- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-1220-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00802-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- V. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. sausio 16 d. 07 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), V. K. vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas suko į dešinę ir nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, užkliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, kad buvo tamsu, jis pajuto, kad kažką kliudė, tačiau apžiūrėjęs nieko nepastebėjo, dar šiek tiek palaukė, bet niekas neatėjo, todėl nuvažiavo.
Liudytojas V. P. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis BMW 520, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jam, įvykio metu automobiliui buvo tik įbrėžtas bamperio kampas. V. K. žalą atlygino, pretenzijų jam neturi.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio V. K. pasiaiškinimo matyti, kad jis savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi (5 b.l.).
V. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio (2, 3 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (4 b.l.), paaiškinimais (6, 7 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (8 b.l.), fotonuotraukomis (9-10 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. 2015 m. sausio 16 d. 07 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas suko į dešinę ir nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, užkliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. K. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sunkių pasekmių nesukėlė, V. K. sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis BMW 520, v/n (duomenys neskelbtini) iš esmės yra mažareikšmis, jame nebuvo sužaloti žmonės, apgadinto automobilio savininkui padaryta žala (150 Eur) yra visiškai atlyginta, nukentėjusysis V. P. jokių pretenzijų neturi (24 b.l.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje už analogiškus teisės pažeidimus nėra baustas, turėdamas 19 metų vairavimo stažą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą paskutinį kartą yra baustas 2011 metais, jo padaryti teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, paskirtos baudos nėra didelės, jos visos yra sumokėtos, administracinės nuobaudos nebegalioja, tą patvirtina byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (13-15 b.l.), tai jį teigiamai charakterizuoja kaip atsakingą vairuotoją. V. K. daro išvadas dėl savo elgesio ir jam taikytos nuobaudos pasiekia administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad darbdavys V. K. charakterizuoja itin teigiamai ir nurodo, jog darbuotojas naudoja nuosavą automobilį darbo reikmėms (17 b.l.). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus per CDB ir nustačius, kad automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso V. K., su juo buvo susisiekta telefonu, jis atvyko į Eismo įvykių registravimo skyrių, parašė paaiškinimą ir pripažino padaręs teisės pažeidimus (2 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė administracinės atsakomybės, nesistengė paslėpti eismo įvykio vietos pėdsakų, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, nevengė atvykti į policiją, paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino, kad apgadino kitą automobilį, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad V. K. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarinius (padaryti nežymūs apgadinimai nukentėjusiojo automobiliui), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėjas kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes V. K. padarytas teisės pažeidimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. V. K. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir neskiriant jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, paskiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikyta nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-54-2014, 2AT-13-2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
V. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. – 435 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 435 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) baudą.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.