Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, kuria laikinai, iki bylos išnagrinėjimo teisme, pratęstas nuosavybės teisės apribojimo terminas į R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas bei kreditorinį reikalavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. I. ir A. R. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, V. M. – pagal BK 229 straipsnį, L. M. – BK 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį.

Vilniaus teritorinės muitinės pateiktam civiliniam ieškiniui užtikrinti ir galimam turto konfiskavimui šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo laikinai apribotos R. A. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – pinigines lėšas (1 946 326,77 Lt) bei 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „V. S.“. Minėtu nutarimu paskirto laikino nuosavybės termino apribojimo terminas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 151 straipsnyje nustatyta tvarka buvo tęsiamas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi yra pratęstas nuo 2012 m. liepos 14 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Pareiškėjas tvirtina, jog teismas visiškai nenustatinėjo, ar vis dar egzistuoja skundžiamos prievartos priemonės taikymo pagrindai, tik formaliai išnagrinėjo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „V. S.“ bankroto byloje patvirtino R. A. kreditorinį reikalavimą 1 946 326,77 Lt sumai (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-141-1014/2013). Be to, R. A. iš UAB „B. C. G.“ įsigijo 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „V. S.“. Bylos duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisę į šį turtą R. A. galimai įgijo nusikalstamu būdu, jam yra pareikšti kaltinimai, veikiant bendrininkų grupe, organizavus L. M. žinioje buvusio UAB „V. S.“ didelės vertės turto – 1 373 934 Lt sumai išvaistymą savo naudai (BK 24 straipsnio 4 dalis, 184 straipsnio 2 dalis), be to, byloje 2010 m. liepos 12 d. R. A. ir L. M. yra pareikštas bendrovės „C. I..“ civilinis ieškinys 2 617 061 Lt sumai (t. 5, b.l. 2-6, 10, 14, 15). Šie bylos duomenys patvirtina, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai, priešingai nei teigiama skunde, nėra išnykę. Tuo tarpu skundo teiginys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių R. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, sprendžiant laikino nuosavybės apribojimo kaltinamajam pagrįstumo klausimą nėra reikšmingas, kadangi šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o vadovaujamasi bylos tyrimo metu surinktais objektyviais duomenimis, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Teismas pripažįsta pagrįstu skundo argumentą, jog apygardos teismas, skundžiama nutartimi laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsdamas iki nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje priėmimo, pažeidė BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintas nuostatas.

BPK 151 straipsnio 7 dalis nustato, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas tokiu atveju teismui suteikia teisę pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą neapibrėžtam laikui, kaip šiuo atveju iki nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje priėmimo. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš karto (taip pat ir kiekvieną kartą jį pratęsiant), net ir baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, negali viršyti 3 (trijų) mėnesių.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daroma išvada, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi pagrįstai R. A. pratęsė Vilniaus apygardos prokuroro 2013 m. balandžio 14 d. nutarimu nustatytomis sąlygomis paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą – pinigines lėšas (1 946 326,77 Lt) bei 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „V. S.“, tačiau netinkamai nustatė pratęsimo terminą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis keistina, nustatant, kad kaltinamajam R. A. laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 14 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį.

Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), į nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas (1 946 326, 77 Lt) bei kreditorinį reikalavimą UAB „V. S.“, į.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos prokuroro nutarimu nustatytomis sąlygomis 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 14 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.