Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-129-123/2015

2015 m. vasario 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir R. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, parodymo – paženklinimo akto ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys A. R., J. V., S. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Klaipėdos rajono Savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, parodymo – paženklinimo akto ir įsakymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės byloje kilo ginčas, susijęs su žemės sklypų ribų nustatymu.

2002-08-12 R. M. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu privatizavo namų valdos žemės sklypą, turintį 0,2610 ha, kadastrinis Nr. 5553/0001:104, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie nustatyti 2008-08-28 (t. 1, b. l. 33–34). 2010-07-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja suderino atsakovės R. M. žemės sklypo planą bei ribų paženklinimo – parodymo aktą 2008-08-28 paruoštus UAB ,,Pamario krašto projektai“. Žemės sklypo planas 2011-03-24 buvo patvirtintas VĮ Registrų centro įgaliotų darbuotojų (t. 1, b. l. 86). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad kadastrinių matavimų įrašas galioja nuo 2011-03-28 (t. 1, b. l. 34). 2011-03-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius priėmė 2011-03-17 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-549, nurodydamas, kad yra keičiamos R. M. priklausančio žemės sklypo specialiosios naudojimosi sąlygos, tai yra buvo nustatyta: ryšių linijų apsaugos zona – 0,0057 ha, kelių apsaugos zona – 0,0383 ha, elektros linijų apsaugos zona – 0,0056 ha (t. 1, b. l. 33–34, 56).

2003-03-24 A. M. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu privatizavo namų valdos žemės sklypą, turintį 0,30 ha, kadastrinis Nr. 5553/0001:117, (duomenys neskelbtini). Prie pirkimo–pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo planas, kuris yra sudedamoji sutarties dalis. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2003-02-26 (t. 1, b. l. 9, 132–133). Žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2001-11-30 (t. 1, b. l. 8–9, 10, 31–32). Inventorinės bylos duomenimis 1992-03-27 ieškovui nuosavybės teise priklausantys ūkinės patalpos, kurios sudaro vieną pastatą yra 21,2 metrų ilgio: garažas pažymėtas 2G1p m., ilgis – 4,00 m, pastatytas 1973 m.; tvartas pažymėtas 3I1p m., ilgis – 6,50 m, pastatytas 1973 m.; daržinė pažymėta 4I1p m., ilgis – 7,10 m, pastatyta 1973 m.; malkinė pažymėtas 5I1m, ilgis – 3,60 m, pastatyta 1989 m. (t. 1, b. l. 19). Sklypo plane sudarytame 1972-03-31 atstumas nuo ūkinio pastato iki gretimo sklypo yra 1 metras, nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo 5 metrai (t. 1, b. l. 20).

Šiai bylai aktualius teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktika faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kuri išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Pirmosios instancijos teismas į civilinės bylos nagrinėjimą neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Pamario krašto projektai“, kurios matininkas atliko atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. 5553/0001:104), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylą, kurios sudedamąsias dalis, t. y. 2008-08-28 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir 2008-08-28 planą, teismas ginčijamu sprendimu panaikino. Tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo teismo sprendimo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kaip to prašo atsakovė R. M., nes iš esmės sprendimu nebuvo nuspręsta dėl UAB „Pamario krašto projektai“ materialiųjų teisių ir pareigų.

Atsakovės žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodyta aplinkybe, kad ieškinyje nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98, reglamentuoja žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, palyginusi UAB „Pamario krašto projektai“ 2008-08-28 parengtame žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius su preliminarių matavimų plane nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatė, kad žemės sklypo ribos kadastrinių matavimų plane atitinka preliminariame žemės sklypo plane nustatytas ribas. Atlikus kadastrinius matavimus, nepakito žemės sklypo (kadastro Nr. 5553/0001:104) ribų ilgiai, todėl šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, tik esant laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į šalių reikalavimais ir atsikirtimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas arba viešojo intereso egzistavimą, nagrinėja ir vertina žemės sklypų kadastro duomenų, kurie nėra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nustatęs, kad šie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tuo tarpu nustatyti formalūs pažeidimai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 p. nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2012-01-16 surašė žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 12KAM-3957, kuriame nurodė, jog patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr. 5553/0001:117), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kuriuos nustatė UAB „Kartografiniai projektai“ konstatuotas sklypo ribos nesutapimas su gretimo sklypo ribomis, taip pat kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta neteisingai. Tie patys trūkumai nurodyti ir ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr.5553/0001:120), kuris ribojasi su žemės sklypu kadastro Nr. 5553/0001:117, 2012-01-16 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 12KAM-3944. Atsakovė paaiškino, kad palyginus UAB „Kartografiniai projektai“ 2011-06-07 parengtame žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius ir atstumus iki statinių su P. Ž. žemės sklypo plane, kuris suderintas 2002-02-19 Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo G. S. ir 2003-02-26 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, atliktus preliminarius matavimus (Preliminarus žemės sklypo planas), nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatė, jog žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 1 ir Nr. 2, ilgis 36.65 m – 0.80 m trumpesnis nei preliminariame žemės sklypo plane; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 2 ir Nr. 3, ilgis 79.80 m – 0.70 m trumpesnis nei preliminariame žemės sklypo plane; žemės sklypo, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3 ir Nr. 4, ilgis 37.89 m – 0.44 m ilgesnis nei preliminariame žemės sklypo plane; žemės sklypo, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 4 ir Nr. 1, ilgis 37.89 m – 0.07 m trumpesnis nei preliminariame žemės sklypo plane. Pažymėtina, kad preliminariame žemės sklypo plane taip pat nėra riboženklio Nr. 5, kuris ir yra pagrindas šiame ginče. Riboženklis Nr. 5 nustatytas nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais ir nustatytas tik tam, kad išsaugotų 1 m praėjimą, taip pažeidžiant teisės aktus ir atsakovės R. M. nuosavybės teises. Sutiktina su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad atlikus kadastrinius matavimus, pakito žemės sklypo ribų ilgiai, atsirado papildomas žemės sklypo riboženklis Nr. 5, todėl darytina prielaida, kad šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neįvertino ieškovo A. M. su pirminiu ieškiniu pateikto rašytinio įrodymo, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-06-15 išvados Nr. (4.1.12.)IZ-2785 „Dėl išankstinės žemės sklypo patikros“, kurioje nurodyta, jog atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. 5553/0001:117), esančio (duomenys neskelbtini), išankstinę plano patikrą, nustatyti tokie netikslumai: atsisakymas pažymėti sklypą, kurio kadastrinis Nr. 558300010117, kadastro žemėlapyje, nes jis dengia sklypą, kurio kad. Nr. 555300010104; neteisinga gretimybė linijos 2-4 (t. 1, b. l. 35). Manytina, kad šiuos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nurodytus netikslumus turėjo ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo UAB „Kartografiniai projektai“, tačiau to nebuvo atlikta.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta UAB „Kartografiniai projektai“ parengta žemės sklypo (kadastro Nr. 5553/0001:117) kadastro duomenų byla ir ginčijamu sprendimu nustatė ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, turinčio 0,30 ha ploto, kadastrinis Nr. 5553/0001:117, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), koordinates pagal 2011-06-07 UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo planą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, atsakovės R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Iš ieškovo A. M. valstybei priteistina 45,56 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Nustatyta, kad paduodama apeliacinį skundą atsakovė R. M. yra sumokėjusi 435 Lt žyminio mokesčio, todėl iš esmės patenkinus apeliacinį skundą ir ieškovo ieškinį atmetus nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei R. M. (CPK 93 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atmetus ieškovo ieškinį naikintinos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u sprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. valstybei 45,56 EUR (157,32 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei R. M. 125,98 EUR (435 Lt) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.