Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam E. V., jo atstovams advokatui Arnoldui Blaževičiui, advokato padėjėjai Sandrai Poškienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: Č. S., (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. vasario 17 d. apie 20.00 val., Č. S., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą E. V., bei ne daugiau, kaip 10 kartų - į galvą ir šonus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas apatinės lūpos gleivinės abipus, poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kairėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, krūtinės sumušimo abipus, tai yra nežymiai sutrikdė E. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis Č. S. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2024 m. vasario 17 d., apie 20 val., atvežęs dukrą mamai J. K., sukonfliktavo su duris atidariusiu E. V., nes dukra verkė, o šis jį pastūmė ir jis vos neužgriuvo ant dukros, todėl sudavė E. V. vieną kartą kumščiu į veidą ir paskui dar apie 10 kartų į galvą ir šonus, nes pamatė, kad J. K. yra su „mėlyne“, todėl nesusilaikė. Santykiai su dukros mama yra normalūs, jis rūpinasi dukra, moka alimentus. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1 000 Eur moralinę žalą ir turtinę žalą už vaistus - 77,57 Eur bei už bilietus, o su likusia turtine žala nesutinka, nes nemano, kad buvo kažkoks darbas užsienyje ir tokia žala buvo patirta, apie tai neužsiminė ir J. K.. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo E. V. pareiškimą (1 t., b. l. 13-14).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė tyčia smurtavus nukentėjusiojo atžvilgiu visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir laiduotojo.

Nukentėjusysis ir jo atstovė paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, tačiau abejojo, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis atlygins žalą, jei tokia dar būtų teismo priteista.

Pretendentė tapti laiduotoja nurodė, kad ji yra kaltinamojo draugė, nors kartu negyvena, bet susitinka beveik kasdien, išsipasakoja vienas kitam. Ji nėra teista, bausta, su kaltinamuoju gerai sutaria, bendrauja daugiau kaip du metus, mano, kad galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, kaltinamojo padarytą veiką vertino blogai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis išsituokęs, turi mažametę dukrą, kaltinamojo tvirtinimu - prisideda prie dukros išlaikymo ir auklėjimo. Kaltinamasis teisme pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. Duomenų, kad kaltinamasis neatlygins likusios žalos – nėra. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.

Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis, kaip jau subrendęs žmogus, ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo teisinė padėtis formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo draugės prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

Todėl teismas daro išvadą, kad yra formalus pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį prašomos laiduotojos atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui šį kartą bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl užstato.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, jog ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė/neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Turtinė žala.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad nukentėjusysis nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. buvo nedarbingas (viso 46 dienas), jam buvo skirti vaistai nervinio neramumo lengvinimui, skausmo malšinimui, rekomenduotas ambulatorinis rėžimas, ramybė. Nors nukentėjusysis kartu su ieškiniu ir nepateikė nurodytų vaistų įsigijimo dokumentų, tačiau nurodė kokius vaistus/papildus vartojo, kiek jie kainuoja, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, kad ieškinyje išvardintus vaistus ir papildus jis vartojo įvykio metu patirtų sužalojimų bei jų sukeltų emocinių išgyvenimų gydymui ir dėl to patyrė nurodytas išlaidas.

Kaltinamasis su minėta turtine žala sutiko ir ją atlygino, todėl teismas šioje dalyje civilinio ieškinio reikalavimus laiko įvykdytais ir procesą dėl 277,56 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukia.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti ir 4 607 Eur negautas pajamas.

Byloje yra pateikti elektroniniu paštu atsiųsti anglų kalba rašyti raštai (nors, kaip galima rasti informacijos - įmonės vadovas galimai lietuvis), kuriuose nurodoma, kad E. V. nuo 2024 m. vasario 21 d. buvo įdarbintas užsienio įmonėje (duomenys neskelbtini), buvo vertingas darbuotojas ir įrodė savo darbo įgūdžius (1 t., b. l. 150-152), o kitame laiške jau rašoma, kad E. V. turėjo būti į darbintas (1 t., b. l. 153-156). Elektroniniai laiškai yra tušti, t. y. be jokio teksto, nenurodomas juos siuntęs asmuo, prie jų prisegti failai - raštai yra nepasirašyti, nenurodyta jų surašymo data, nenurodytas juos surašęs asmuo, nepateikti jokie detalesni įmonės kontaktai, o nurodytas kontaktinis telefono numeris, jį patikrinus, yra neegzistuojantis. Abu failai atsiųsti tą pačią dieną – birželio 3 d., tačiau, kaip jau minėta, jų turinys skirtingas. Vėliau, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d., į bylą buvo pateiktas dar vienas raštas (jo kopija), kuris surašytas jau ant galimai firminio įmonės blanko, raštas pasirašytas nurodant, jog jį pasirašo direktorius, tačiau direktoriaus nei vardas, nei pavardė nenurodyti (1 t., b. l. 170-171). Kokiu būdu buvo gautas paskutinis raštas - nenurodoma, jame nurodyta surašymo data 2024 m. kovo 22 d., tačiau dėl teismui nesuprantamų priežasčių anksčiau jis į bylą pateiktas nebuvo, buvo teikiami tik minėti skirtingo turinio raštai be rekvizitų ir parašų. Nors raštuose minima, kad nukentėjusysis dirbo ar turėjo būti įdarbintas nuo 2024 m. vasario 21 d., atkreiptinas dėmesys, kad skrydžio bilietą nukentėjusysis buvo įsigijęs tai pačiai įdarbinimo dienai ir jo numatomas atvykimo laikas į JK buvo 14.50 val.

Teismo vertinimu, nurodyti dokumentai ir jų analizė verčia abejoti nukentėjusiojo įdarbinimo bei jo ketinimų dirbti realumu. Pažymėtina, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

Be to, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis darbo sutarties nebuvo sudaręs, o raštuose nurodomas preliminarus darbo užmokestis už dirbtas valandas, nepatvirtina, kad asmuo tikrai būtų buvęs įdarbintas, jam būtų suteiktas ne mažesnis kaip 40 valandų per savaitę darbas ir mokamas nurodytas darbo užmokestis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas dėl 4 607 Eur negautų pajamų priteisimo, dėl to, kad įrodinėjamas akivaizdžiai abejotinais įrodymais – atmestinas, kaip nepagrįstas,

Neturtinė žala.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, pradžioje kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, po to apie 10 kartų į galvą ir šonus, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam kraujosruvas apatinės lūpos gleivinės abipus, poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kairėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, krūtinės sumušimo abipus. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata, jis patyrė ir neigiamus emocinius išgyvenimus, jam buvo sukeltas stresas, todėl neturtinė žala jam padaryta buvo.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, smurto intensyvumą ir suduotų smūgių kiekį, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į jo patirtą skausmą ir išgyvenimus, nesant duomenų apie kokias nors neigiamas liekamąsias pasekmes nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, kurios nebeleistų nukentėjusiajam gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat atsižvelgiant ir į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajam už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis viso yra 1 500,00 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka bylos aplinkybes, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo pavartoto fizinių smurto intensyvumą ir smurtinių veiksmų kiekį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai.

Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 1 000 Eur neturtinę žalą, iš kaltinamojo nuketėjusiajam dar priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Ligonių kasa ir VSDFV ieškinius reikšti atsisakė (b. l. 61, 65).

Proceso išlaidos.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašė priteisti ir išlaidas už advokato teiktas paslaugas. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis savo atstovui advokatui A. B. sumokėjo 500 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą ir teisines paslaugas (1 t., b. l. 172).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovas surašė civilinį ieškinį, teikė procesinius prašymus, dalyvavo viename teisiamajame posėdyje, dar dviejuose posėdžiuose dalyvavo advokato padėjėja. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai neviršijant baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo - darytina išvada, jog prašyta priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas - proporcinga. Kadangi kaltinamasis sumokėjo ir nukentėjusiojo patirtas 500 Eur atstovavimo išlaidas, todėl ir šioje dalyje ieškinio reikalavimas laikomas įvykdytu, o procesas dėl ieškinio reikalavimo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nutrauktinas.

Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Č. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą Č. S. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo Č. S. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajam E. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl nukentėjusiojo E. V. pareikšto civilinio ieškinio dėl 277,56 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žalą atlyginus) - nutraukti, o reikalavimą dėl 4 607 Eur negautų pajamų priteisimo - atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).