Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Evaldo Gražio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam J. M. (toliau – J. M.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teikimo duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi patenkinamai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Bendraudamas su administracijos darbuotojais jis yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai. J. M. tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra normalūs, autoriteto kitų atžvilgiu jis neturi. Socialinius ryšius jis palaiko su artimaisiais bei draugais, buityje yra pakankamai tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta skaityti grožinę literatūrą. Be to, J. M. turi 11 klasių išsilavinimą ir vairuotojo profesiją, dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, tris kartus buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje, bausmės atlikimo metu nedirbo.

Institucijos teigimu, savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų J. M. iki šiol nepripažįsta, jokie vykdomieji dokumentai jo atžvilgiu pataisos namuose negauti, tačiau žinomas iš nuteistojo priteistas civilinis ieškinys, apie kurio savanorišką atlyginimą pataisos namai jokių duomenų neturi. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ji sumažėjo 13 balų. Šiuo metu vis dar išskiriami keli nuteistojo kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus bei jo mąstymas ir elgesys.

Teismo posėdyje nuteistasis J. M. prašė Institucijos teikimą tenkinti, teigė, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, pažymėdamas, kad pataisos namuose nedirba tik dėl darbo vietų trūkumo. Nuteistojo gynėja pritarė nuteistojo motyvams, nurodė, kad jis jau yra atlikęs pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Prokuroras, nepritardamas teikime išdėstytam prašymui, prašė jį atmesti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindą spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ir vis tik, vien tik ši aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, būtina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šioje J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo mąstymas ir elgesys bei informacija apie teisės pažeidimus, neleidžiantys manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo švelnesne klausimą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių vertinamu atveju teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia.

Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, J. M. praeityje jau buvo teistas, o šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės stadijoje, savo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus J. M. nepripažįsta, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų yra linkęs kaltinti kitus, o duomenų apie savanorišką iš jo priteisto civilinio ieškinio dengimą pataisos įstaiga neturi, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, be kita ko, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – net 4 asmenų mirtį, bei jais sukeltų pasekmių, nesistengia pasitaisyti. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, sprendžiant iš jo asmens byloje esančių duomenų visumos, J. M. pasižymi pernelyg teigiamu požiūriu į save, yra impulsyvus, kartais gali elgtis agresyviai, sunkiai geba identifikuoti problemas ir jas spręsti, pasižymi kategorišku mąstymu, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus dar ir tai, kad J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vis dar atitinka vidutinę rizikos grupę (45 balai), o svertinių taškų suma tesiekia 20 balų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.

Netenkinant Institucijos teikimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvėje įgijęs vos 11 (vienuolikos) klasių išsilavinimą bei vairuotojo specialybę, pataisos namuose nuteistasis nesimokė, įgyti vidurinio išsilavinimo ir naujų specialybių, turėdamas tam itin palankias sąlygas nesiekė, be kita ko, ir nedirbdamas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos į jo elgesio korekciją išimtinai teigiama linkme vis dar yra menkos. Šiame kontekste įvertintinas ir nuteistojo mąstymas. Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje nuteistasis nevengė rizikos, pirmenybę linkęs teikti veiksmui, impulsyvumui, suprasdamas, kad turi problemų, tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, net ir šioje J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, ką įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių visumoje, suponuoja pagrįstą išvadą, jog ir nuteistojo mąstymas vis dar nėra koreguojamas išimtinai teigiama linkme, todėl neabejotina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme, vis dar būtų per anksti.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kūrybiniuose darbų konkursuose, bei uolus jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Šių duomenų visumoje įvertinus ypatingą J. M. kategoriškumą bei nesugebėjimą priimti kitų asmenų požiūrio, atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik užimtumo priemonių bei individualaus socialinio reabilitacijos plano įgyvendinimas jokios teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Psichologinė tarnyba, teikdama išvadą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, pažymėjo, jog J. M. resocializaciją bei jam kuriamų planų įgyvendinimą apsunkina būtent nuteistojo nebendradarbiavimas bei nenoras siekti pozityvių pokyčių, pažymint ir tai, kad jam rekomenduotų prevencinių priemonių vykdymu (kas itin aktualu siekiant tinkamos nuteisto asmens resocializacijos) nuteistasis vėlgi nesidomi. Remiantis šios išvados duomenimis, esminių nuteistojo J. M. elgesio pokyčių nestebima, mažiau struktūrizuotoje aplinkoje galimas įžūlus bei agresyvus nuteistojo elgesys. Ši išvada pateikta vos kiek daugiau nei prieš 6 mėnesius.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis J. M. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.