Kauno apygardos teismo nutartis

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-190-1146/2021 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei G. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės G. V. priešieškinį ieškovui K. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Lietuvos Respublikos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovės G. V. prašymą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino nepilnametės dukros R. P. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu K. P. – panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnametės dukters R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su tėvu K. P. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisiant iš atsakovės G. V. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2020 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkant tėvui K. P..

9. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi išnagrinėtas atsakovės G. V. prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu, priešingu atveju prašė nustatyti laikiną G. V. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra R. P., gimusia (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Minėta nutartimi teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnametės R. P., gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu K. P., panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, saugią gyvenamąją vietą bei aplinką, būtina įvertinti tai, jog toks vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas ne tik neužtikrintų stabilumo, bet, priešingai, gali pabloginti vaiko emocinę bei psichologinę būseną, vaikas gali nesugebėti adaptuotis prie naujų sąlygų, kas gali sąlygoti neigiamas pasekmes tiek vaiko ugdymui, mokymuisi, tiek bendrai būsenai, todėl sprendė, jog šiai dienai naikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu nėra pagrindo, tačiau nurodė, jog tikslinga spręsti laikino bendravimo tvarkos nustatymo klausimą.

10. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi išnagrinėjo pakartotinį atsakovės G. V. prašymą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš motinos – panaikinimo ir prašymą atmetė.

11. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi tenkintas atsakovės G. V. prašymas dėl teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismui pateiktą prašymą motyvuoja tuo, jog teismo nustatyta laikina R. P. gyvenamoji vieta su tėvu jai yra nesaugi ir neatitinka jos interesų bei, kad pati R. išreiškė kategorišką nuomonę gyventi su mama, o pas tėtį – tik svečiuotis.

13. Vertindamas argumentus dėl R. P. išsakytos nuomonės, jos susiformavimo prielaidų ir reikšmės nagrinėjamų aplinkybių bei sprendžiamo klausimo visumoje teismas nurodė, kad nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. R. P. nuomonė Skyriaus specialistų tiek dėl gyvenimo su vienu iš tėvų, tiek ir dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo išklausyta 4 (keturis) kartus. Visais atvejais mergaitė išsakydavo norą gyventi su tėčiu, o svečiuotis pas mamą, taip pat paneigdavo Skyriuje gautus pranešimus dėl galimų jos teisių pažeidimų. Tačiau po paskutinio R. P. apsilankymo pas mamą, ši atsisakė važiuoti namo pas tėvą, dėl ko į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir Skyriaus specialistai. Minėtą 2021 m. rugpjūčio 1 d. mergaitės nuomonė buvo išklausyta dalyvaujant tiek jos mamai, tiek ir mamos advokatei. R. P. nurodė, kad jai patinka mamos namuose. Pas tėtį namuose jaučiasi vieniša, tėtis visą dieną dirba. Skambino tėčiui ir prašė dar pabūti su mama jos namuose, bet tėtis supyko, sakė skambins policijai. Skyrius 2021 m. rugpjūčio 2 d. paskyrė tėvų ir mergaitės susitikimą, tačiau atsakovė su mergaite atvyko pusvalandžiu anksčiau, prieštaraujant, kad mergaitės nuomonė būtų išklausoma neutralioje aplinkoje, jos nuomonė buvo išklausoma mamai dalyvaujant (Skyriaus nurodoma, kad viso pokalbio metu mama mergaitę laiko už rankos). Mergaitė išreiškė norą gyventi su mama, o pas tėtį tik svečiuotis. Mergaitė nuomonės pasikeitimą paaiškino tuo, jog ji pas tėtį ilgai būna viena, tėtis ir L. negražiai kalba apie mamą. Skyrius nurodė, kad atsakovė prieštaravo dėl specialistų užduodamų klausimų, kalbėjo pakeltu tonu, todėl siekiant išvengti galimos diskusijos vaiko akivaizdoje, mergaitės nuomonės išklausymas buvo nutrauktas. 2021 m. rugpjūčio 9 d., atsakovės pateikto prašymo nagrinėjimo metu, teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei, buvo išklausyta R. P. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad ji nori gyventi su mama, o pas tėtį – tik svečiuotis. Teismas nurodė, kad šioje situacijoje svarbu įvertinti visas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir išsiaiškinti R. P. nuomonės pasikeitimo priežastis. Teismas nustatė, kad Skyriaus specialistams R. nuomonės pasikeitimą paaiškino tuo, jog ji pas tėtį ilgai būna viena, tėtis ir L. negražiai kalba apie mamą. 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu R. P. nurodė, kad sakė, jog nori su tėčiu gyventi, nes jai buvo uždėta kaukė (tėtis ir L. jai visko prikalbėdavo). Ji lankosi pas psichologę ir ji padėjo jai tą kaukę nusiimti ir ji dabar gali atvirai kalbėti. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitės nuomonė pasikeitė, nes nukrito mergaitei kaukė. Teismas, detaliai įvertinęs visą byloje esančią medžiagą bei nustatytas faktines aplinkybes, vertino, jog R. P. nuomonė išreikšta 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu nesusiformavo jos laisva valia, todėl nurodė, jog sprendžiant atsakovės pateikto prašymo klausimą, į ją nebus atsižvelgiama. Teismas pažymėjo, kad R. P. laikina gyvenamoji vieta su tėvu K. P. buvo nustatyta nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. Mergaitės nuomonė Skyriaus specialistų iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo išklausyta mažiausiai 4 (keturis) kartus. Visais atvejais mergaitė akcentavo norą gyventi su tėčiu, o pas mamą tik svečiuotis. Nurodydavo, kad jai labiau patinka gyventi pas tėtį. Taigi, 10 (dešimt) mėnesių mergaitė gyveno su tėčiu ir jo žmona, nuomonės išklausymo metu pasakodavo ką veikia su tėčiu, jo žmona L., nurodydavo, kad jai patinka gyventi su tėčiu ir jo žmona, akcentuodavo, kad su jais sutaria gerai. Visais atvejais buvo paneigti atsakovės nurodomi vaiko teisių pažeidimai (dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo, netinkamo auklėjimo ir kt.). Atsakovės teigimu, mergaitė galėjo tokį ilgą laiką apsimetinėti, kad viskas gerai, nes ji labai stipri. Atsakovė nurodė, kad tokį ilgą laiką mergaitė nieko nesakė, nes bijojo, tik po konsultacijų pas psichologą ji išdrįso pasakyti visą tiesą. Teismas nurodė, kad tokią atsakovės nurodytą versiją paneigia byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Iš 2021 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto matyti, jog R. P. pamokose dalyvauja aktyviai, daug klausinėja, yra smalsi, iniciatyvi, savarankiška, judri, draugiška, noriai bendrauja su klasės draugais, nevengia padėti. Prasidėjus nuotoliniam mokymui, R. P. visada laiku prisijungia prie pamokų, turi reikiamas priemones (kompiuterį, vaizdo kamerą, mikrofoną), savarankiškas užduotis atlieka laiku. Gerai koncentruoja dėmesį, turi motyvacijos pažintinei veiklai. R. P. tėtis nuolat teiraujasi apie dukros mokymąsi ir elgesį, teiraujasi, kaip jai sekasi mokytis nuotoliniu būdu. Teismas vertino, kad per 10 (dešimt) mėnesių, neišvengiamai būtų fiksuoti neigiami mergaitės elgesio pasikeitimai dėl jos posėdžio metu nurodytų aplinkybių, jei ne prie Skyriaus specialistų, tai mokykloje, tačiau mokyklos pateikti duomenys tokias prielaidas paneigia. Teismas nurodė, kad atsakovė mergaitės nuomonės pasikeitimą grindžia jos baime, tačiau ši aplinkybė taip pat laikytina nepagrįsta, nes 2021 m. birželio 15 d. Skyriaus specialistams išklausant mergaitės nuomonę (mergaitė paaiškino, kad yra apsisprendusi ir nori gyventi pas tėtį, (duomenys neskelbtini) mokytis, o pas mamą atvažiuoti atostogoms, aplankyti, taip kaip dabar yra), ši buvo atlydėta atsakovės, taigi mergaitei nebuvo jokio pagrindo ko nors bijoti ir ji galėjo išsakyti laisvai susiformavusią savo nuomonę. Be to, teismas nurodė, kad byloje yra ieškovo pateiktas garso įrašas, kurio metu, atsakovei telefonu bendraujant su dukra, ši mergaitei nurodo, kad ir tetoms taip reikės pasakyti, kad su tėčiu nori matytis, bet gyventi nori su mama, mergaitės klausiama ar ji atsimins, kai reikės pasakyti, nurodoma, kad dar primins, bet mergaitė jau turi įsidėmėti, mergaitė atsako – gerai. Atsakovė mergaitei nurodo, kad ji yra mergaitė, dėl ko jai dar labiau reikia mamos, nes tėtis yra griežtas, o mama visada priglaus, atjaus. Atsakovė nurodo mergaitei, kad dėl to, jog ji yra mergaitė, turi gyventi su mama. Atsakovė nurodo mergaitei, kad kai ji bus mama, turės vaiką, tada nenorės jo niekam atiduoti. Atsakovė mergaitei pateikia jos lėlės pavyzdį ir nurodo, kad mergaitė nenorėtų jos niekam atiduoti. Atsakovė mergaitės prašo nepamiršti, kad mergaitės namai yra ten kur yra mamos namai. Atsakovė klausia mergaitės, kur R. turi gyventi? Mergaitė atsako, kad savo namuose. Atsakovė klausia mergaitės, kur jos namai? Mergaitė atsako, kad su mama. (Garso įrašas nuo 8.20.00 min. iki 12.30.00 min., nuo 18.10.00 iki 18.40.00 min.). Teismas nurodė, kad nors atsakovė teismo posėdžio metu ir nurodė, jog dukros nepaveikė, nes tai buvo ankstesnio pokalbio tąsa, kai mergaitė išsakė norą, kad gimtadieniui dovanos nori gyvenimo su mama, tačiau iš minėto pokalbio seka, kad pati atsakovė mergaitei primena kažkada jos išsakytą mintį, kad gimtadieniui dovanos nori gyvenimo su mama, vėliau atsakovė argumentuodama formuoja mergaitės nuomonę dėl jos gyvenimo su mama. Teismas nurodė, kad iš garso įraše užfiksuoto pokalbio turinio seka, jog mergaitė tokios pozicijos labai džiugiai nesutinka. Atsakovė šią aplinkybę aiškino, kad taip džiugiai mergaitė nuomonės neišsakė, nes ji sakydavo, kad jos klausosi ir bijo. Tačiau šį argumentą teismas vertino kritiškai, kadangi ieškovui ir / ar jo žmonai nebuvo poreikio papildomai klausytis mergaitės pokalbio su mama, kai telefone buvo daromas jo garso įrašas. Pats ieškovas nurodė, kad nutarė daryti atsakovės ir mergaitės pokalbio garso įrašą, nes turėjo įtarimų, kad motinai bendraujant telefonu su dukra, kažkas netinkamo vyksta. Atsakovė išreiškė poziciją, kad garso įrašas padarytas netesėtai, tokiu būdu iš esmės apeliuodama į šio įrodymo leistinumo reikalavimus. Nagrinėjamo aspekto kontekste teismas pažymėjo, jog pagal procesinį įstatymą įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas nurodė, kad minėtose procesinėse teisės normose įtvirtinta įrodymų sąsajumo ir leistinumo taisyklė. Teismas vertino, kad ieškovo padarytas garso įrašas laikytinas leistina įrodinėjimo priemone, nes jo darymas nebuvo susijęs su atsakovės asmeninių duomenų rinkimu, jis buvo daromas išimtinai atsižvelgiant į nepilnametės R. P. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą, ieškovui kilus abejonių, kad kažkas netinkamo vyksta. Teismas nurodė, kad iš garso įraše užfiksuoto pokalbio turinio darytina išvada, jog ieškovo nuogąstavimai iš esmės pasitvirtino. Teismas vertino, kad ieškovas veikė kaip įstatyminis R. P. atstovas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė buvo išprovokuota ar verčiama su mergaite kalbėti garso įraše užfiksuotu pokalbio turiniu. Teismas vertino, kad minėtame garso įraše užfiksuotu pokalbiu, atsakovė formavo (įtakojo) mergaitės nuomonę. Teismas nurodė, jog kritiškai vertina Skyriaus specialistų 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. išklausytą mergaitės nuomonę, nes abiem atvejais nebuvo užtikrintas mergaitės nuomonės išklausymo neutralumas (vienu atveju nuomonė išklausyta kartu esant atsakovei ir jos advokatei, kitu atveju – atsakovei, mergaitę laikant už rankos, kategoriškai nesutinkant, kad mergaitė būtų išklausyta viena). Teismas sprendė, jog visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje, mergaitės 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė nebuvo susiformavusi jos laisva valia, kadangi mergaitės išsakytoje nuomonėje vyrauja ir nuolat pasikartoja teiginys dėl jos vienišumo gyvenant pas ieškovą (nieko daugiau neveikdavo tik piešdavo viena, (duomenys neskelbtini) su ja niekas neužsiima, o (duomenys neskelbtini) su ja užsiima, mama su ja žaidžia su žaislais, piešia, kai pas tėtį išėjo gyventi jautėsi vieniša, kai (duomenys neskelbtini) gyveno, jai ten niekas nepatiko, vienatvė, kaip kalėjime, tėtis su L. būdavo viename kambaryje, o ji kitame, su tėčiu niekur nekeliaudavo, niekur nevažiuodavo). Teismas vertino, jog išsakyti teiginiai kategoriški, tačiau prieštaraujantys mergaitės anksčiau nuomonės išklausymų metu išsakytiems teiginiams bei kitiems duomenims, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. gegužės 19 d. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat nurodoma, kad ugdymo specialistų pastebėjimu, mergaitė gerai jaučiasi būdama su tėčiu, dažnai pasakoja, kad kartu būna, žaidžia, tėtis padeda mokytis. Pati R. išklausant Skyriaus specialistams jos nuomonę nurodė, kad su tėčiu žiūri televizorių, filmukus, žinias, eina pasivaikščioti, pradėjo mokytis važiuoti dviračiu (2021 m. gegužės 20 d. Skyriaus išvada). 2021 m. birželio 15 d. mergaitės nuomonės išklausyme (atvyko kartu su motina) ši nurodė, kad laisvalaikiu kartu vyksta pasivaikščioti, neseniai važiavo į (duomenys neskelbtini), aplankė apžvalgos bokštą. Teismo posėdžio metu R. nurodė, kad mėgstamiausia sporto šaką yra važiuoti su dviračiu. Neseniai išmoko. Tėtis išmokino važiuoti su dviračiu. Taigi, teismas nurodė, kad staiga pasikeitusioje mergaitės nuomonėje atsirado gana kategoriškų teiginių, susijusių su jos gyvenimu pas tėvą, jos jausena, jų tarpusavio ryšiu, kurie kardinaliai prieštarauja jos anksčiau tiek Skyriaus specialistams, tiek mokyklos pedagogams, tiek teismo posėdžio metu nurodytiems teiginiams ir kurie nėra objektyviai paaiškinami (pagrindžiami). Teismas nurodė, kad nors R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog L. su ja mažai ir negražiai bendrauja, jai vieną kartą pasuko ranką, negražiai kalba apie jos mamą, tačiau išreikšdama nuomonę Skyriaus specialistams nurodė, kad mergaitės rūbeliais rūpinasi L., kuri gamina valgyti net skaniau nei mama, su L. eina pasivaikščioti, patinka kartu vedžioti šunelį, kt. Teismo posėdžio metu mergaitė nurodė, kad su L. sutaria normaliai. Dalyje dėl galimo L. smurto naudojimo mergaitės atžvilgiu, mergaitė 2021 m. birželio 15 d. nuomonės išklausymo metu nurodė, kad su tėčiu ir L. sutaria gerai, pasikalba, papasakoja viena kitai kaip sekasi, pasitaria ką veiks. Mergaitė paneigė, kad L. ar kas nors kitas naudojo prieš ją smurtą, anot mergaitės, ji su visais gerai sutaria. Teismas nurodė, kad mergaitė jos nuomonės išklausymo metu dažnai kartodavo, jog nori užaugti ir būti tokia linksma kaip mama. Gyvendama su mama užaugtų linksma, judri, o su tėte tokia neužaugtų. Mergaitė nurodė, kad močiutė L. nori gero, nori, kad užaugtų linksma, judri, sako mergaitei, kad tu geriau lik čia, bus geriau, užaugsi linksmesnė, judresnė. Mergaitė nurodė, jog L. nesakė ką sakyti nuomonės išklausyme. Mergaitė nurodė, kad mama sakė, jog ji turi gyventi pas mamą, tą patį sakė, kaip L.. Teismas nurodė, kad iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog mergaitei galimai suformuota nuomonė, jog tik gyvendama su mama ji gali užaugti linksma, o su tėte – ne. Teismas nurodė, kad nuomonės išklausymo metu, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mergaitė išreiškia poziciją, kad su tėvu, su kuriuo dar prieš savaitę nuolatos gyveno pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną gyvenamąją vietą, nori susitikti su vaiko teisių skyriaus priežiūra, nes tėtė gali jos neatiduoti mamai. Teismas nurodė, kad mergaitei galimai suformuota nuomonė, jog realiai pasimačius su tėvu, ji daugiau nepamatys mamos. Teismas nurodė, kad R. taip pat sakė, jog anksčiau norėjo gyventi su tėte, nes jai buvo uždėta kaukė (tėtis ir L. jai visko prikalbėdavo). Ji lankosi pas psichologę, kuri padėjo jai tą kaukę nusiimti ir ji dabar gali atvirai kalbėti. Mamai pasakė, kad jai uždėta kaukė ir tada mama vedė ją pas psichologę. Ir mama kažkaip nuėmė jai tą kaukę, ji pasijuto laisva, galėjo išdėstyti savo nuomonę. Mergaitė nurodė, kad tėtis niekada neprašė, tik ta jo kaukė prašė (reikalavo). Mama pasakė, kad jai kaukė uždėta. Nurodytus teiginius teismas vertino kaip mergaitės nuomonės formavimo apraiškas. Teismas akcentavo, kad R. P. šiuo metu yra dar tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir nors mergaitės kalbinė išraiška yra progresyvi, tačiau neabejotinai toks mažas vaikas yra gana lengvai paveikiamas, ypač jos ir ją mylinčių, artimiausių ir brangiausių žmonių. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog R. P. nuomonė susiformavo ir buvo išreikšta laisva jos valia, jos neįtakojant. Teismas nurodė, kad nors ieškovės atstovė teigė, kad vien pasikeitusi mergaitės nuomonė sudaro pagrindą naikinti teismo nustatytą mergaitės laikiną gyvenamąją vietą, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutiko, nes jis prieštarauja tiek aktualiam teisiniam reglamentavimui, tiek ir teisminei praktikai. Todėl teismas sprendė, kad mergaitės išreikštos nuomonės nepatvirtina visuma nustatytų aplinkybių, ji nėra susiformavusi jos laisva valia, neatitinka šiuo metu esančių jos poreikių, todėl nagrinėjant atsakovės prašymą, į ją nebus atsižvelgiama.

14. Vertindamas aplinkybes dėl esamos vaiko gyvenamosios vietos (pas tėvą K. P.) įvertinimo, teismas nustatė, kad atsakovė teigia, jog R. P. nustatyta laikina gyvenamoji vieta su ieškovu mergaitei yra nesaugi ir neatitinka jos interesų. Teismas nurodė, kad R. P. iš esmės 10 (dešimt) mėnesių gyveno su K. P.. Per visą šį laiką Skyriuje gautas ne vienas pranešimas apie R. P. teisių pažeidimą jai gyvenant su ieškovu, tačiau nei vienas iš jų nepasitvirtino, mergaitė išsakydavo norą gyventi su tėvu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, iki šios nutarties priėmimo, jau du kartus nagrinėjo atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir abu kartus tokie prašymai buvo netenkinti. Teismas pastebėjo, kad byloje iš esmės nėra gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog teismo nustatyta laikina R. P. gyvenamoji vieta keltų grėsmę mergaitės sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad mergaitė pakeitė savo nuomonę, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teismo posėdžio metu ir akcentavo, jog mergaitė tėvo bijo, gūžiasi, slepiasi nuo jo, tačiau visa byloje esanti medžiaga tai paneigia. Teismas nustatė, kad pati mergaitė 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog myli tėvą, o jis myli ją. Be to, teismas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. teisme gautas Skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma, jog teismo suorganizuoto tėvų ir mergaitės susitikimo metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d. 9.50 val., atsakovė nesutiko, kad mergaitė su tėvu pabendrautų neutralioje aplinkoje. Anot Skyriaus specialistų, mergaitė sėdėjo įsitempusi, nuleidusi akis ir atsakė, kad nori, jog ir mama dalyvautų. Bendravimo metu motina laikė mergaitę ant kelių. Vėliau atsakovei palikus mergaitę su tėčiu, ši atsipalaidavo, pradėjo bėgioti, žaisti su tėčiu. Nors Skyriaus specialistai ir klausė mergaitės, ar ji norėtų pabūti dviese su tėčiu, ši nuleido akis, patylėjo ir atsakė, kad norėtų, tačiau motina nesutiko suteikti galimybės mergaitei pabendrauti su tėvu neutralioje aplinkoje. Teismas nurodė, kad visos aplinkybės tik paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, susijusias su mergaitės nesaugia ir netinkama aplinka, jos jaučiama baime tėvui ir kt. Taip pat teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad šiuo metu mergaitė jau kiek daugiau nei savaitę gyvena su motina, šiai nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties, nėra ir negali būti savarankiškas pagrindas, aptartų aplinkybių visumoje, tenkinti atsakovės prašymą.

15. Teismas sprendė, kad atsakovė teismui nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovės prašymą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino nepilnametės dukros R. P., gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu K. P. – panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas išaiškino, jog bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitus faktinėms aplinkybėms (atsiradus grėsmėms), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (taikymo, pakeitimo ar panaikinimo) gali būti teikiamas pakartotinai.

Žemesnės instancijos teismas

1.11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nustatyta nuolatinė nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta su mama G. V. ir nustatyta nepilnametės mergaitės bendravimo tvarka su tėvu K. P.. Teismas neaiškino kiek tai reikšminga sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, išnykus aplinkybėms, dėl kurių tokios priemonės buvo taikytos. Teismas nepasisakė, kad šiai dienai yra visiškai išnykusios aplinkybės (atsakovės gydymasis gydymo įstaigų stacionare), dėl kurių buvo priimta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rusėjo 30 d. nutartis.

1.12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė 2021 m. balandžio 9 d. psichologo išvados (psichologės R. B. išvada byloje), bet kokių duomenų ir dokumentų esančių civilinėje byloje, kurie bent kiek teismo sprendimą kreiptų atsakovės G. V. naudai, nors 2021 m. balandžio 15 d. psichologė nurodė, kad apercepsinio testo istorija ir projekcinė metodika fiksuoja mergaitės artimesnį ryšį su mama. Tuo laiku mergaitė gyveno su tėvu ir projekcinės metodikos fiksavo mergaitės bendravimo poreikį, didelį nerimastingumą, susikaupusią emocinę įtampą, neurozinę agresiją į supančią aplinką. Verbalinėje dalyje mergaitė išsakė norą gyventi (duomenys neskelbtini) su mama, nurodė kad tai jos svajonė.

1.13. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl aplinkybės, kad dėl atsakovo kaltės dukra mamos nematė neprotingai ilgą laiką, kad mergaitei buvo formuojama nuomonė, jog mama ligonis kuris negali auginti vaiko. Teismas nevertino nei mergaitės pasisakymo, kad tėtis yra griežtas, piktas, reiklus. Jokios užuominos nutartyje apie vaiko skundą, kaip tėvo šeimoje mergaitei sunku psichologiškai klausytis blogų atsiliepimų apie mamą, kas savaime suprantama yra nepilnamečio vaiko teisių pažeidimas. Teismas skundžiamoje nutartyje formaliai pasiremia Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kad duomenys apie smurtą ieškovo šeimoje nepasitvirtino, tačiau pats aplinkybių, kodėl vaikas tokias aplinkybes buvo nurodęs, plačiau netyrė ir aplinkybių nesiaiškino. Teismas nenurodė, kokių konkrečių ir objektyvių įrodymų pagrindu daro išvadą, kad R. P. nuomonė gyventi su mama nėra laisva. Teismas nepateikė jokios analizės dėl to, jog dukra nuo gimimo pas mamą augo prižiūrėta ir aprūpinta, kad pas mamą aplinka yra saugi ir, kad mama niekada nėra atlikusi veiksmų prieštaraujančių nepilnamečio vaiko interesams ar pažeidusi nepilnamečio vaiko teises, kad mamos aplinka pedagogiška ir tinkama vaikui užaugti doru piliečiu.

1.14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepritaikė arba netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo tvarką, nors aplinkybės dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, yra išnykusios.

1.15. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sumenkino vaiko valią ir pasirinkimą, tuo pažeisdamas įstatymus, nes nenustatė, kad nepilnamečio vaiko norai neprieštarauja jo interesams. Neaišku, kokiu tikslu buvo traumuojamas mažametis vaikas iškvietus jį į apklausą su psichologu teisme, jeigu jo nuomonės nepaisyta priimant procesinį sprendimą, jeigu psichologas, kaip tarpininkas tarp vaiko ir teisininko, išklausyti, paaiškinti, pateikti išvadą ar rekomendacijas po vaiko apklausos neiškviestas.

1.16. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nebuvo aktyvus, nepaskyrė psichologinės ekspertizės jeigu laikė, kad vaiko nuomonė nulemta kitų asmenų, neišreikalavo pateikti išvadą iš teismo psichologės, jeigu nenorėjo kad psichologei klausimus užduotų šalys ir jų atstovai, po nepilnamečio vaiko apklausos. Teismas neišsiaiškino aplinkybės ar galima ir kiek galima tikėti nepilnametės mergaitės žodžiais. Teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vaiko, gebančio motyvuotai reikšti savo prašymus, pageidavimus, vertinimus, norus, neatsižvelgė į tai, kad vaiko nuomonė yra esminė aplinkybė sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais.