- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-1912/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Kreditorius
- R. V.
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria prašymas dėl administratoriaus pakeitimo atmestas, uždarosios akcinės bendrovės ,,Lokneta“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-338-194-2011).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Lokneta“ bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė K. Š. Minėta nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. spalio 26 d. nutartimi palikus ją nepakeistą.
Šalies argumentai
Kreditorius R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti, kad bankroto administratorius pažeidė bankroto administravimo procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ); spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą; įpareigoti bankroto administratorių pateikti teismui duomenis apie šiuo metu vykdomas bankroto procedūras ir kokia yra jų baigtis. Nurodė, kad administratorius nesušaukė nė vieno kreditorių susirinkimo, neatstovauja bankrutuojančios įmonės civilinėse bylose, nerašo atsiliepimų į procesinius dokumentus. Administratorius yra šališkas ir nepajėgus atlikti savo pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymą dėl BUAB ,,Lokneta“ administratoriaus pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte yra numatyta kreditorių susirinkimo teisė kreiptis į teismą, dėl administratoriaus pakeitimo. Tai turi atlikti kreditorių susirinkimo įgaliotas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kiekvienas kreditorius turi savo teises, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje, tačiau teisės pakeisti administratorių tiesiog kreipiantis į teismą jis neturi. Įstatymas nenumato teismui galimybės spręsti klausimo dėl administratoriaus pakeitimo, kol jo neišnagrinėja kreditorių susirinkimas. Tai reiškia, kad kreipimasis dėl administratoriaus veiksmų bei dėl jo pakeitimo turi išankstinio bylos sprendimo ne teisme stadiją, kurios pažeisti negalima. Klausimas dėl netinkamų administratoriaus veiksmų (neveikimo) taip pat pirmiausia sprendžiamas kreditorių susirinkime. Teismas taip pat nurodė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2011-04-21, kreditoriaus pareiškimas teismui pateiktas 2011-05-03. Klausimas dėl administratoriaus pakeitimo sprendžiamas nebuvo, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jis kreipėsi į kreditorių susirinkimą šiuo klausimu. Kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą, dėl kurios pastabų nepareikšta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas vieną iš didžiausių kreditorinių reikalavimų, turi galimybę domėtis bankroto eiga ir aktyviai dalyvauti procese, duomenų apie tai, kad jam trukdoma tai daryti, nepateikta.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius R. V. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog nėra įstatyminio pagrindo pakeisti bankroto administratorių, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl kitų pareikštų reikalavimų – pripažinti, kad bankroto administratorius pažeidė bankroto administravimo procedūras, nustatytas ĮBĮ, taip pat dėl įpareigojimo bankroto administratorių pateikti teismui duomenis apie šiuo metu vykdomas bankroto procedūras. Nutartyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, ar minėtus reikalavimus nuspręsta atmesti, ar juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Administratorius yra teismo paskirtas asmuo, atliekantis ĮBĮ 11 straipsnyje, 30 straipsnio 4 dalyje bei 31 straipsnyje nustatytas funkcijas. Tai asmuo, kuriam ĮBĮ nustatyta tvarka pavesta valdyti, naudoti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuoti, uždėta prievolė užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauti įmonės ūkinei komercinei veiklai. Esminis šio asmens veiklos požymis yra tas, kad, organizuodamas ir atlikdamas būtinus bankroto proceso darbus, jis privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus. Daugiausia nuo šio fizinio ar juridinio asmens, kuris turi plačius įgalinimus įmonės bankroto procese, taip pat ir likviduojant įmonę, veiksmų priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga bei bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti klausimą, kuris asmuo turi būti paskirtas administratoriumi, todėl teismas sprendžia ir šio asmens pakeitimo (atstatydinimo) klausimą. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kuriais teismas gali atstatydinti iš pareigų bankroto administratorių: kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo; kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir administratorius ir (arba) kreditoriai nesikreipė į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo.
Specialiame teismines bankroto procedūras reguliuoti skirtame įstatyme įtvirtinta tokia teisinė reglamentacija, kuri atskiram bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriui nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą pakeisti bankroto administratorių. Kreditorius, manantis, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, veikia ne kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais, turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą, kuris nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 str. 1 d. 3 p). Taigi siekiant, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, ĮBĮ numatė specifinę skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimo tvarką, t. y. skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o tik tada asmuo, jei nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiksmų. Taigi kreditorius R. V. turėjo teisę paduoti skundą dėl BUAB ,,Lokneta“ bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo) bei įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau turėjo jį pateikti ne tiesiogiai teismui, bet kreditorių susirinkimui ir tik tada, jei kreditorių priimtas nutarimas dėl administratoriaus veiksmų (neveikimo) kreditoriaus nebūtų tenkinęs, jis būtų galėjęs kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus R. V. prašymą dėl BUAB ,,Lokneta“ administratoriaus pakeitimo atmetė. Nors teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pripažinti, kad bankroto administratorius pažeidė bankroto administravimo procedūras, nustatytas ĮBĮ, bei dėl įpareigojimo bankroto administratorių pateikti teismui duomenis apie šiuo metu vykdomas bankroto procedūras, tačiau iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad minėti kreditoriaus reikalavimai taip pat buvo atmesti, nes dėl jų kreditorius nebuvo kreipęsis į kreditorių susirinkimą . Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina apelianto atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties panaikinimo, ir šią nutartį palieka nepakeistą (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.