p., nelaimingą atsitikimą darbe ištyrė UAB „Biuro“ dvišalė komisija ir surašė Aktą Nr. 6. Tyrimo metu nustatyta, kad darbo vieta atitiko saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; laikinoji darbuotoja R. G. pažeidė Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos, patvirtintos 2005-03-01, 4.1 p. (t. 1, b. l. 184–187). Su tyrimo išvadomis nesutiko R. G., todėl Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kaip R. G. atstovė, 2014-08-05 raštu Nr. 10-174 kreipėsi į Inspekciją, prašydama Inspekcijos Vilniaus skyrių peržiūrėti minėto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (minėtas raštas Inspekcijoje gautas 2014-08-11) (t. 1, b. l. 178-180). Nagrinėdama minėtą skundą Inspekcija 2014-09-04 raštu Nr. VD-53 pasiūlė atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (t. 1, b. l. 203). Inspekcija 2014-09-08 raštu Nr. (37)SD-11834 apie papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą informavo Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir R. G. (t. 1, b. l. 205). Pareiškėja Inspekcijos Vilniaus skyriui 2014-10-16 pateikė paaiškinimą dėl papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, kuriame prašė tyrimą nutraukti, kadangi praleistas skundo padavimo terminas, taip pat nurodė nesutikimo su skundu motyvus (t. 1, b. l. 113–114). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biuro“ 2014-10-30 taip pat pateikė paaiškinimą dėl papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, kuriame nurodė, kad įsitikino, jog R. G. dirbs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis darbo sąlygomis (t. 1, b. l. 109–111). Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Vincas Vereckis nelaimingą atsitikimą darbe ištyrė 2014-11-06 ir surašė Aktą Nr. 3. Inspektorius, vadovaudamasis surinkta informacija, Akto 17 p. kaip pagrindinę priežastį nurodė, jog darbo naudotojas (AB „Vilniaus degtinė“), organizuodamas produkcijos pakavimo darbus, neįvertino produkcijos slydimo rizikos pakuotojo darbo vietoje, dėl to, nenustačius saugos priemonių, žalą sveikatai patyrė R. G. (t. 1, b. l. 49–50). Inspekcijos Vilniaus skyrius 2014-11-18 raštu Nr. (1)SD-15171 pateikė UAB „Biuro“, R. G., AB „Vilniaus degtinė“, Inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo medžiagą ir nurodė, kad Aktas Nr. 6 laikomas negaliojančiu (t. 1, b. l. 42). Pareiškėja, nesutikdama su Aktu Nr. 3, 2014-12-08 pateikė Inspekcijai skundą, kuriame prašė panaikinti Aktą Nr. 3 (t. 2, b. l. 7). Inspekcija 2014-12-30 sprendimu Nr. (37)SD-17139 pareiškėjos skundo netenkino (t. 2, b. l. 1).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus Akto Nr. 3 ir Inspekcijos 2014-12-30 sprendimo Nr. (37)SD-17139 panaikinimo. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos Vilniaus skyrius atnaujino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad tyrimas negalėjo būti atnaujintas, nes R. G. praleido įstatymų nustatytus terminus pateikti Inspekcijai skundą. Visų pirma, šioje byloje nagrinėtinas klausimas, ar Inspekcija pagrįstai atnaujino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (ginčo aktualiu laikotarpiu teisės akto redakcija nuo 2012-07-01 iki 2013-08-19) (toliau – ir DSSĮ) 44 str. 2 d. visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. DSSĮ 44 str. 3 d. nustatyta, kad lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nelaimingas įvykis, kurio metu nukentėjo R. G., įvyko 2013-05-17. Minėtas įvykis buvo ištirtas dvišalėje komisijoje ir 2013-05-31 surašytas Aktas Nr. 6. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kaip R. G. atstovė, 2014-08-05 raštu Nr. 10-174 kreipėsi į Inspekciją, prašydama Inspekcijos Vilniaus skyrių peržiūrėti minėto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (t. 1, b. l. 178–180). Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad dvišalė komisija, atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, neįvertino profesinės rizikos ir buvo patikslinta klinikinė diagnozė – „Dešiniojo riešo TFCC plyšimas, dešiniojo alkūnkaulio ylinės ataugos pseudartrozė“ (t. 1, b. l. 203).

Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nuostatai. Nuostatų 56.3 p. nustatyta, kad Valstybinei darbo inspekcijai per 10 darbo dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto gavimo nustačius, kad lengvas nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidžiant šių Nuostatų reikalavimus, – Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius įpareigoja darbdavį per 15 darbo dienų atlikti papildomą ar pakartotinį lengvo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Taigi teisės aktuose, reglamentuojančiuose nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, nustatyta, kad gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas.

Nuostatų 73 p. (sprendžiant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo klausimą, buvo vadovaujamasi Nuostatų redakcija, galiojusia nuo 2013-01-01 iki 2014-09-11) reglamentuoti terminai, per kuriuos asmenys gali teikti pareiškimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių – įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo, nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad asmuo, praleidęs terminą atlikti procesinį veiksmą, netenka teisės atlikti šį veiksmą, tačiau šias pasekmes konstatuoja viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėja asmens prašymą ir taiko procesines taisykles, nustatytas byloms nagrinėti institucijoje. Tam, kad po nustatyto termino asmens atliktas viešojo administravimo institucijoje procesinis veiksmas sukeltų teisines pasekmes, turėtų būti sprendžiamas šio termino atnaujinimo klausimas (LVAT 2014-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-639/2014).

Nuostatų 73 p. nurodytas pareiškimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto padavimo termino nustatymas turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip būtinumas per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą. Tai reiškia, kad Nuostatų 73 p. nustatyto termino praleidimas Nuostatų taikymo požiūriu gali būti laikomas pakankamu pagrindu Valstybinei darbo inspekcijai neskirti papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Pažymėtina, kad nei Nuostatai, nei bendrosios taisyklės, nustatančios administracinių bylų nagrinėjimą institucijoje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės), nereglamentuoja minėtų terminų atnaujinimo klausimo. Tai, kad nėra nustatytas tam tikrų klausimų sprendimo teisinis mechanizmas, negali paneigti asmens teisių, kai teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kad tokių veiksmų atlikimo terminas negali būti atnaujinamas, nes yra naikinamasis (LVAT 2013-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste svarstytinas procesinių veiksmų atlikimo terminas, nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dalyviams.

Administracinės procedūros (nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros) atnaujinimo dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo institutas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas, todėl tokio instituto taikymo galimybes byloje nagrinėjamoje situacijoje turi lemti taikant panašius santykius reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos (LVAT 2014-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-959/2014).

Nagrinėjamu atveju R. G. prašymas buvo paduotas praėjus daugiau nei 14 mėnesių nuo Akto Nr. 6 surašymo dienos. Vertinant, ar buvo pagrindas atnaujinti tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, svarbu įvertinti R. G. argumentus, kodėl ji, nepraleidusi Nuostatose nustatyto termino, negalėjo pateikti skundo Inspekcijai, ir Inspekcijos argumentus, kodėl ji nusprendė skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, R. G. praleidus Nuostatų 73 p. nustatytą 2 mėn. terminą skundui paduoti. Pagal ABTĮ 153 str. 1 d. 2 p. naujai paaiškėjusios aplinkybės (kaip vienas iš pagrindų atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimo procesą) yra apibūdintos kaip esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Inspekcija 2014-09-14 rašte Nr. VD-53 nurodė, kad siūloma atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą dėl to, kad buvo patikslinta R. G. klinikinė diagnozė ir nebuvo įvertinta profesinė rizika (t. 1, b. l. 203).

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje nustatyta, jog, norint tam tikras aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis, svarbu nustatyti, kad jos ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos administracinės procedūros metu šaliai, kuri remiasi šia aplinkybe (LVAT 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P502 –187/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad dėl 2013-05-17 patirtos traumos darbe R. G. 2013-05-17 12 val. 12 min. buvo atgabenta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jai buvo nustatytas riešo patempimas (t. 1, b. l. 127). Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad R. G. 2013-08-19 kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, jai nustatytas dešiniojo riešo TFCC plyšimas, rekomenduojamas gydymas – operacija (t. 1, b. l. 194), taip pat ji pakartotinai kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2013-10-14, 2013-11-25, 2014-01-20 (t. 1, b. l. 59, 193, 195–196). Taigi R. G. jau nuo 2013-08-19 žinojo apie pakeistą diagnozę, tačiau Inspekciją apie tai informavo tik 2014-08-05 raštu, kurį pateikė jai atstovaujanti Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Inspekcija, spręsdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo klausimą, vadovavosi patikslinta R. G. diagnoze ir nusprendė, kad pakeista diagnozė yra pagrindas atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. 2013-05-17 buvo nustatytas riešo patempimas (t. 1, b. l. 127), laikotarpiu nuo 2013-05-20 iki 2014-01-30 buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (t. 1, b. l. 182). LVAT praktikoje nustatyta, kad faktas, jog su atitinkamomis aplinkybėmis susijusius dokumentus asmuo gavo jau pasibaigus administracinei procedūrai, automatiškai nedaro šių aplinkybių naujai paaiškėjusiomis, t. y. tokiomis, apie kurias administracinės procedūros dalyviai procedūros nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti. Dokumentų gavimo ir žinojimo apie juose nurodytas aplinkybes momentai gali nesutapti, t. y. žmogus gali žinoti tam tikras aplinkybes, bet neturėti dokumento, kuriame jos konkrečiai įvardijamos (LVAT 2007-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. P6 –115/2007). Taigi, nors R. G. tik 2013-08-19 nustatytas dešiniojo riešo TFCC plyšimas (t. 1, b. l. 194), tačiau ir iki to laiko, atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, buvo žinoma apie jos patirtą traumą, kuri buvo nustatyta 2013-05-17. Dvišalė komisija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, Akto Nr. 6 4.3 p. konstatavo, jog R. G. patyrė riešo patempimą (b. l. 18). Nors R. G. patirtos traumos diagnozė, jau atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, buvo pakeista, tačiau tiek pirminės diagnozės metu, tiek patikslintoje diagnozėje R. G. nustatyta trauma priskiriama prie lengvo nelaimingo atsitikimo atvejų, todėl nėra pagrindo manyti, kad medicininės diagnozės pasikeitimas nagrinėjamu atveju yra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė. Pažymėtina, kad 2014-02-20 R. G. pateikė prašymą UAB „Biuro“ direktoriui V. S., kuriame nurodė dėl nelaimingo atsitikimo darbe jai kilusius padarinius. Taip pat 2014-03-18 Inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą nustatyti kaltininkus dėl darbe įvykusios traumos ir kompensuoti gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 183). Inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisija 2014-04-08 sprendimu Nr. DGKS-1940 atsisakė nagrinėti R. G. prašymą, taip pat jai nurodė aplinkybes apie nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir Akto Nr. 6 turinį (t. 2, b. l. 12–13). Taigi, vėliausiai 2014 m. birželio mėnesį R. G. žinojo apie visas aplinkybes, susijusias su įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe bei pasikeitusia jos klinikine diagnoze, tačiau Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kaip R. G. atstovė, į Inspekciją kreipėsi tik 2014-08-05 (t. 1, b. l. 178–180). Vien faktas, kad, pasibaigus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrai, buvo pakeista R. G. medicininė diagnozė, negali būti laikomas pakankamu pagrindu atnaujinti tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Inspekcija, spręsdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo klausimą, taip pat vadovavosi tuo, kad AB „Vilniaus degtinė“ nebuvo įvertinta profesinė rizika. Iš bylos duomenų matyti, kad AB „Vilniaus degtinė“ pilstymo ceche profesinės rizikos veiksniai buvo įvertinti 2004-10-20, tačiau pakavimo linija buvo modernizuota 2010 metais (t. 1, b. l. 57). LVAT praktikoje esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis sprendimo išvada (LVAT 2009-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. P438–131/2009). Inspekcija, spręsdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo klausimą, nenurodė priežasčių, dėl kurių neįvertintą profesinę riziką laikė esmine aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vien tik aplinkybė, jog, atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir surašant Aktą Nr. 6, nebuvo įvertinta profesinė rizika, nesiejant jos su kitomis aplinkybėmis, kurios galėjo turėti įtakos galimai nepagrįstoms išvadoms, atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, negali būti laikytina pakankamu pagrindu atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Vertinant R. G. atstovės Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Inspekcijai pateiktus naujus įrodymus, pažymėtina, kad R. G., kaip jau atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo dalyvė, turėjo objektyvias galimybes veiksmingai dalyvauti tiriant šiam įvykiui reikšmingus įrodymus ir Nuostatų nustatytais būdais bei tvarka kelti klausimus dėl naujų (papildomų) įrodymų surinkimo bei jų ištyrimo nelaimingo atsitikimo tyrimo metu ir po to, kai buvo surašytas Aktas Nr. 6. Be to, kaip nurodyta anksčiau, apie pasikeitusią diagnozę R. G. Inspekciją informavo praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui nuo pasikeitusio diagnozės sužinojimo. Proceso atnaujinimo institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, viešąjį interesą, ir negali būti naudojamas kaip priemonė bylinėtis ar vilkinti priimtų teisės aktų vykdymą. Todėl proceso atnaujinimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarautų teisės principams ir faktiškai įteisintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2014-09-04 raštu Nr. VD-53 siūlė atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (t. 1, b. l. 203) ir 2014-09-08 raštu Nr. (37)SD-11834 apie papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą informavo Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir R. G. (t. 1, b. l. 205). Šiuo atveju nebuvo priimtas atskiras Inspekcijos sprendimas atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Tokia praktika, kai nėra priimamas atskiras sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo, yra ydinga, kadangi tokiame akte turėtų būti nurodytos konkrečios priežastys, lėmusios atitinkamo sprendimo priėmimą, išaiškinta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi iš Inspekcijos 2014-09-04 rašto Nr. VD-53, kuriuo tik siūloma atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, turinio teismui pakanka duomenų nuspręsti, dėl kokių konkrečių argumentų Inspekcija nusprendė atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas atsakovių priimamuose aktuose pateikiamų išvadų įrodomąją reikšmę kitiems, taip pat ir civiliniams teisiniams santykiams, pažymi, kad šių išvadų įrodomoji reikšmė nėra absoliuti. Jeigu būtų sprendžiamas AB „Vilniaus degtinės“ civilinės atsakomybės klausimas bendrosios kompetencijos teisme, teismas tirtų visus šiai atsakomybei nustatyti ar jai paneigti reikšmingus įrodymus ir vertintų jų visumą. Šiuo atveju taip pat būtų sprendžiama, ar R. G. anksčiau patirti sužalojimai gali būti siejami su jos patirta trauma AB „Vilniaus degtinė“.

Teismas, nustatęs, kad Inspekcija nepagrįstai atnaujino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kitų skundo argumentų nenagrinėja. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su ginču susijusį teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Inspekcija nepagrįstai atnaujino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, todėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus Aktas Nr. 3 ir Inspekcijos 2014-12-30 sprendimas Nr. (37)SD-17139 yra naikintini.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas, todėl ji turi teisę į savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja prašymo raštu priteisti bylinėjimosi išlaidas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, pareiškėjai išaiškintina teisė Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl išlaidų priteisimo su atskiru prašymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos AB „Vilniaus degtinė“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-11-06 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3 ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-12-30 sprendimą Nr. (37)SD-17139.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė