Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus asmuo, iš dalies darbingas (40 proc.darbingumas), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2017-07-31 Varėnos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir taikant BK 64 ¹ str. paskirta 14 MGL bauda (527.24 Eur), baudos sumokėta 17.36 Eur, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. liepos 7 d. apie 21 val. 07 min., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6657/2018 (01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilės etilo alkoholio.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. P. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko ir prokurorė, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo P. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. (tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio). Byloje įrodytos aplinkybės, kad kaltinamasis P.P. vairavo automobilį ir dalyvavo viešame eisme, kai vairuotojo kraujyje buvo 2.82 promilės alkoholio. Nusikalstama veika padaryta tyčia ir baigta. Kaltinamasis žinojo, jog vartojo alkoholinius gėrimus, neturi teisės vairuoti transporto priemones, baustas, kad vairavo automobilį tam neturėdamas teisės ir 2017 metais jau buvo nuteistas pagal BK 281 str.7 d.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu ((Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija)).

Kaltinamasis vairavo ne tik neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bet ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2.82 promilės etilo alkoholio. Esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės. Įvertinus tai, kad kaltinamajam Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas girtumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje numatyta, jog viešasis eismas yra žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.7 punktą, kelias yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad vidaus keliai yra fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Kaltinamasis P. nurodė, kad važiavo žvyruotu keliuku, kuris yra prižiūrimas ir tvarkomas vietinės seniūnijos, jis jungia kaime esančias sodybas ir juo galima patekti (nuvažiuoti) į gretimą kaimą. Taigi akivaizdu, kad šioje vietoje vyksta eismas ir eismo dalyviai privalo laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų, nustatančių eismą keliuose, reikalavimų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d.2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė kad jis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). P. P. 2017-07-31 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str.7 d., kadangi 2017-06-22 vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo 2.68 promilės etilo alkoholio. Nagrinėjamą veiką šioje byloje kaltinamasis padarė 2018-07-07, t.y. kai teismo baudžiamasis įsakymas jau buvo įsiteisėjęs ir vykdomas. 2017-07-31 teismo baudžiamuoju įsakymu P. P. buvo paskirta 14 MGL bauda, kurios sumokėta tik dalis – 17.36 Eur (2018-10-05 dienai). P. P. yra nusikaltimų recidyvas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme.

Kaltinamasis praeityje teistas, šiuo metu turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal 2017-07-31 teismo baudžiamąjį įsakymą dėl nusikalstamos veikso, numatytos BK 281 str.7 d., todėl galima daryti išvadą, kad linkęs daryti nusikalstamas veikas transporto srityje, o būtent vairuoti transporto priemones, kai kraujyje etilo alkoholis viršija 1.5 promiles.

P. P. yra neįgalus asmuo, darbingas 40 procentų (b.l. 64), nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ir priklausomybių ligų įskaitas. Kaltinamasis P.P. baustas administracine nusižengimus transporto srityje (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje yra numatytos bausmės: bauda; areštas; laisvės atėmimas.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Būtent BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamajam parinktina ir skirtina arešto bausmė. 2017-07-31 teismo baudžiamuoju įsakymu P.P. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. ir jam buvo paskirta bausmė – bauda. Nežiūrint paskirtos bausmės, teistumui neišnykus, 2018-07-07 P.P. vėl vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tai rodo P. P. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Tokios aplinkybės reiškia ir tai, kad bausmės tikslai nebuvo pasiekti paskyrus jam baudą, todėl turi būti parinkta ir paskirta griežtesnė bausmės rūšis. Be to, P. P. 2017-09-27 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 str.4 d., 421 str.1 d., 427 str.1 d. (neblaivus, neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę); 2017-07-29 nutarimu nubaustas pagal ANK 424 str.4 d., 415 str.1 d.(vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti).

P.P. naują nusikaltimą padarė neatlikęs teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (baudos). Tai parodo, kad kaltinamasis nedaro iš viso jokių teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo ar kitokio neteisėto elgesio, kurio net nesistengia pakeisti jam paskirtos bausmės pagalba. Nors P.P. nedirba, bet gauna neįgalumo pašalpą, tačiau paskirtos bausmės – baudos nustatytu terminu nesumokėjo, antstolė vykdomo baudos priverstinį išieškojimą. P. P. turi būti taip paveiktas, kad daugiau nenusikalstų, paskyrus griežtesnę bausmės rūšį, nes skiriant baudą jo paveikti teigiama linkme neįmanoma. Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad bausmei keliami tikslai galėtų būti pasiekti P. P. paskyrus tokios pačios rūšies bausmę, kaip buvo prieš tai paskirta. Skirti pačią griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nors ir atidedant jos vykdymą, būtų per griežta bausmė, atsižvelgiant į bausmės terminą ( laisvės atėmimo bausmės skiriama ne mažiau kaip trims mėnesiams).

Nėra pagrindo paskirti kaltinamajam atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. Kaltinamasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jis tinkamai atliktų jam paskirtą bausmę poilsio dienomis. Kaltinamasis tyčiniais, nusikalstamais veiksmais, sąmoningai sukūrė sau ir šeimai (kaip nurodė gyvena su A. S.) nepalankias aplinkybes, todėl ir turi prisiimti visą atsakomybę. Kaltinamojo, jo šeimos interesai negali būti iškeliami aukščiau valstybės interesų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Šiuo metu kasacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis P.P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2.82 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau naują nusikaltimą padarė jau būdamas nuteistas dėl analogiško nusikaltimo, todėl nustatytinas dviejų metų terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise. P.P. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, ją vairavo sunkiame girtumo laipsnyje.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Netaikius transporto priemonės konfiskavimo susidarytų tokia situacija, kuri sudarytų prielaidas formuotis asmens nebaudžiamumo nuotaikai bei nepagarbai baudžiamajam įstatymui, taip pat būtų sudaromos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl nagrinėjamu atveju P. P. įvykio metu vairuota transporto priemonė Audi 80 atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.

Tiek pagal VĮ „Regitra“ duomenis (b.l. 91), tiek pagal transporto priemonės registracijos liudijimą (b.l. 59), automobilio Audi 80, v.nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku yra nurodytas P. P.. Liudytoja A. S. apklausiama nurodė, kad ji už savo lėšas nupirko automobilį Audi 80, v.nr.(duomenys neskelbtini) ir užregistravo sugyventinio P. P. vardu. Taigi išviešintas faktas, kad registruotinas kilnojamas turtas yra P. P., o ne kito asmens. Lietuvos Respubliko civilinio kodekso 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad transporto priemonės savininkas yra P.P., nes nuosavybės teisės neužginčytos.

Kas apdraudė transporto priemonę įprastinės civilinės atsakomybės draudimu, pristatė transporto priemonę valstybinei techninei apžiūrai, įtakos nuosavybių teisių nustatymui neturi. Be to, transporto priemonę pristatęs asmuo techninės apžiūros atlikimui privalo techninės apžiūros specialistui pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Liudytoja A. S. nurodė, kad su P. P., kaip sugyventiniai, gyvena apie 3 metus, taigi jai turėjo būti žinomos aplinkybės, kad P.P. linkęs vairuoti automobilius neblaivus, nors ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl palikti tiek automobilį, tiek jo užvedimo raktus sugyventiniui lengvai prieinamose vietose rodo, kad net ir šiuo atveju nesiėmė reikiamų priemonių apsaugoti tokį turtą nuo neteisėto panaudojimo, dėl ko kyla atitinkamos pasekmės. 2017-07-31 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyta, kad P.P. apsvaigęs nuo alkoholio (2.68 promilės girtumas) vairavo A. S. priklausantį automobilį. Automobilio Audi 80, v.nr. (duomenys neskelbtini), savininku P.P. tapo nuo 2018-06-01 (b.l. 91).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nurodyta, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos yra apmokėtos (b.l.84,85).

2018-08-21 prokurorės nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į jam priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos.

Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant automobiliu disponuoti (keleivinis automobilis, valst. nr: (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), variklio nr.: (duomenys neskelbtini), markė: AUDI, modelis: 80, spalva: MĖLYNA, tech. paso nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, pagaminimo metai - 1989 m.)

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-08-21 iki 2018-11-21. Turto saugotoja A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 72-74).

Konfiskuojant automobilį valstybės naudai, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinas laikinas nuosavybės apribojimas.

Kaltinamasis P.P. nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taikytinos BK 64 ¹ str. 1, 2 d. nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam keturiasdešimt penkias (45) paras arešto.

Taikant BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad P. P. paskirta trisdešimties (30) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-07-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta (nustatyta neišieškota 509.88 Eur bauda 2018-10-05 dienai), visiškai pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visą neatliktą bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - trisdešimt (30) parų arešto ir penkių šimtų devynių eurų aštuoniasdešimt aštuonių eurocentų baudą (509.88 Eur bauda, nustačius jos dydį 2018-10-05 dienai, viso išieškotinos baudos dydis 527.24 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis uždrausti P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams, taikant visą arešto atlikimo laiką ir vienerius (1) metus vienuolika (11) mėnesių po arešto bausmės atlikimo.

P. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn P. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, variklio nr.: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, pagaminimo metai - 1989 m., turto saugotoja A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

2018-08-21 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki įsiteisės nuosprendis, vykdant šio turto konfiskavimą valstybės naudai.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.