Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Afganistano piliečiu A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pirminiais duomenimis, Užsienietis, neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos bendrijos teisės normas, vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką). Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikos institucijoms.

4. Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o, pasitelkęs asmenis, užsiimančius nelegalia migracija, bandė, pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, tyčia, neteisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja savo kaip užsieniečio teisėmis, yra linkęs nesilaikyti Lietuvos migracinių įstatymų ir tvarkos. Egzistuoja didelė tikimybė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Latvijos Respublikos institucijoms, gali pasislėpti, todėl šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai.

5. Užsienietis atvyko ir yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, jis nebendradarbiauja su teisėsaugos įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių. Pažymima, kad jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties nustatymo.

6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. Užsieniečiai atvykę į Latviją į Lietuvos Respubliką, mažai tikėtina, kad jie nežinojo, kur atvyko, nes jie pasamdė asmenį, kuris juos kažkur vežė ir šiam momentui nėra konkrečios pozicijos ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Taip pat Įstatymas numato sulaikymą ir prieglobsčio prašytojams, jų tapatybė nenustatyta. Pasikeitus pagrindams, sulaikymas įmanomas ir prieglobsčio prašytojams.

8. A. S. teismo posėdžio metu iš esmės pasiprašė prieglobsčio.

9. A. S. atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad visi asmenys šiuo atveju laikytini prieglobsčio prašytojais, nes jie visi išvyko iš Afganistano dėl persekiojimo. Asmuo įgyja prieglobsčio prašytojo teises nuo tada, kai jis išreiškia pageidavimą būti prieglobsčio prašytoju, todėl prašo visus asmenis, dėl kurių nagrinėjami pateikti teikimai, laikyti prieglobsčio prašytojais. Prieglobsčio prašytojai vien dėl neteisėto atvykimo negali būti sulaikomi, prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

10. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

11. Iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad asmuo, prisistatęs A. S., atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai ir 2023 m. birželio 30 d. buvo sulaikytas pareigūnų, t. y. Užsienietis neteisėtai vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką), neturėjo dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungos valstybėse, taip pat neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir teisę atvykti bei būti Lietuvos Respublikoje (priešingas aplinkybes patvirtinantys duomenys byloje nėra pateikti). Nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai. Aptartos, taip pat ir toliau šiame sprendime išdėstytos, aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju nustatytini Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (kiti pagrindai nei nurodomi teikime, teiktame esant kitai situacijai, – asmeniui dar neišreiškus pozicijos dėl prieglobsčio, kurią jis išreiškė tik byloje vykusio teismo posėdžio metu).

12. Nagrinėjamu atveju taip pat įvertintina ir tai, kad asmuo, prisistatęs A. S., neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

13. Aptartų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo, be kita ko, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu atitinkamus sprendimus.

14. Teismo vertinimu, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

15. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

16. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis teikime prašomas skirti sulaikymo terminas nelaikytinas per ilgu, neproporcingu, todėl sulaikymas skiriamas tokiam terminui, koks nurodomas teikime – trims mėnesiams (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.), bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Vertintina, kad sulaikymas būtent tokiam terminui nepažeis proporcingumo principo ir yra pateisinamas Įstatymo nuostatų požiūriu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais, 5 dalies 1–4, 12 punktais, 116, 117 straipsniais,

nutarė:

Teikimą tenkinti iš dalies.

Sulaikyti asmenį, kuris Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams prisistatė kaip Afganistano pilietis A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimo nuorašą taip pat išsiųsti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau sulaikytas užsienietis per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.