- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1585-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06291-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- T.
- Ieškovas
- P. N.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11040-364/2010 pagal ieškovo P. N. prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui T. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą panaikinti už Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant UAB „Limita“ direktorių T. K. veikti tik kartu su UAB „Limita“ akcininku P. N., pažeidimą 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi jam paskirtą 500 Lt baudą. Sprendė, kad T. K., būdamas įmonės vadovu ir žinodamas apie vykstančius teismo procesus, turėjo įvertinti tarp jo ir P. N. susiklosčiusią įtemptą situaciją, todėl net ir nesibaigus teismo procesui ar negavus procesinių dokumentų, privalėjo elgtis ne formaliai, bet atidžiai ir rūpestingai, kaip tokioje situacijoje būtų elgęsis apdairus įmonės vadovas. Pažymėjo, kad veiksmų derinimas nesutrikdytų įmonės ūkinės ir komercinės veiklos.
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nutarties, įpareigojančios veikti kartu su P. N., vykdymo tvarka buvo neaiški, todėl atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl jos išaiškinimo. Kauno apygardos teismas nurodė atsakovui veikti tik kartu su UAB „Limita“ akcininku P. N., derinant (pranešant) su juo įmonės administravimo funkcijas. Kauno miesto apylinkės teismas atsakovą nubaudė už veiksmus, kuriuos jis atliko iki nutarties išaiškinimo. Be to, visi veiksmai buvo derinti su akcininku P. N., jie kartu vyko į banką atlikti reikiamus mokėjimus įvairiems subjektams. Dokumentus teismui bankroto byloje atsakovas pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, apie šį įpareigojimą akcininkui P. N. buvo žinoma.
Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti, priteisti 600 Lt atsiliepimo parengimo išlaidų. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis ir ja nustatyti apribojimai negalėjo būti nežinomi T. K., nes jie 2010 m. vasario 19 d. buvo įregistruoti viešame juridinių asmenų registre ir kiekvienam prieinami internetu. Apie šios nutarties įregistravimą tą pačią dieną atsakovas buvo informuotas žodžiu. Ieškovas 2010 m. vasario 18 d. pateikė atsakovui nutarties kopiją, su prašymu pasirašytinai patvirtinti jos gavimą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Kreipimasis dėl nutarties išaiškinimo negali būti nutarties nevykdymo pateisinama priežastimi. Ieškovui nebuvo žinoma apie teismo įpareigojimą UAB „Limita“ pateikti dokumentus bankroto byloje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pranešimas apie tai buvo įteiktas ieškovui. Apie bankroto bylos iškėlimą ieškovas sužinojo tik turto administratoriui perimant bendrovės turtą, nutarčiai įsiteisėjus. T. K. veiksmai patvirtina akivaizdų siekimą, jog įmonei būtų iškelta bankroto byla – jis vengė sumokėti 3840,8 Lt skolą UAB „Žaliasis namas“, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Limita“ iškėlimo, nors kitiems kreditoriams 2010 m. sausio – vasario mėn. buvo sumokėtos didesnes sumos, pavyzdžiui, UAB „Baltijos kontaktų grupė“ – 28675,66 Lt, V. Bierio firmai „Laverna“ – 21842,45 Lt; prieš balanso pateikimą teismui, 2010 m. vasario 22 d. UAB „Limita“ pagal tą pačią dieną išrašytą PVM sąskaitą- faktūrą sumokėjo V.Bierio firmai „Laverna“ 14945,25 Lt, ir šiuo apmokėjimu įmonės įsiskolinimą padidino vos 2 tūkstančiais litų, viršijančiais pusę įmonės balanse apskaitomo turto vertės; visą laikotarpį iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo buvęs UAB „Limita“ vadovas neinformavo akcininkų apie susiklosčiusią situaciją, apie teismui kreditoriaus pateiktą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, ją slėpė, neleido ieškovui susipažinti su dokumentais, neinformavo teismo apie Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-16292-364/2009, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį. Ieškovas tik kartą kartu su atsakovu vyko į banką atlikti mokėjimo už patalpų nuomą.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Spręsdama klausimą, teisėjų kolegija nenagrinėja atsiliepime į atskirąjį skundą išreikšto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Jų priteisimo klausimas spręstinas, bylą išnagrinėjus iš esmės ( CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p., 338 str., 320 str.).
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs P. N. ir UAB „Limita“ atskiruosius skundus, 2010 m. vasario 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojo UAB „Limita“ direktorių T. K. veikti tik kartu su ieškovu UAB „Limita“ akcininku P. N. CPK 152 straipsnio 3 dalies pagrindu apie taikomą laikinąją apsaugos priemonę teismas pranešė Juridinių asmenų registrui. Taigi, apie tokio turinio nutartį ir joje nustatytą įpareigojimą administruojant UAB „Limita“ veikti kartu su akcininku P. N., buvo žinoma UAB „Limita“ direktoriui T. K., kuriam konkrečiai ir buvo nustatytas įpareigojimas. UAB „Limita“ direktorius privalėjo laikytis nutartyje nustatyto įpareigojimo, t. y. jis tapo atsakingas už nutarties vykdymą ir neturėjo teisės savarankiškai atlikti įmonės administravimo funkcijos.
Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos, todėl apelianto argumentas, jog jam nebuvo aiški 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų vykdymo tvarka, negali būti pripažįstamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pagrindu, atleidžiančiu asmenį nuo atsakomybės teismo nutarties nevykdymo atveju (CPK 18 straipsnis). Minėtą atskirojo skundo argumentą, jog atsakovui T. K. nebuvo aiški 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų vykdymo tvarka, paneigia jo pateiktas 2010 m. vasario 22 d. pranešimas akcininkui P. N. Šio pranešimo surašymas 2010 m. vasario 22 d., t.y. iki Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties, kuria buvo išaiškinta 2010 m. vasario 17 d. nutarties rezoliucinė dalis, priėmimo, įrodo, jog atsakovas suprato, kad laikinai visus sprendimus turi priimti, apie juos pranešdamas akcininkui P. N., jog pareiga veikti kartu su akcininku P. N. reiškia pareigą jį informuoti apie atliekamus administravimo veiksmus, kad jis turėtų informaciją ir galimybę, esant pagrindui, operatyviai įstatymų nustatyta tvarka reaguoti į atliktus įmonės administravimo veiksmus, jeigu šie veiksmai, jo manymu, yra neteisėti.
Už procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą teismas turi teisę skirti sankcijas. CPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad CPK numatytais atvejais teismas skiria kodekse nustatyto dydžio baudas. CPK 149 straipsnyje numatyta atsakomybė už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus – teismas nutartimi gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą asmenims, pažeidusiems uždraudimus, nurodytus CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose. Ieškovas P. N. pateikė teismui prašymą taikyti teismo nuobaudą – piniginę baudą atsakovui T. K. už Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą. Atsakovas, įrodinėdamas, jog vykdė pareigą veikti kartu su ieškovu P. N., pateikė jau minėtą 2010 m. vasario 22 d. pranešimą apie Kauno apygardos teismo prašomus pateikti dokumentus, tačiau nepateikė įrodymų apie šio pranešimo įteikimą P. N. Be to, atsakovas T. K. nepranešė ieškovui P. N. apie kitus atliktus įmonės administravimo veiksmus (pvz., atsiskaitymą su V. Bierio firma „Laverna“), nors nesuprasdamas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų vykdymo tvarkos, tačiau veikdamas atidžiai ir rūpestingai, iki nutarties išaiškinimo turėjo susilaikyti nuo bet kokių su įmonės administravimu susijusių veiksmų atlikimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą ir, vadovaudamasis CPK 149 straipsniu, paskyrė atsakovui T. K. 500 Lt baudą.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.