Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-522/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
1-21-522/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05473-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
P. Ž.
Nukentėjusysis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-522/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05473-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.14.1.2.3 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 24 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Petniūnienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam P. Ž., jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,nukentėjusiajam E. S.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. Ž., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

P. Ž. 2017 m. vasario 4 d., apie 02.20 val., Juodelių k., Širvintų sen., Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims neturintiems teisės vairuoti, vairavo automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. P. Ž. kraujyje nustatyta koncentracija 2,00 promilės etilo alkoholio.

P. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė automobilį, t. y. 2017 m. vasario 4 d., apie 02.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,00 promilės etilo alkoholio), pagrobė jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusį ir E. S. tame kieme paliktą E. S. priklausantį automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 80 eurų, tuo vagyste nukentėjusiajam E. S. padarydamas 80 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. vasario 4 d., grįžęs namo, būdamas neblaivus, sugalvojo nuvykti į Širvintų miesto degalinę nusipirkti gerti ir išvažiavo jo kieme paliktu E. S. priklausančiu automobiliu VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su E. S. yra pažįstamas. E. S. buvo paprašęs leidimo palikti automobilį kieme. E. S. leidimo paimti automobilį neklausė, automobilis buvo neužrakintas, rakteliai palikti automobilyje. Nurodė, jog ketino nuvažiuoti į degalinę ir grįžti atgal, pastatyti automobilį.

Nukentėjusysis E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. vasario 3 d., vakare, paliko jam priklausantį automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Ž. kieme, jam apie tai pranešęs, rakteliai buvo palikti automobilyje. Patvirtino, kad P. Ž. automobilį paėmė be jo žinios. Nurodė, kad santykiai su kaltinamuoju yra draugiški. Mano, kad kaltinamasis ketino tik pasivažinėti ir būtų jam automobilį grąžinęs. Dėl to, kad P. Ž. paėmė jo automobilį, P. Ž. pretenzijų neturi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio R. Romanovskio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. vasario 4 d., 2.20 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. Ž.. P. Ž. alkotesteriu nustatytas 2,44 promilių girtumas (b. l. 7).

Duomenų apie tai, kad P. Ž. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, vairuotojų registre nėra (b. l. 8).

Vidutinė automobilio VW Passat 1990 m. gamybos rinkos kaina 306 eurai (b. l. 19).

2017 m. vasario 4 d., 2.27 val. alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810“ P. Ž. nustatytas 2,44 promilių girtumas (b. l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A1222/2017(01) nurodyta, kad P. Ž. kraujyje (paimtas 2017 m. vasario 4 d. 2.55 val.) nustatyta 2,00 promilių etilo alkoholio (b. l. 25, 31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 4 d. nutarimu P. Ž. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2017 m. vasario 4 d. (b. l. 40-41, 42).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 4 d. nutarimu P. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 44-45).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

P. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais teismo posėdyje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 50-51, 53-54), vyriausiojo patrulio R. Romanovskio tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 26), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 18), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 12-17), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 24), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad P. Ž. kraujyje nustatyta 2,00 promilių etilo alkoholio (b. l. 31).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nuosavybės teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, BK bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Taigi, savininko ir nuosavybės objekto valdytojo teisės yra ginamos įvairiomis teisinėmis priemonėmis, tarp kurių baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė. BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiuo atveju net ir pripažinus, kad kaltinamasis be nukentėjusiojo žinios paėmė jam priklausantį automobilį, būtina aiškintis subjektyviuosius veikos požymius ir veikos kvalifikavimą pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo ketinimą pagrobti automobilį, nes svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika. Todėl pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (LAT nutartis 2013-05-07 byloje 2K-228/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis E. S. 2017 m. vasario 3 d., vakare paliko jam priklausantį automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Ž. kieme, jam apie tai pranešęs; rakteliai buvo palikti automobilyje. 2017 m. vasario 4 d., apie 02.15 val., P. Ž. išvažiavo jo kieme paliktu E. S. priklausančiu minėtu automobiliu, be E. S. žinios (leidimo). Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad E. S. priklausančiu automobiliu ketino nuvažiuoti į degalinę ir grįžti atgal, pastatyti automobilį. Nukentėjusiojo E. S. teigimu, kaltinamasis ketino tik pasivažinėti ir būtų jam automobilį grąžinęs, todėl P. Ž. pretenzijų neturi. Taigi, bylos duomenys neįrodo, kad kaltinamasis ketino pavogti automobilį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis turtą užvaldė, norėdamas jį pagrobti, priešingai, bylos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis automobiliu ketino pasinaudoti laikinai – nuvažiuoti į degalinę (pasivažinėti). Taigi, nors ir įrodyta, kad automobilis buvo paimtas be nukentėjusiojo E. S. žinios, tačiau vien ši aplinkybė neduoda pagrindo P. Ž. veiksmus vertinti nusikaltimu ir kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip automobilio pagrobimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, P. Ž. išteisinamas, nes nepadaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo P. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam P. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). P. Ž. neteistas (b. l. 69-70), nebaustas administracine tvarka (b. l. 73), neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą (b. l. 75, 76), nedirba (b. l. 80), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 81). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 60 MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais. Bylos duomenimis, automobilis, kurį vairavo P. Ž. priklauso E. S. (b. l. 21). Byloje įrodyta, kad E. S. 2017 m. vasario 3 d. vakare paliko jam priklausantį automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Ž. kieme, jam apie tai pranešęs; rakteliai buvo palikti automobilyje; 2017 m. vasario 4 d., apie 02.15 val. P. Ž. paėmė minėtą automobilį be E. S. žinios. Šią aplinkybę patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, duoti tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50-51, 53-54, 33-34, 35). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nesant sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nėra pagrindo konfiskuoti minėtos transporto priemonės.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. vasario 14 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-1881, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, sudaro 34,74 eurų suma, kuri turėtų būti priteista iš P. Ž. valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia nuostata teismas ir vadovavosi, paskirdamas kaltinamajam gynėją. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

P. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę P. Ž. – 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 2017 m. vasario 4 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, P. Ž. nustatyti 6 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

P. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti E. S..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti P. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irina Serafin