- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-18
- Bylos Nr.
- T-XX-56-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, atliekančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal R. R. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. R. (toliau - ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centras Utenos filialo (toliau - ir Utenos filialas) 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (5.10/2090/02)5-627, panaikinti VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau - ir Komisija) 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 159, įpareigoti VĮ Registrų centras įregistruoti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagal 2006 metais pateiktus 2006 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir 2006 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. su V. U. sudarė paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį, 2006 m. rugsėjo 29 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centras Utenos filialo Molėtų skyriui, registratorius įregistravo daiktines teises, tačiau nebuvo įregistruota dokumentuose užfiksuota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Apie tai sužinojęs pareiškėjas 2009 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie tai, kad yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, naudojimosi tvarkos. Skundžiamu sprendimu Utenos filialas pareiškėjo prašymą atmetė, iš esmės motyvuodamas tuo, kad paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis ir kiti dokumentai negali būti vertinami kaip susitarimas tarp bendrasavininkių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pareiškėjas tokį sprendimą apskundė, o Komisija 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 159 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Komisijos sprendime konstatuota, kad pareiškėjo ir V. U. sudaryti susitarimai nėra privalomi naujam sklypo bendrasavininkiui S. N.. Pareiškėjas pažymėjo, jog reikiamus dokumentus jis pateikė dar 2006 metais, todėl, jo nuomone, nekilnojamojo daikto priklausomybės registracijos metu buvo padaryta klaida, kuri iki šiol nėra ištaisyta. Nurodė, kad atsakovų atstovai netinkamai įvertino jiems pateiktus dokumentus, nes jiems buvo pateiktas notariškai patvirtintos sutarties priedas su žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkymo veikla, kuri pagal savo pobūdį laikytina viešojo administravimo veikla, tačiau pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš civilinių teisinių naudojimosi žemės sklypu bei dovanojimo santykių. Pažymėjo, kad atsakovas savo sprendimą grindžia ne tik Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto registro, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Pabrėžė, kad teismas turėtų spręsti ir kokias turtines bei neturtines teises dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypo dalį gavęs S. N., kaip turi būti naudojamasi bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Teismas mano, kad ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai.
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas R. R. nagrinėjamu atveju ginčija teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus, kuriais atsisakyta įregistruoti juridinį faktą, kad yra bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu, ir prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagal jo pateiktus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį.
Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia reikalavimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų panaikinimu ir šių subjektų įpareigojimu atlikti veiksmus, iš bylos medžiagos matyti, jog keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais.
Nagrinėjamoje byloje ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti aktai ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus. Tačiau, įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir kitą bylos medžiagą, matyti, jog pareiškėjo keliami reikalavimai yra siejami su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjas teigia, kad jo sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis, jam išduotas paveldėjimo liudijimas patvirtina, jog buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Komisijos sprendime konstatuojama, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra galiojantis, privalomas žemės sklypo bendraturčiams susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Taigi teismui, nagrinėsiančiam pareikštus reikalavimus, gali tekti aiškinti civilinio pobūdžio paveldėjimo teisių pirkimo -pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo turinį, vertinti, ar buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu, o jei taip - tokio susitarimo privalomumą tretiesiems asmenims. Sutarčių aiškinimo taisykles nustato Civilinio kodekso 6.193 straipsnis, susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris yra bendroji nuosavybė, sudarymą ir jo teisinę reikšmę, be kita ko, reglamentuoja Civilinio kodekso 4.81 straipsnis, o teismų praktiką šioje srityje formuoja bendrosios kompetencijos teismai. Be to, teismo sprendimas dėl pareikštų reikalavimų gali turėti reikšmės kitų asmenų (dabartinių ginčo žemės sklypo bendraturčių) civilinėms teisėms ir pareigoms, susijusioms su nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį įgyvendinimu. Savo ruožtu, administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu (pvz., žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą byloje I. M. prieš Kauno miesto savivaldybę ir kt.; 2006 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Kauno regiono veislininkystė" prieš Kauno apskrities viršininko administraciją).
Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį, Specialioji teisėjų kolegija spendžia, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 31 straipsniu, 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal R. R. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Molėtų rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Kryževičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas