Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-936-762/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-08
Bylos Nr.
1-936-762/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Civilinis ieškovas
S. L.
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Mindaugas Beinaravičius, Jonas Stankevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-936-762/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05916-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 8 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui – advokatui Jonui Stankevičiui,civilinei ieškovei S. L.,kaltinamojo gynėjui – advokatui Mindaugui Beinaravičiui,kaltinamajai J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, našlė, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., 2021 m. vasario 25 d., apie 11.35 val., Rokiškio mieste, Panevėžio gatvėje, ties Panevėžio gatvės 6 namu, vairuodama automobilį “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo A. L. ir jį partrenkė, dėl ko įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu dėl nustatyto kairės gūžduobės lūžio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio buvo sunkiai sutrikdyta A. L. sveikata.

Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2021 m. vasario 25 d. po 11 val. su automobiliu “VW Sharan” važiavo Rokiškio miestu, Panevėžio gatve į Obelių miestelio pusę. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pastebėjo skirtingų eismo juostų kelio salelėje stovintį žmogų. Kadangi jis stovėjo, todėl nepagalvojo, kad jis eis per kelią. Kai priartėjo prie pėsčiųjų perėjos ją apšvietė saulė ir ją apakino dėl ko kažkurią akimirką blogai matė kelią. Tuo pat metu nepastebėjo, kad salelėje stovėjęs žmogus pėsčiųjų perėja pradėjo eiti per kelią ir ji vairuodama automobilį šį žmogų partrenkė. Jos važiavimo greitis buvo apie 30 km/h. Po šio eismo įvykio iš karto sustabdė savo automobilį. Išlipusi pamatė partrenktą žmogų, o jos automobilio vairuotojo pusės šviesų žibintas ir stiklas buvo apgadinti. Pripažįsta, kad nebuvo pakankamai atidi ir partrenkė pėstįjį. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Prašo, kad būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos dukters laidavimą. Jos automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą padarytą nukentėjusiajam atlygins jos civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė.

J. M. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios pilno prisipažinimo, jos kaltė visiškai taip pat įrodyta:

Nukentėjusiojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis paaiškino, kad 2021 m. vasario 25 d., apie 11.30 val. jis iš namų ėjo į Rokiškio autobusų stotį. Priėjęs Panevėžio gatvę, prieš eidamas per pėsčiųjų perėją, jis sustojo, apsidairė, matė, jo link atvažiuojančią mašiną. Ta mašina atvažiavo nuo mašinų gamyklos pusės. Kokia tai buvo mašina, jis nepamena. Ta mašina sumažino greitį likus iki perėjos keliems metrams. Jis suprato, kad ta mašina jį praleidžia. Pasiėmė savo tašę nuo žemės ir ėjo per perėją. Jam žengus perėja antrą žingsnį, jam aptemo akyse. Jis pabudo ligoninės priimamajame, suprato, kad buvo automobilio partrenktas ir sužalotas (t. 1, b. l. 37-39). ???

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. vasario 25 d. 11.45 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad įvykio vieta yra Rokiškio mieste, Panevėžio gatvėje, 61,80 metrų atstumu nuo Panevėžio gatvės namo Nr. 6 kur yra trijų juostų kelias, kuriame yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pažymėta horizontaliuoju ženklinimu „Zebras“ su dirbtiniu kalniuku, kuris pažymėtas šachmatų tvarka išdėstytais langeliais. Tarp pėsčiųjų perėjų yra 4,10 metrų pločio pėsčiųjų sustojimo salelė. Pėsčiųjų perėja yra pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534. Už šios pėsčiųjų perėjos 11,20 metrų atstumu kelyje kryptimi į išvažiavimą iš Rokiškio miesto stovi automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekyje, 2 metrų atstumu iki priekinės kairės pusės automobilio ašies yra rudos spalvos kraujo dėmė. Pėsčiųjų perėjoje guli pirštinės, suplėšytas maišelis ir sustojusio automobilio kryptimi išsimėtę įvairūs daiktai (t. 1, b. l. 20-34).

Daiktų (automobilio) apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kairėje (vairuotojo) pusėje sudaužytas priekinis stiklas, stiklo sudaužymo vietoje yra plaukų likučių. Taip pat išdužęs priekinis kairės pusės žibintas, suskilusios grotelės, įlenktas automobilio variklio dangtis (t. 1, b. l. 117-126).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G362/2021 (05), kurioje nurodoma, kad A. L. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušio srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario srityje, kairio riešo ir dilbio srityse, kairės gūžduobės srityje, kairės plaštakos plėštinė žaizda su III-o piršto tiesiamosios sausgyslės pilnu pažeidimu, kairio šlaunikaulio vidinio kampo lūžis, kairės gūžduobės lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai ir intraraumeninė kraujosruva šioje srityje. Šie sužalojimai padaryti galimai eismo įvykio metu judančio automobilio dalimis. Dėl nustatyto kairės gūžduobės lūžio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio A. L. sveikata sutrikdyta sunkiai (t. 1, b. l. 95-96).

Apibendrinant išdėstytus įrodymus laikytina nustatytu, kad J. M. vairuodama automobilį nebuvo pakankamai atidi, artėdama prie pėsčiųjų perėjos ir matydama prie jos stovintį pėstįjį, neprilėtino savo automobilio, o kaip ji teigia, ją apspiginus saulės spinduliams nestabdė savo vairuojamo automobilio, tai yra tam tikrą laiką negalėjo kontroliuoti savo automobilio bei atsižvelgti į eismo sąlygas, ko pasėkoje pėsčiajam A. L. einant per pėsčiųjų perėją, o J. M. jo nematant ir įvažiuojant į pėsčiųjų perėją, ji kliudė pėstįjį A. L. ir jį partrenkė dėl ko A. L. buvo sužalotas, o jam nustatyti sužalojimai kvalifikuoti kaip sunkiai sutrikdę sveikatą.

Remiantis išdėstytais įrodymais bei nurodytais motyvais, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad J. M., J. M., 2021 m. vasario 25 d., apie 11.35 val., Rokiškio mieste, Panevėžio gatvėje, ties Panevėžio gatvės 6 namu, vairuodama automobilį “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo A. L. ir jį partrenkė, dėl ko įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu dėl nustatyto kairės gūžduobės lūžio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio buvo sunkiai sutrikdyta A. L. sveikata, todėl J. M. padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybė nėra.

Sprendžiant J. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau teista nebuvo (t. 1, b. l. 152), administracine tvarka taip pat nebausta (t. 1, b. l. 154). Jos padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimu yra padaryta žala nukentėjusiajam, tačiau J. M. atsakomybė vairuojant automobilį buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu dėl ko dalis nukentėjusiojo patirtos žalos jau yra atlyginta, o kita dalis prašomos priteisti žalos, ją pripažinus pagrįsta, taip pat bus pilna apimtimi padengta J. M. civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės. J. M. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką, ji kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 144), yra senatvės pensininkė, be to, pagal bylos duomenis yra įsigijusi verslo liudijimą ir vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 158-160).

Byloje kaltinamosios J. M. duktė J. D. pateikė prašymą atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą (t. 1, b. l. 137). Analogišką prašymą pateikė ir pati kaltinamoji (t. 1, b. l. 135-136). Teismo posėdžio metu J. D. palaikydama savo prašymą nurodė, kad su mama palaiko glaudžius santykius, gyvena tame pačiame mieste, su mama sutaria labai gerai, jos kiekvieną dieną bendrauja ne tik telefonu bet ir gyvai, lankosi viena pas kitą. Dėl sukelto eismo įvykio mama labai stipriai pergyvena, skambino nukentėjusiajam, jo atsiprašė, tiek ji, tiek mama siūlė pagalbą nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis bei jo artimieji pagalbos atsisakydavo. Mano, kad savo motinai gali daryti teigiamą įtaką, kad panaši situacija nebepasikartotų ir gali už ją laiduoti.

Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnės pateiktos charakteristikos žinoma, kad J. D. yra įmonės savininkė, seniūnija dėl jos elgesio ir gyvenimo būdo skundų nėra gavusi (t. 1, b. l. 146), J. D. anksčiau neteista (t. 1, b. l. 163), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 165).

Teismas spręsdamas kaltinamosios J. M. atleidimo pagal laidavimą taikymo klausimą atsižvelgia į tai, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos sąlygos leidžiančios J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad J. M. yra pensijinio amžiaus, tačiau tuo pačiu ir dirbanti, neteista, administracine tvarka nebausta. Šios aplinkybės rodo į tai, kad ji nėra linkusi nusikalsti. Tikėtina, kad ji suprato neigiamus savo veikos padarinius ir ateityje nebenusikals. Laiduotoja J. D. taip pat neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, todėl laikytina, kad gali daryti teigiamą įtaką savo motinos elgesiui ir laikytina asmeniu vertu teismo pasitikėjimo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei esant visoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms sąlygoms ir pagrindams, J. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją dukters J. D. atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Užstatas neskirtinas, nes J. M. taikytinos kitokios finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Siekiant, kad J. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pasiektų auklėjamąjį bei prevencinį tikslą, jai skirtina žemiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad J. M. vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodama padidinto pavojaus šaltinį bei dėl neapdairumo netinkamai atsižvelgė į eismo sąlygas dėl ko buvo sužalotas ir nukentėjo eismo dalyvis, todėl siekiant prevencinių tikslų bei siekiant įgyvendinti nuketėjusių nuo nusikaltimų asmenų patirtos žalos atlyginimo užtikrinimą, J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), įpareigojant ją sumokėti per teismo nustatytą laikotarpį.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 179-181), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje ieškinį dėl 249,55 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė A. L. bei ieškinį dėl 317,28 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė S. L..

Vertinant priteistiną žalą teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio dieną galiojo J. M. su ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, sudaryta transporto priemonės “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 40), todėl padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą sudarytos sutarties ribose privalo atlyginti ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą (toliau – Atsakovas).

Vertindamas A. L. (toliau – Ieškovo) prašomą priteisti turtinę žalą teismas atsižvelgia į tai, kad Atsakovas jau yra atlyginęs Ieškovui 160 Eur už sugadintus drabužius, 39,54 Eur už įgaliojimo sudarymą, 445,81 Eur už vaistus, slaugos priemones, autobuso bilietus, ką pripažįsta ieškinyje ir pats Ieškovas. Ieškovui išmokėta 445,81 Eur suma pagal Atsakovui pateiktus čekius iki 2021 m. gegužės 25 d. (t. 2, b. l. 42-46). Ieškovas prašydamas priteisti iš Atsakovo papildomai 249,55 Eur turtinei žalai atlyginti nurodo, kad ši suma susidarė dėl to, kad pirko vaistus 143,87 Eur sumai, alkūnines lazdas iš UAB „Audriva“ už 44 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo vežamas į Kauno klinikas pas jį operavusį gydytoją ir kuro įsigijimui sumokėjo 61,68 Eur.

Teismas laiko, kad Ieškovo reikalavimas papildomai 249,55 Eur turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas. Ieškovas pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą (t. 2, b. l. 32), iš kurio matyti, kad jis 2021 m. rugsėjo 2 d. lankėsi šioje klinikoje dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo taip pat pateikė degalinės kuro kvitą 61,68 Eur sumai datuotą 2021 m. rugsėjo 2 d. Pateikė UAB „Audriva“ kasos kvitus 44 Eur sumai (du kvitai po 22 Eur), datuotus 2021 m. rugpjūčio 24 ir 25 d. pagal kuriuos, kaip teigia Ieškovas, įsigijo alkūnines lazdas. Taip pat pateikė kvitus 143,87 Eur sumai datuotus nuo 2021 m. liepos 16 iki rugsėjo 16 d., kuriuose nurodoma, kad vaistinėse buvo įgyti vaistai bei sveikatos priežiūros priemonės. Teismo vertinimu aukščiau nurodytos Ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos jo sveikatai po patirto eismo įvykio gerinti, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš Atsakovo.

Vertindamas A. L. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, patyrė ir tebepatiria nepatogumus dėl gydymosi, patyrė stresą bei išgyvenimus, dėl gydymosi apribotos jos judėjimo bei bendravimo galimybės. Išdėstyti argumentai įrodo, kad A. L. neabejotinai patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad Atsakovas jau yra paskaičiavęs ir išmokėjęs Ieškovui 7 700 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 42-43). Tuo tarpu Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur suma ir minusuodamas jam jau išmokėtą 7 700 Eur sumą prašo pripažinti kaip pagrįstą ir priteisti likusią neturtinės žalos dalį, tai yra 12 300 Eur.

Teismas, vertindamas prašomą priteisti neturtinę žalą atsižvelgia, kad A. L. buvo padarytas sužalojimas, kuris kvalifikuotinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti neatsargiais kaltinamosios veiksmais. Vertintina tai, kad didžiausią nukentėjusiojo neturtinės žalos dalį sudaro jo patirti sužalojimai ir dėl to iki šiol jį lydintys skausmai ir nepatogumai, dėl ko jis negali gyventi savo įprasto gyvenimo. Vertinant neturtinę žalą atsižvelgiama, kad A. L. sunkesnius sužalojimus patyrė ne gyvybiškai pažeidžiamose kūno vietose. Atsižvelgiama taip pat į tai, kad Ieškovas įvertindamas nukentėjusiojo A. L. patirtą neturtinę žalą rėmėsi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsižvelgė į sveikatos sutrikdymo mastą, nedarbingumo trukmę, sužalojimo pasekmės, kaltininko kaltės formą ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui, taip pat orientaciniais rekomendacijose nurodytais neturtinės žalos dydžiais.

Teismo nuomone, Atsakovo paskaičiuotas neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikoje priteistiną neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, todėl daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. L. jau išmokėta 7 700 Eur neturtinės žalos suma atitinka jo patirtus išgyvenimus dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų, todėl likusioje dalyje jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Teismas vertindamas civilinės ieškovės S. L. (nukentėjusiojo A. L. sutuoktinės) reikalavimą dėl 317,28 Eur turtinės žalos atlyginimo atsižvelgia į tai, kad S. L. slaugydama savo sutuoktinį jam pirko sveikatos priežiūros priemones, vaistus. S. L. pateikė vaistinių kasos kvitus datuotus nuo 2021 m. gegužės 26 iki birželio 25 d. 113,74 Eur sumai, kuriuose nurodoma, kad buvo perkami vaistai sąnarių veiklai gerinti, priemonės masažui ir pan. Laikytina, kad šių vaistų ir priemonių pirkimas buvo sąlygotas to, kad S. L. turėjo pasirūpinti savo sutuoktinio, nukentėjusiojo eismo įvykio metu, sveikata, tai yra turtinę žalą patyrė dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, todėl ši žala priteistina iš Atsakovo civilinei ieškovei S. L..

S. L. prašydama priteisti turtinę žalą taip pat prašo priteisti 203,54 Eur sumą pagal 2021 m. gegužės 7 d. sąskaitą-faktūrą PSP Nr. 006910 už GMP pervežimo paslaugas į Kauno klinikas suteiktas A. L.. Iš Atsakovo pateiktos A. L. išmokėtos turtinės žalos detalizacijos (t. 2, b. l. 45) matyti, kad Atsakovas apskaičiuodamas išmokėtinos turtinės žalos dydį (445,81 Eur) į šią sumą taip pat įtraukė 203,54 Eur sumą pagal sąskaitą-faktūrą PSP Nr. 006910. Iš to seka, kad atsakovas jau yra atlyginęs nukentėjusiajam A. L. tą pačią S. L. prašomą priteisti 203,54 Eur sumą, todėl laikant, kad tai būtų dvigubas tos pačios žalos atlyginimas, šioje dalyje S. L. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertindamas S. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kad pati S. L. tiesiogiai nenukentėjo eismo įvykio metu, o jos neigiami išgyvenimai yra susiję su tuo, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjo jos sutuoktinis ir ji dėl to taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismų praktikoje vertinama, kad neturtinė žala paprastai atlyginama tik tiesiogiai nuo nusikaltimo nukentėjusiems asmenims, o kitiems asmenims, susijusiems su nukentėjusiu asmeniu giminystės ar kitais ryšiais, neturtinė žala atlyginama tik išimtiniais atvejais, iš esmės tada kai tokie asmenys patiria nepaprastai didelius išgyvenimus arba pats nukentėjusysis dėl mažametystės, neveiksnumo, neįgalumo negali tinkamai savęs atstovauti procese ir išreikšti savo valios dėl patirtos žalos arba yra miręs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-177/2013, 2K-324-507/2016, 2K-331-976/2018). Nagrinėjamu atveju nėra nustatytų išimtinių aplinkybių, kad S. L. būtų patyrusi nepaprastai didelius išgyvenimus, taip pat nėra nustatyta aplinkybių dėl ko tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs A. L. negalėtų apginti savo procesinių teisių, įvertinti savo patirtos neturtinės žalos ir pan.

Remiantis išdėstytais argumentais ir motyvais, teismo nuomone, S. L. neturi reikalavimo teisės šioje baudžiamojoje byloje į neturtinės žalos atlyginimą, todėl jos pareikštas ieškinys dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis A. L. taip pat prašo priteisti jo atstovavimo išlaidas. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusįjį šios bylos procese atstovavo advokatas J. Stankevičius ir A. L. už atstovavimo paslaugas atstovui sumokėjo 1 000 Eur (2021 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymas (t. b. l. 53)). Byloje konstatavus, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamosios priteistinos nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (7,60 Eur), todėl jos priteistinos iš kaltinamosios valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nuspren džia:

J. M., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją dukters J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti J. M., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir J. M. skirti 20 (dvidešimties) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio, įmoką ją sumokant per vienerius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. M., kad įmoka per teismo nustatytą terminą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas) mokėjimo pavedime nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti J. M., kad vengiant vykdyti paskirtą bet kurią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali jai paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (kodas 302912288, G. V. g. 6A, LT-03507 Vilnius):

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,55 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 55 ct) turtinės žalos atlyginimo;

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,74 Eur (vieną šimtą trylika eurų 74 ct) turtinės žalos atlyginimo.

A. L. ieškinį dalyje dėl 12 300 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti.

S. L. ieškinį dalyje dėl 203,54 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų;

Valstybei 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys