- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- A2.11.-1719-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00905-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė I. G. 2015 m. sausio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-24364392-15, kuriame nurodyta, kad V. M. 2014 m. gruodžio 25 d., apie 00.26 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai kvietė policijos pareigūnus, skambino kelis kartus bendruoju pagalbos numeriu bei pranešė, kad namuose yra jo anūkas G. M., kuris pabėgo iš Pabradės globos namų. Atvažiavus policijos pareigūnams V. M. sūnaus G. M. namuose nebuvo, o pranešėjas buvo neblaivus. Tokiais veiksmais V. M. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. M. savo kaltės nepripažino teigdamas, jog kai skambino bendruoju pagalbos telefonu, jo namuose iš tikrųjų buvo sūnus G. M., kuris buvo pabėgęs iš Pabradės globos namų. Sūnus, išgirdęs, kad jis skambina į policiją, pabėgo, todėl kai atvažiavo pareigūnai, anūko namuose nebuvo. Jis norėjo, kad sūnų paimtų iš namų ir nuvežtų į globos namus, kad jo nereikėtų ieškoti. Atvykę pareigūnai jo klausė, ar jis ketina rašyti pareiškimą. V. M. sakė, kad pareiškimo nerašys, pasiūlė pareigūnams sūnaus paieškoti lauke. Pripažįsta, kad bendrajam pagalbos centrui per tris mėnesius skambino apie 30 kartų, tačiau teigia, kad be reikalo neskambina. Jis yra širdininkas, todėl kas savaitę kviečiasi greitąją. Surašant protokolą nurodė kaltę pripažįstantis, nes susipainiojo įvykiuose.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja – policijos pareigūnė I. G., surašiusi V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad išsikvietusi V. M. į policijos komisariatą ji jam nurodė, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. V. M. su pažeidimu sutiko, savo kaltės neneigė, žadėjo daugiau į policiją neskambinti, pasirašė protokole. Jam joks spaudimas daromas nebuvo. Liudytoja taipogi nurodė, kad V. M. policijai yra gerai žinomas, jo šeima priklauso rizikos grupei ir jis ne kartą skambino policijai be reikalo. Patruliai daug kartų važiavo į jo namus, jis net ne visada atidaro duris. Šį kartą, gavus eilinį V. M. skambutį, patrulis jam perskambino paklausti, kokia būtent pagalba jam yra reikalinga. V. M. kalba buvo nerišli, jis buvo neblaivus. Po to jis padavė ragelį žmonai, kuri pasakė, kad namuose jokių vaikų nėra, jokios pagalbos nereikia.
V. M. kaltė padarius ATPK 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą, yra grindžiama šiais byloje esančiais duomenimis:
BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2014-12-25, 00.26 val., bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjo namuose yra jo anūkas G. M., gim. 2000 m., kuris pabėgo iš Pabradės globos namų. Jis triukšmauja, agresyviai elgiasi. Pranešėjas iš balso yra neblaivus. Perskambinus nurodytu telefonu buvo pabendrauta su pranešėjo žmona, kuri nurodė, kad sūnaus, o ne anūko G. M. bute nėra, jokios policijos nereikia ir pateiktu garso įrašu;
- paties V. M. paaiškinimais, duotais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
ATPK 188²⁰ straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais, žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Norint konstatuoti, jog buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas pažeidimas, būtina įvertinti pagalbos prašymo aplinkybes bei tai, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Kaip matyti iš V. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, jis skambino bendruoju pagalbos centro telefonu, norėdamas pranešti apie sūnaus G. M. pabėgimą iš Pabradės vaikų globos namų. Byloje esantis Pabradės vaikų globos namų pranešimas patvirtina, kad Pabradės vaikų globos namų rūpintinis G. M., gim. (duomenys nesklebtini), 2014 m. spalio 9 d. pasišalino savavališkai iš globos namų ir į juos grąžintas tik 2015 m. sausio 24 d., buvo paskelbta vaiko paieška. Taigi byloje esantys duomenys nepaneigia V. M. nurodytos aplinkybės, jog jis bendrajam pagalbos centrui skambino, norėdamas pranešti apie atėjusį iš globos namų pabėgusį sūnų. Liudytojos I. G. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad V. M. nuolat skambina policijai, nesant pagalbos poreikio, šiuo atveju jokios įtakos neturi, kadangi nagrinėjamu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo apibrėžiamos nagrinėjamos bylos ribos, jam yra reiškiamas kaltinimas tik dėl 2014-12-25 pranešimo policijai ir teismas savo iniciatyva šių ribų peržengti negali. Vien ta aplinkybė, kad V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu padarius teisės pažeidimą, kadangi teismo posėdžio metu jis neigė savo kaltę tvirtindamas, jog policijoje prisipažino supainiojęs įvykius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būti kategoriškai paneigti V. M. paaiškinimus bei konstatuoti jo piktnaudžiavimą teise, o kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas sprendžia, kad nėra įrodyta, kad V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ straipsnyje. Jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188²⁰ straipsnyje, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.