Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-18 · Administracinė byla Nr. A-146-90-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-18
Bylos Nr.
A-146-90-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Trečiasis asmuo
B. V., J. V.
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Alytaus apskrities viršininko administracijai, Valstybinės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
Advokatai
Artūras Šukevičius
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-90/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. V., J. V.,trečiųjų suinteresuotų asmenų advokatui Artūrui Šukevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų B. V. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Valstybinės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. V. ir B. V. dėl sprendimų bei įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (T 1, b. l. 52-56), vėliau patikslintu skundu (T 1. b. l. 10-14) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) iš dalies panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimus Nr. 38-20401, Nr. 38-20402 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. ir B. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti 2007 m. liepos 25 d. įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 44/421830 apie daiktinių teisių įregistravimą J. V. ir B. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad jos motina E. V. iki savo mirties gyveno ir asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). E. V. mirė 1987 m. lapkričio 7 d. Visą jos turtą, tarp jo ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, paveldėjo jos vaikai: pareiškėja S. B., jos brolis J. V. ir sesuo B. V. Pasak pareiškėjos, jai po savo motinos mirties paveldėjus 1/3 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, paaiškėjo, kad motina iki savo mirties nesusitvarkė 0,2300 ha namų valdos namų valdos žemės sklypo nuosavybės dokumentų, nors už išperkamą iš valstybės žemę buvo sumokėjusi atitinkamą investicinių čekių sumą. Pareiškėja teigė 2004 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojusi savo brolį J. V. sutvarkyti galutinai jos paveldėtų namo ir ūkinių pastatų dalių bei po pastatais esančio žemės sklypo paveldėjimo klausimus. 2007 m. spalio 30 d. iš B. V. sužinojo, kad nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą atkurtos tik dviems paveldėtojams - B. V. ir J. V.. Tą pačią dieną pareiškėjai nuvykus į Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius), šios įstaigos vedėja šią informaciją patvirtino. 2007 m. gruodžio 21 d. raštu per įgaliotą asmenį pareiškėja kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialą (toliau – VĮ Registrų centro Alytaus filialas). Tą pačią dieną gavo atsakymą, kad Nekilnojamojo turto registre S. B. vardu nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) neįregistruotas. Prie šio rašto buvo pridėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad į 0,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruota B. V. ir J. V. bendroji dalinė nuosavybės teisė remiantis Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimais Nr. 38-20401, Nr. 38-20402. Šiuos sprendimus gavo ir su jų turiniu susipažino tik 2008 m. vasario 14 d., kai minimus aktus Alytaus apskrities viršininko administracija lydraščiu pateikė jos įgaliotam atstovui.

Pareiškėja teigė, kad Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimais Nr. 38-20401, Nr. 38-20402 B. V. ir J. V. nuosavybės teisės į 0,2300 ha žemės sklypą, į kurį patenka pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, negalėjo būti atkurtos. Skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes pažeidžia jos turtines teises ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad žemė kaimo vietovėje pagal įstatymus užimta namų valdų (sodybų) sklypų yra valstybės išperkama.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu sutiko.

Atsiliepimas

Atsiliepime (T 1, b. l. 83-85) paaiškino, kad 2005 m. gegužės 30 d. sprendimais Nr. 38-20401, Nr. 38-20402 B. V. ir J. V. nuosavybės teisės į 0,2300 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos remiantis Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūno 2004 m. birželio 10 d. pažyma Nr.342, kurioje nurodyta, kad pagal 1988 m. birželio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) priklauso J. V., S. B. ir B. V., bei S. B. 2004 m. rugpjūčio 23 d. sutikimu, kad jos brolis ir sesuo privatizuotų jiems priklausantį žemės sklypą Nr.36-3. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad galimybės piliečiams grąžinti natūra kitų asmenų naudojamų namų valdų. Todėl J. V. ir B. V. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga S. B. priklausančios 1/3 gyvenamojo namo dalies su priklausiniais eksploatavimui. Atsižvelgiant į tai prašė pareiškėjos skundą patenkinti, nes sprendimai skundžiamose dalyse buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (T 1, b. l. 80-81) paaiškino, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, neįvardijo jokių konkrečių teisės aktų (normų) kuriuos, jos manymu, pažeidė teritorinis registratorius VĮ Registrų centro Alytaus filialas. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nėra ginčo tarp pareiškėjos ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) nuostatomis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (teritorinis registratorius) registruoja nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktinės teisės į juos pagal pateiktus dokumentus ir atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nagrinėjamu atveju duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti remiantis J. V. ir B. V. prašymais ir jų pateiktais Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais, kuriais šiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Už duomenų ir dokumentų teisėtumą atsako dokumentus parengusi institucija.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. V. ir J. V. su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime J. V. (T 1, b. l. 5-6) paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti ir kad pareiškėjos skunde yra netikslumų ir/ar tyčinių nutylėjimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 1987 metais, kai mirė motina E. V., investicinių čekių dar nebuvo. Teigė, kad 2004 metais, kai S. B. parašė jam įgaliojimą atlikti paveldėtų pastatų inventorizaciją, ji nuosavybės teisės atkūrimo į žemę klausimus jau buvo išsprendusi (visą jai priklau­sančios žemas dalį atiėmė Šiauliuose ar Šiaulių rajone), tačiau skunde minimos 23 arų žemės netvarkė. Įgaliojime nurodytą S. B. pavedimą jis įvykdė – pastatus inventorizavo.

Teigė, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Atkūrimo įstatymo 4 straipsniu, kuris reguliuoja nuosavybės teisių atkūrimą kaimo vietovėje, o ne to paties įstatymo 12 straipsniu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino: panaikino Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. V. ir J. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino 2007 m. liepos 25 d. įrašą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/421830 apie daiktinių teisių įregistravimą B. V. ir J. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, jog bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad 1991 m. spalio 30 d. V. J., V. pateikė prašymą tuometinei Varėnos rajono Kaniavos apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į V. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pretendentėmis nurodydamas V. B. bei B. S. (T 1, b. l. 155). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimais Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402 B. V. ir J. V. atkurtos nuosavybės teisės kiekvienam į 9,68 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise du (13,60 ha ir 7,80 ha) miškų ūkio paskirties sklypus (plane pažymėti Nr. 36-1, Nr. 36-2) bei 0,23 ha kitos paskirties žemės sklypą (plane Nr. 36-3) (T 1, b.l. 92-93). J. V. nuosavybės teisės į 0,23 ha namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2005 m. liepos 25 d., B. V. 2005 m. liepos 27 d. (registro Nr. 44/421844) (T 1, b. l. 89-90).

Teismas konstatavo, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama įstatymo 16 straipsnyje numatyta tvarka, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Minėta įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad realiai įsigyti namų valdos žemės sklypą gali pretenduoti tame sklype esančių pastatų savininkai. Teismas vertino, jog byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad ginčo 0,23 ha ploto žemės sklypas yra namų valdos žemės sklypas, o gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai pagal paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso B. V., J. V. ir S. B.. B. V. ir J. V. nuosavybės teisės į 0,23 ha namų valdos žemės sklypą buvo atkurtos remiantis Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūno 2004 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 342, kurioje nurodyta, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą 1988 m. birželio 10 d. Varėnos notarinės kontoros, gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso J. V., S. B. ir B. V., bei S. B. 2004 m. rugpjūčio 23 d. sutikimu, kuriuo pareiškėja neprieštaravo, kad jos brolis J. V. ir sesuo B. V. privatizuotų jiems priklausantį žemės plotą Nr. 36-3, esantį (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 104-105). Teismas konstatavo, kad tačiau teisės aktai nenumato galimybės piliečiams grąžinti natūra kitų asmenų naudojamus namų valdų žemės sklypus (jų dalis), todėl B. V. ir J. V. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį, kuri reikalinga S. B. priklausančiai 1/3 daliai gyvenamojo namo su priklausiniais eksploatuoti, nors pareiškėja su tuo ir sutiko.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimai Nr. 38-20401, Nr. 38-20402 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. ir B. V. į 0,23 ha namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįsti ir naikintini. Taip pat naikintini ir Nekilnojamojo turto registro įrašai apie daiktinių teisių įregistravimą J. V. ir B. V. į 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nesvarstė, kadangi teismui nebuvo pateiktas rašytinis prašymas su išlaidų pagrindimu. Pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę paduoti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį.

III.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. V. ir B. V. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. savo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1-5) grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymus. Lietuvos Respublikoje Konstitucijoje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės atkūrimas numatytas Atkūrimo įstatymu. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. sklypas. Pareiškėja S. B. susigrąžinti žemę turėtoje vietoje nepageidavo, visą jai priklausančios žemės dalį dar 2000 metais prašė grąžinti (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisės į žemę jai buvo atkurtos (duomenys neskelbtini).

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnis taip pat nustato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės. Kadangi S. B. susigrąžinti žemę turėtoje vietoje nepageidavo, visas namų valdos žemės sklypas pagrįstai buvo įskaitytas į jam ir B. V. grąžinamą natūra žemę.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 punkto nuostata, kad žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta tvarka, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes remiantis to paties įstatymo 1 straipsnio išaiškinimu, valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas yra nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių paėmė ir išperka valstybė, ir atlygina jo savinin­kui šiame įstatyme nurodytais būdais. Pažymi, kad ginčijamas žemės sklypas dėl šiame įstatyme nurodytų prie­žasčių nebuvo ir nėra valstybės paimtas ir jį išpirkti valstybei nereikia. Nurodo, kad išpirkti žemę galima tik visuomenės poreikiams, bet ne vienam žmogui (šiuo atveju – pareiškėjai). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A6-64-2002 (Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 3, p. 165-184), kurioje sakoma kad asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, nėra žemės savininkai. Minėtas įstatymas numato ribotą restituciją, t. y. nustato spe­cialią atkūrimo tvarką, subjektus, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises, - objektus (išlikusius nekilnojamuosius daiktus), į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra ar kompensuojant (kuriuos išperka valstybė). Teisės aktų, reglamen­tuojančių nuosavybės teisių atkūrimą ir turto paėmimą visuomenės poreikiams, anali­zė, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų analizė rodo, kad išlikusių nekilnojamųjų daiktų išpirkimui nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti taikomi bendrieji turto paėmimo visuomenės poreikiams principai, t. y. išlikusių ne­kilnojamųjų daiktų negrąžinimas buvusiam savininkui ar teisėtiems jo turto paveldėto­jams yra tų daiktų paėmimas visuomenės poreikiams.

2. Teismas neatsižvelgė į trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus dėl kreipimosi į teismą termino bei pareiškėjos teisės ginčyti šioje byloje skundžiamus sprendimus. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pareiškėja kreipėsi po 8 metų. Be to, apelianto nuomone, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis numato piliečių teisę apskųsti tik savo, o ne kitų asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus.

3. Teismas neatsižvelgė į kitus trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus bei interesus, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, rėmėsi tik pareiškėjos skundo argumentais, tuo pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje numatytą šalių procesinės lygybės principą bei ABTĮ 57 reikalavimą nustatyti faktines aplinkybes.

Teismo konstatavimas, kad E. V. iki savo mirties nespėjo susitvarkyti jos valdomo žemės sklypo nuosavybės dokumentų, nors už išperkamą iš valstybės žemę buvo sumokėjusi reikalaujamą investicinių čekių sumą, yra paremtas vien tik pareiškėjos skundu. Teismas neatkreipė dėmesio į trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, kad ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė yra pareiškėjos prasimanymas (jų motina E. V. mirė 1987 metais, tarybiniais metais nebuvo nei investicinių čekių, nei žemės privatinės nuosavybės, nei že­mės nuosavybės dokumentų).

Teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl S. B. jam išduoto įgaliojimo. Apeliantas pažymėjo, kad pareiškėja jam nebuvo suteikusi įgaliojimų atlikti jai priklausančios namo dalies teisinę registraciją, todėl atlikti tokį veiksmą jis negalėjo ir jo neatliko.

Teismas neatsižvelgė į trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, kad pareiškėjai jau 2000 metais buvo aišku, jog žemės (duomenys neskelbtini) neliko, nes pareiškėja visą savo dalį persikėlė į (duomenys neskelbtini), o Atkūrimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatly­gintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nu­statyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Pažymi, kad kartu su B. V. teismui aiškino, jog jų žemė prie namo neprivatizuojama, bet yra įskai­tyta į grąžintos žemės, grąžintos pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnį, bendrą plotą.

4. Teigia, kad negalima tapatinti pastatų paveldėjimo ir žemės nuosavy­bės sąvokų. Mano, kad paveldėjimas gali atsirasti nepriklausomai nuo to, kas yra savininkas tos žemės, kurioje yra paveldėtas turtas. Nurodo, jog teismas, teigdamas kad žemė po pastatais negali priklausyti kitiems, nenurodo kon­krečių įstatymų straipsnių, o tik pasako, kad tai prieštarauja jų nuostatoms.

5. Nesutinka su teismo argumentu, kad teisės aktai nenumato galimybės piliečiams grąžinti natūra kitų asme­nų naudojamus namų valdų žemės sklypus (jų dalis), todėl J. V. ir B. V. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį, reikalingą S. B. priklausančiai 1/3 daliai gyvenamojo namo su priklausiniais eksploatuoti, nors pareiškėja su tuo ir sutiko. Įstatymas numato grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. Teigia, kad atsakovas, atkurdamas jam ir B. V. nuosavybės teises, taip ir pasielgė. Teismas neatsižvelgė, į tai, kad asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių atkū­rimą pagal Atkūrimo įstatymą, nėra žemės savininkai.

6. Mano, kad teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio nuostatas, nes sprendimą grindžia ekonominiu tikslingumu (pareiškėjai žemė rei­kalinga namui eksploatuoti), nusišalino nuo šiame straipsnyje nustatytos pareigos nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas (šiuo atveju – Alytaus apskrities viršininko administracija) neviršijo kompetencijos, kad remdamasi tais pačiais dokumentais anksčiau priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus dėl, o dabar elgiasi priešingai ir siūlo dėl jų nuosavybės priimti neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuriuo būtų atimta dalis jų nuosavybės, kurią gina Konstitucija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. V. savo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 7-10) grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Atkūrimo įstatymą. Atkūrimo įstatymas suteikia piliečiams teisę rinktis vieną iš trijų galimybių: l) susigrąžinti žemę turėtoje vietoje; 2) susigrąžinti žemę kitoje vietoje; 3) už žemę gauti piniginę kompensaciją. Pareiškėja S. B. pasirinko antrąjį variantą, susigrąžino visą jai tenkančią tėvo V. V. valdytos žemės dalį (9, 68 ha) ne savininko turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ir perdavė ją sūnaus V. B. nuosavybėn. Įstatymas nenurodo, kad tokiu atveju namų valda atitenka valstybei. Mano, kad namų valdos sklypas pagrįstai atiteko apeliantams, likusiems V. įpėdiniams, ir buvo pagrįstai įskaitytas į jiems grąžintą savininko žemę.

2. Byloje nėra įrodymų, kad jiems priklausanti namų valda yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Teismas nenurodė, jog įstatymas draudžia piliečiams turėti dalį pastatų kitam asmeniui priklausančioje žemėje.

3. Teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23,28,109 straipsnius.

4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas S. B. skundą turėjo palikti nenagrinėtą, nes ji sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo gavo mažiausiai prieš penkerius metus ir žinojo, jog žemėse (duomenys neskelbtini) neturi. Šį teiginį apeliantė grindžia Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostata, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administraciją pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (T 2, b. l. 20-22), kuriuo prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti.

Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniais skundais ir mano, kad juose išdėstyti motyvai yra nepagrįsti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Apeliantai savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia tik Konstitucijos nuostata dėl nuosavybės neliečiamumo, taip pat savo nuomone dėl Atkūrimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo.

Šalies argumentai

2. 1991 m. spalio 30 d. J. V. pateikė tuometinei Varėnos rajono Kaniavos apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į V. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė ir pretendentes V. B. bei B. S.. 1995 m. rugpjūčio 18 d. Varėnos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-537/95 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., K., iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 29,04 ha žemės, paveldėjęs ją po tėvo K. V. mirties. Remiantis minėtu teismo sprendimu bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, tenkinant S. B. prašymą 2000 m. birželio 20 d. buvo parengta pažyma Nr. 15838 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,68 ha V. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės. S. B. 2000 m. liepos 5 d. notariškai patvirtinta sutartimi perleido V. B. teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Remiantis Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. B. 9,68 ha žemės perduota neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini).

2001 m. kovo 5 d. buvo parengtos pažymos Nr. 19258 ir Nr. 19259 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuriose nurodyta, kad B. V. bei J. V. kiekvienas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,68 ha V. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402 J. V. bei B. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (kiekvienam į 9,68 ha) grąžinant natūra (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise du miškų ūkio paskirties sklypus (13,60 ha - Nr. 36-1 ir 7,80 ha Nr. 36-2) bei 0,23 ha kitos paskirties žemės sklypą (plane Nr. 36-3). J. V. nuosavybės teisės į 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos 2005 m. liepos 25 d., B. V. 2005 m. liepos 27 d. (registro Nr. 44/421844).

3. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama Įstatymo 16 straipsnyje numatyta tvarka, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Teigia, kad realiai įsigyti namų valdos žemės sklypą gali pretenduoti tame sklype esančių pastatų savininkai.

4. Atkreipia dėmesį, kad apeliantams nuosavybės teisės į 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypą buvo atkurtos remiantis Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūno 2004 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 342, kurioje nurodyta, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą Varėnos NK 1988 m. birželio 10 d. gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso J. V., S. B. ir B. V., bei S. B. 2004 m. rugpjūčio 23 d. sutikimu, kuriuo pareiškėja neprieštaravo, kad jos brolis J. V. ir sesuo B. V. privatizuotų jiems priklausantį žemės plotą Nr. 36-3, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jokie teisės aktai nenumato galimybės piliečiams grąžinti natūra kitų asmenų naudojamus namų valdų žemės sklypus (jų dalis), todėl J. V. ir B. V. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį, reikalingą S. B. priklausančiai 1/3 daliai gyvenamojo namo su priklausiniais eksploatuoti, nors S. B. su tuo ir sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr. 38-20401, Nr. 38-20402 dalių, kuriomis tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. V. ir J. V. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2300 ha žemės sklypą Nr.36-3, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kuriuos pagal 1988 metų birželio 10 d. paveldėjimo liudijimą paveldėjo E. V., mirusios 1987 m. lapkričio 7 d., vaikai B. V., J. V. ir S. B., pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš apeliacinių skundų argumentų yra tas, jog, apeliantų nuomone, pareiškėja yra praleidusi terminą paduoti skundą dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr. 38-20401, Nr. 38-20402, būtina patikrinti, ar byloje nėra aplinkybių, kurias nustatęs apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punkto ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, jei paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, teismas nutraukia bylą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Specialusis įstatymas, reglamentuojantis nuosavybės teisių atkūrimą į žemę yra Atkūrimo įstatymas. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pareiškėja praleido Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ši įstatymo norma nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi išduoti (ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos) piliečiams, kurių atžvilgiu jie priimti išnagrinėjus prašymus, pateiktus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo terminas skaičiuojamas Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai sprendimą teismui skundžia asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas. Pareiškėja apskundė teismui sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. V. ir J. V. išnagrinėjus jų prašymus, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nuostatas šie sprendimai pareiškėjai neturėjo būti įteikti. Todėl kreipdamasi į teismą pareiškėja dėl skundo padavimo terminų turėjo vadovautis ne Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kaip teigia apeliantai, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsniu, kuris nustato skundų padavimo administraciniam teismui terminus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas (ABTĮ 33 straipsnis) pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (administracinio akto esmę) dienos. Pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas administracinis teismas, spręsdamas skundo (prašymo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, o jei terminas yra praleistas, ar prašoma jį atnaujinti. Paaiškėjus, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jį atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismui atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą). Jei aplinkybė, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr.38-20401, Nr.38-20402 priėmimo klausimą, tikrino, ar skundas pateiktas per įstatymu nustatytą terminą. Pareiškėjos skundas teisme buvo gautas 2008 m. sausio 24 d. (2008 m. sausio 21 d. išsiųstas paštu). 2008 m. sausio 30 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą iki 2008 m. vasario 15 d. skundo trūkumams pašalinti, tarp jų – pateikti skundžiamus administracinius aktus. Tikrindamas, ar pareiškėja nėra praleidusi termino paduoti skundą, Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 30 d. raštu Nr.357-423/08 kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas pateikti informaciją kada pareiškėja ar jos atstovas sužinojo apie skundžiamus sprendimus. 2008 m. kovo 4 d. raštu Nr.3.2(v.1)-(1.28)-232 Alytaus apskrities viršininko administracija informavo teismą, kad ji neprivalėjo pranešti pareiškėjai apie 2005 metais priimtus sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę kitiems pretendentams (B. V. ir J. V.), nes dėl S. B. pareiškimo atkurti nuosavybės teises į žemę buvo išspręsta 2000 metais pagal jos pareikštą valią (2000 m. liepos 5 d. sutartimi S. B. teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią žemę perleidus V. B., jo prašymu buvo parengta išvada dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini)). Minėtame rašte nurodyta, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesį S. B. ir V. B. buvo atvykę į Varėnos žemėtvarkos skyrių ir jiems buvo suteikta žodinė informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo B. V. ir J. V. eigą. Pareiškėjos įgaliotas atstovas, vykdydamas teismo 2008 m. sausio 30 d.nutartį, 2008 m. vasario 22 d. pateikė teismui skundžiamus sprendimus, taip pat savo 2008 m. vasario 11 d. prašymą Alytaus apskrities viršininko administracijai išduoti šių sprendimų kopijas bei atsakovo 2008 m. vasario 14 d. raštą Nr3-318-(1.15), kuriuo pareiškėjos atstovui buvo išsiųstos minėtų sprendimų kopijos. 2008 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, kadangi pareiškėja skunde neišdėstė aplinkybių ir nepateikė įrodymų kada konkrečiai (nurodant metus, mėnesį, dieną ir aplinkybes) ji ar jos atstovas sužinojo apie ginčijamus sprendimus. Minėta nutartimi teismas dar kartą nustatė pareiškėjai terminą (iki 2008 m. kovo 19 d.) šiems skundo trūkumams pašalinti. 2008 m. kovo 21 d. teismas gavo pareiškėjos 2008 m. kovo 17 d. patikslintą skundą (2008 m.kovo 18 d. išsiųstas paštu), kuriame pareiškėja paaiškino, jog 2007 m. spalio 30 d. ji buvo nuvykusi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, kur šios skyriaus vedėja patvirtino jos tą pačią dieną gautą iš B. V. informaciją, jog nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą atkurtos B. V. ir J. V.. Patikslintame skunde pareiškėja paaiškino ir pateikė įrodymus, kad 2007 m. gruodžio 21 d. raštu jos įgaliotas atstovas kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialą duomenų ir tą pačią dieną gavo atsakymą, kad S. B. vardu Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) neįregistruotas. Prie šio rašto buvo pridėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad į 0,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruota B. V. ir J. V. bendroji dalinė nuosavybės teisė remiantis Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. sprendimais Nr. 38-20401, Nr. 38-20402. Pareiškėja patikslintame skunde akcentavo, kad 2007 m. gruodžio 21 d. sužinojo tik skundžiamų sprendimų numerį ir datą, o sprendimus gavo ir su jų turiniu susipažino 2008 m. vasario 14 d., kai minimus aktus Alytaus apskrities viršininko administracija lydraščiu pateikė jos įgaliotam atstovui.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi priimdamas pareiškėjos skundą neaptarė nuo kokios datos skaičiavo termino paduoti skundą eigos pradžią, tačiau skundo priėmimas faktas reiškia tai, jog teismas vertino, kad skundas paduotas nepraleidus įstatymu nustatyto termino.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir neprašė jį atnaujinti.

Pati pareiškėja nurodo, kad 2007 m. spalio 30 d. ji buvo nuvykusi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių ir šio skyriaus vedėja patvirtino jos tą pačią dieną iš B. V. gautą informaciją, jog nuosavybės teisės į žemę prie paveldėtų pastatų (duomenys neskelbtini) atkurtos J. V. ir B. V.. Kad pareiškėja buvo atvykusi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių ir gavo šią informaciją patvirtina ir pirmiau minėtas Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. kovo 4 d. raštas Nr.3.2(v.1)-(1.28)-232. Paklaida laike (Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius nurodo, jog šią informaciją pareiškėjai suteikė 2007 m. rugpjūčio mėnesį, o pareiškėja nurodo, kad tai įvyko 2007 m. spalio 30 d.) kada pareiškėja gavo informaciją apie skundžiamus aktus sprendžiant, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas, pagal šios bylos faktines aplinkybes aiškintina pareiškėjos naudai. Data, kai pareiškėja sužinojo apie administracinių aktų, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priėmimą ir jų esmę pagal bylos faktines aplinkybes laikytina 2007 m. spalio 30 d. Todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino paduoti skundą dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę B. V. ir J. V., eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 30 d. Į bylą nepateikta įrodymų, kad 2007 m. spalio 30 d. sužinojusi apie administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims, pareiškėja buvo atidi ir per mėnesį ėmėsi kokių nors veiksmų, kad gautų minėtus administracinius aktus, ar kitus dokumentus ginčui administraciniame teisme iškelti. Į bylą nepateikta įrodymų, kad nuo 2007 m. spalio 30 d. pareiškėja per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą rūpinosi skundžiamų aktų ar kitų dokumentų gavimu (teikė užklausas Alytaus apskrities viršininko administracijai ar jos struktūriniam padaliniui Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui, kt.). Pirmiau minėta, kad dėl skundžiamų administracinių aktų kopijų išdavimo pareiškėja kreipėsi į atsakovą tik 2008 m. vasario 11 d. ir tik dėl to, kad teismas nurodė pašalinti skundo trūkumus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007 m. gruodžio 21 d. pareiškėja per įgaliotą atstovą kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą duomenų apie savo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), turint tikslą užvesti civilinę bylą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėja skundą teismui dėl 2005 m. gegužės 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402, kuriais J. V. ir B. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pateikė 2008 m. sausio 24 d. (2008 m. sausio 21 d. išsiuntė paštu) skundo padavimo terminą skaičiuodama nuo 2007 m. gruodžio 21 d., t.y. nuo datos kai gavo VĮ Registrų centro Alytaus filialo atsakymą į 2007 m. gruodžio 21 d. užklausą apie savo nekilnojamąjį turtą, prie kurio buvo pridėta pažyma apie B. V. ir J. V. nuosavybės teises į 0,23 ha žemės sklypą, kurios įregistruotos remiantis 2005 m. gegužės 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402. Kadangi termino paduoti skundą eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 30 d., o skundas teismui paduotas 2008 m. sausio 21 d. (išsiųstas paštu), terminas paduoti skundą yra praleistas. Todėl pareiškėja, norėdama paduoti skundą dėl šių administracinių aktų, turėjo teikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, tačiau tokio prašymo nepateikė.

Bylos medžiaga suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja apie skundžiamus administracinius aktus, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo pagrindą pasidomėti ir sužinoti žymiai anksčiau negu 2007 m. spalio 30 d. Iš nuosavybės teisių atkūrimo į V. V. (B. V., J. V. ir S. B. tėvo) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę bylos dokumentų bei kitų į administracinę bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius, remdamasi 1995 m. rugpjūčio 18 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kitais dokumentais, 2000 -2001 metais parengė pretendentams į V. V. žemę pažymas, kad kiekvienas pretendentas turi nuosavybės teisę į 9,68 ha buvusio savininko žemės (duomenys neskelbtini) (2000 m. birželio 20 d. pažyma Nr.15838 S. B., 2001 m. kovo 5 d. pažymos Nr.19258, Nr.19259 B. V. ir J. V.). 2000 m. liepos 5 d. notariškai patvirtinta sutartimi S. B. perleido V. B. teisę atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį. 2000 m. rugsėjo 11 d. Alytaus apskrities viršininkas patvirtino išvadą Nr.38/4512 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygtinai nuosavybėn. Ši išvada buvo parengta pagal V. B. rašytinį prašymą dėl išvados parengimo nurodant, kad vietoj 9,68 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) jis pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). V. B. nuosavybės teisės į 9,68 ha žemės atkurtos dviem Šiaulių apskrities viršininko sprendimais (2003 m. gegužės 20 d. Nr.31-15223 ir 2004 m. birželio 14 d. Nr.31-16652) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. V. ir J. V. į jiems tenkančias V. V. žemės dalis buvo priimti vėliau negu pareiškėjos S. B. nuosavybės teisių perėmėjui V. B., t. y. 2005 m. gegužės 30 d. (Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimai Nr.38-20401, Nr. Nr.38-20402). Tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemę natūra trijuose sklypuose (63-1, 36-2, 36-3), suformuotuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, pagal Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr.38-1074 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Žemės sklypas Nr.36-3 (0,23 ha) buvo suformuotas prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kuriuos B. V., J. V. ir S. B. buvo paveldėję pagal 1988 metų birželio 10 d. paveldėjimo liudijimą iš savo motinos E. V.. Nuosavybės teisių atkūrimo į V. V. žemę dokumentai patvirtina, kad 2004 m. rugpjūčio 23 d. S. B. pasirašė sutikimą, kuriame nurodyta, jog ji sutinka, kad brolis J. V. ir sesuo B. V. privatizuotų jiems priklausantį žemės plotą 36-3, esantį Varėnos rajone. Šį sutikimą patvirtino Varėnos rajono Kaniavos seniūnijos seniūnė. Minėti nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentai, o ypač pareiškėjos 2004 m. rugpjūčio 23 d. sutikimas, patvirtina, kad pareiškėja ne vėliau kaip nuo minėtos datos žinojo apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys pretenduoja, kad atkuriant nuosavybės teises į jiems tenkančias V. V. žemės dalis, į jiems grąžintiną žemę būtų įskaitytas namų valdos žemės sklypas prie pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paveldėto namo ir kitų pastatų. Todėl pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo pasidomėti žymiai anksčiau negu 2007 m. spalio 30 d., ar priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims nėra pažeistos jos teisės. Į bylą nepateikta įrodymų, kad pasirašiusi 2004 m. rugpjūčio 23 d. sutikimą pareiškėja iki 2007 m. spalio 30 d. tuo domėjosi. Tai patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į jai tenkančias 1988 metais paveldėto namo ir pastatų dalis (1/3) (duomenys neskelbtini) įregistruotos tik 2008 m. sausio 17 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Įstatymas įpareigoja asmenį šią savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Jei asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, įstatymas suteikia jam teisę prašyti teismą šį terminą atnaujinti (ABTĮ 34 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama skundą teismui dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402, turėjo pateikti prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, tačiau tokio prašymo nepateikė.

ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas bylą nutraukia jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi pareiškėja prašymą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimų Nr. 38-20401 ir Nr. 38-20402 panaikinimo pateikė praleidusi įstatymu nustatytą terminą ir neprašė šį terminą atnaujinti, o kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai iš minėto reikalavimo ir atskirai negali būti nagrinėjami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punti (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų B. V. ir J. V. apeliacinius skundus patenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius