- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-153-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30711-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Remigijus Uckus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos I. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams, kurio terminas skaičiuotas nuo teisių paėmimo dienos – 2018 m. birželio 28 d.
Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. K. į automobilį „Audi A6“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Daiktinis įrodymas – automobilis „Audi A6“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomas pas K. K., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas teisėtam savininkui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. K. buvo kaltina tuo, jog vairavo kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: ji 2018 m. birželio 28 d., apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę, automobilį „Audi A6“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio - kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 1,79 promilių etilo alkoholio.
2. Marijampolės apylinkės teismas, atleisdamas K. K. pagal laidavimą, konstatavo, kad, nėra pagrindo K. K. veiksmus įvykio metu vertinti kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimo, numatyto BK 28 straipsnyje, nes tai buvo dėl tarpusavio šeimyninio konflikto įvykdyti smurtiniai veiksmai, nesukeliantys būtinosios ginties situacijos. Kaltinamosios aiškinimai apie jai kilusį ar tiesiogiai gręsiantį pavojų atmetami kaip gynybos versija, kuria siekiama sušvelninti savo padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. ir jos gynėjas advokatas Remigijus Uckus prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutrauki.
1.3.1. Skunde teigiama, jog įvykio, kai ji buvo sulaikyta už automobilio vairo, būdama neblaivi naktį, prieš ją tėvas A. Š. vartojo fizinį smurtą - buvo prakirsta lūpa, sumušta ir kraujavo nosis, buvo padarytos mėlynės ant rankų ir kojų, patempta dešinės kojos čiurna. Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo buvus realų ir akivaizdų smurtavimo atvejį, realią grėsmę K. K. sveikatai, o gal ir gyvybei. Jeigu ne paminėtas smurto protrūkis, ji nebūtų sėdusi už automobilio vairo ir važiavusi, tačiau būdama šoko būsenoje ir nesiliaujant tėvo smurtui, bandė bėgti iš namų kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliu pas savo seserį į (duomenys neskelbtini) miestą. K. K. nurodytą veiką padarė esant būtinojo reikalingumo situacijai ir pagal baudžiamuosius įstatymus neturėtų atsakyti, o byla turėtų būti nutraukta.
1.3.2. Pavojus K. K. sveikatai, o gal ir gyvybei buvo kaip niekada anksčiau realus ir intensyvus. Puolama ir mušama A. Š. dėl to, kad užstojo mušamą mamą, ji išbėgo į kiemą ir užsirakino automobilyje. Ją išsivijo A. Š., kuris nesiliovė grasinti, daužė automobilį ir bandė į jį patekti, kieme taip pat smurtavo prieš K. K., šaukė „pamatysi, kas tau bus, tavo koja čia nepastovės“. Tokie žodžiai, palydimi dar ir smurtiniais veiksmais, natūralu, kad sukėlė pagrįstą K. K. baimę dėl savo sveikatos ar gyvybės. Tokioje situacijoje, greitai besivystant smurtiniams veiksmams, ji neturėjo jokios galimybės išbėgdama į kiemą pasiimti telefoną ir išsikviesti bent kokią pagalbą. Šitoje situacijoje ji pasirinko pabėgimą iš namų automobiliu ir važiavo pas seserį, nes viskas vyko nakties metu ir nebuvo, kur kaip tik pas seserį apsistoti nakčiai. Vien policijos pareigūnų sustabdžiusių ją (duomenys neskelbtini) mieste, sumuštą, kruvinu veidu, basomis kojomis atsisakymas vykti į namus ir gelbėti mamą daug ką pasako apie galimybes, kitomis priemonėmis, negu buvo pasielgta, ginti savo sveikatą. K. K., kad ir būdama neblaivi, darydama nusikalstamą veiką, turėjo teisę išvengti pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą ar gyvybę ir veikti esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nors ji ir pažeidė kitą įstatymo saugomą teisinį gėrį - padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui, tačiau laikytina, kad šiuo atveju žmogaus sveikata ir gyvybė yra didesnė vertybė nei formalus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Jos padarytas nusikaltimas nesukėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, veika padaryta nakties metu, kai eismas buvo neintensyvus, nekilo jokių kitų neigiamų pasekmių. Akivaizdu, kad tokiu transporto priemonės vairavimu padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios K. K. siekė išvengti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje K. K. gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad pats įvykio faktas nagrinėjamu atveju neginčijamas, tačiau apeliantai nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimą bylą K. K. atžvilgiu nutraukti, nes veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Tokie skundo argumentai vertintini kaip bandymas apeliuoti į nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes.
8. BK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinasis reikalingumas, pagal BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas yra, kai asmuo veiką padaro siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578-222/2015).
9. Pažymėtina, kad net ir esant tokiai situacijai, kai baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms kyla pavojus (šiuo atveju K. K. sveikatai), vien tokio pavojaus kilimo nepakanka, kad būtų eliminuota atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką. BK 31 straipsnis nustato, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik tuo atveju, kai kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Pažymėtina, jog kaip nurodė ir laiduotoja I. K., jau ir anksčiau šeimoje kildavo konfliktai (b. l. 120), taip pat, kaip pagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, K. K. turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos ir be automobilio, ar pavažiavus saugų atstumą sustoti, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius kaltinamosios ir jos tėvo santykius, pačios kaltinamosios veiksmus, elgesį, kai nors ji ir teigė, jog bijojo A. Š., tačiau pati puolė jį gindama motiną, todėl akivaizdu, kad tokio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio kaltinamajai būtų reikėję gintis, teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio metu nebuvo.
10. Skunde teigiama, jog K. K. padarytas nusikaltimas nesukėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, veika padaryta nakties metu, kai eismas buvo neintensyvus. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes K. K. automobilį vairavo būdama girta, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris pakankamai ženkliai viršijo ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, todėl skundo argumentai, jog buvo padarytas formalus nusikaltimas transporto eismo saugumui, atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams, vertintina kaip laimingas atsitiktinumas, o ne aplinkybė mažinanti nusikaltimo sunkumo laipsnį.
11. Apibendrindamas anksčiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pateiktą apeliantės versiją, kurią ji bando įrodyti ir apeliaciniame skunde, išanalizavo, tačiau sąlygos, kad K. K. veikė esant būtinajam reikalingumui, nustatytos nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.