- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-182-531/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d., kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2010 m. liepos 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi D. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2011 m. sausio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 285 str. 2 d. (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2013 m. balandžio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 150 str. 4 d., 153 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šis gydymas D. J. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo pratęstas.
Šalies argumentai
2. D. J. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad jo būsena pasikeitė į gerąją pusę, jis žymiai geriau jaučiasi ir norėtų gydytis ambulatoriškai, kur būtų kontroliuojamas psichikos sveikatos centre dirbančių gydytojų bei žmonos J. J., kuri sutinka juo rūpintis. Kai bendrauja su žmona jo nuotaika būna gera, tačiau ji pasikeičia, kai jam pasakoma, kad jis turės gydytis stacionare. Taigi, jo labili nuotaika ir nerimastingumas tikrai negali būti priežastimi jį gydyti stacionare. Paaiškina, kad yra kritiškas savo ligai, geria vaistus. Supranta gydymosi reikalingumą, todėl ir gydydamasis ambulatoriškai gertų vaistus, lankytųsi pas psichiatrą. Pažymi, kad visą gydymosi laikotarpį režimo nepažeidinėjo, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, klausė gydytojų ir personalo nurodymų. Konfliktas su kitu ligoniu kilo tik dėl to, kad tas ligonis jį puolė ir mušė, taigi jis dėl jo nekaltas.
Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. J. ir jo gynėja adv. Lidija Blinkevičienė prašė skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3. Skundas atmetamas.
4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs D. J. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė D. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą ir nepakeitė jos į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
6. Iš kartu su 2019 m. rugsėjo 2 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2019 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomenduodama pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, jog D. J. būsena nepakankamai stabili, nuotaika labili, išliko jos svyravimai, nerimastingumas, įkyrumas. Jis yra neadekvačių emocijų, mąstymas pagreitėjęs, bet nepakankamai nuoseklus ir logiškas. Kategoriškai neigia nusikalstamą veiką, nekritiškas savo ligai. Taip pat Išvadoje pažymėta, kad D. J. iš pradžių buvo nerimastingas, pilnas įvairių reikalavimų. Jam buvo koreguotas gydymas. 2019 m. kovo 11 d. jis konfliktavo su kitu pacientu. D. J. orientacija vietoje ir laike nesutrikusi, dėmesio koncentracija pakankama, tačiau dėmesio išlaikymas susilpnėjęs. Suvokimo sutrikimų neišsako.
7. Apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje dalyvavusi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė L. A. paaiškino, kad D. J. kategoriškai neigia padaręs kokią nors įstatymo uždraustą veiką. Nekritiškas savo ligai ir būsenai, derasi dėl gydymo, prašo nurodyti jo būklę esant pagerėjusią, kad galėtų greičiau grįžti į namus.
8. Teismo posėdyje nagrinėjant skundą D. J. paaiškino, kad jo tolesnis gydymas stacionare yra nereikalingas. Jis yra visiškai sveikas, jo socialinis pavojingumas ženkliai sumažėjęs. Jis ligoninėje dirba ir gali dirbti gydydamasis ambulatoriškai. Taip pat jo gydymusi namuose rūpintųsi sutuoktinė J. J..
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog D. J. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi jo būklė nėra pakankamai stabili, o socialinis pavojingumas išnykęs. Vien tik tai, kad D. J. bendraujant su žmona, kuri jį prižiūrėtų, tampa geros nuotaikos, tikina, jog jo būklė pasikeitė į gerąją pusę, pasižada gerti vaistus ir lankytis pas psichiatrą, suvokia savo ligą, o dėl kilusio konflikto su kitu ligoniu, kaip pats teigia, yra nekaltas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jo gydymas ambulatorinėmis sąlygomis nekeltų pavojaus visuomenės saugumui. Be kita ko, pažymėtina, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog įstatymo uždraustų pavojingų veikų darymas nuolat kartojasi - vėliausios veikos buvo padarytos 2017 m. rugpjūčio ir 2018 m. balandžio mėnesiais, dėl ko priverčiamoji medicinos priemonė jam yra taikoma jau ne pirmą kartą.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu D. J. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, o ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju nėra pakankama priemonė tam.
11. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
D. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.