Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-360-462/2009

Teisėjas Petras Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2.; 2.1.14.

2009 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Š. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-05-25 nuosprendžio, kuriuo A. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., išteisinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. kovo 20 d. laikraštyje „Pajūrio naujienos“ Nr. 22 (1765), siekdama pažeminti, paskleidė apie Š. G. žinias, neatitinkančias tikrovės, per spaudą. Straipsnyje buvo išspausdinti A. B. žodžiai: „Nors chuliganai automobilyje slėpė veidus, pažinau D. L. ir Š. G.“. Minėtą dieną Š. G. automobilyje nebuvo.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą. Teigia, kad kelis kartus yra baustas administracine tvarka, tačiau ne už chuliganizmą. Jokių chuliganiškų veiksmų niekada nėra įvykdęs, jį pažįsta ir gerbia Grūšlaukės kaimo gyventojai, yra charakterizuojamas teigiamai, nevartoja alkoholio, nerūko, sportuoja, todėl jam yra labai skaudu, kad A. B. jį pavadino chuliganu ir davė suprasti, jog jis 2009-03-05 atliko chuliganiškus veiksmus. Šmeižimas laikraštyje sudarė galimybę su juo susipažinti rajono gyventojams, dėl to labai išgyveno ir turėjo visiems teisintis, kad yra nepagrįstai apšmeižtas. Apeliantas teigia, kad Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė A. B. charakterizuoja patenkinamai, charakteristikoje nurodydama, jog ji kaip pedagogė greitai supyksta, mokykloje leidžia prasiveržti pykčiui ir susierzinimui, yra bausta administracine tvarka. A. B. apibūdinama kaip konfliktiška asmenybė, kad mokyklos įvaizdžiui garbės nedaro nuolatiniai jos barniai, nepagrįstos kovos su jaunimu, nesugyvena su kaimo bendruomene. Grūšlaukės kaimo bendruomenės nariai ne vieną kartą kreipėsi į policiją, prašydami atkreipti valdžios dėmesį, kad A. B. terorizuoja ir persekioja jaunimą, įžeidinėja, šantažuoja, šmeižia, leidžia paskolas, grasina susidoroti su Grūšlaukės jaunimu.

Š. G. tvirtina, kad A. B. oficialiai įstaigai išdėstė žeminančius prasimanymus apie jį, teismo posėdyje toliau jį šmeižė, vadindama chuliganu ir nurodydama, jog jis sėdėjo automobilyje, kai vyko konfliktas prie autobusų stotelės. Apeliantas teigia, kad jei A. B. būtų apsirikusi, tai būtų atsiprašiusi jo taikinamajame teismo posėdyje, tačiau ji į taikinamąjį teismo posėdį neatvyko. Š. G. mano, kad A. B. jį įžeidė, užgauliai pažemino, todėl jei kaltinamosios veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., požymių, tai tada jos veika turėjo būti perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str.

Teismo posėdyje nukentėjusysis Š. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji A. B. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas ir teisingai A. B. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., nes padarė motyvuotas išvadas, kad 2009-03-20 laikraščio „Pajūrio naujienos“ straipsnyje „Grušlaukėje – dešimtmečio karas“ A. B. veiksmuose nėra tyčios apšmeižti Š. G., todėl A. B. veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Apelianto teigimu, išteisintoji A. B. per visuomenės informavimo priemones – laikraštį „Pajūrio naujienos“ – paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Š. G., kurį ši informacija paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą juo, be to, nukentėjusysis buvo apkaltintas neva padaręs chuliganiškus veiksmus, todėl A. B. veika atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo – šmeižimo – požymius.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. B. nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., požymių, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad išteisintoji apie Š. G. paskleidė ne informaciją, o išsakė savo nuomonę apie 2009-03-05 įvykius, tai yra pateikė jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs apylinkės teismas teisingai aiškino šmeižimo sampratą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. taikymo aspektu.

Vertinant išteisintosios A. B. paskelbtų žinių laikraštyje teksto turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikraščio „Pajūrio naujienos“ straipsnyje „Grušlaukėje – dešimtmečio karas“ išspausdinti A. B. žodžiai: „nors chuliganai slėpė veidus, pažinau D. L. ir Š. G.“, negali būti vertinami kaip nauja informacija, konstatuojamojo pobūdžio žinios apie tikrai egzistuojančius faktus, o iš tiesų yra A. B. nuomonė, spėjamas manymas, t. y. jos turimos informacijos apie Š. G. vertinimas. A. B. manydama, kad Š. G. buvo automobilyje, kuris įstrigo jos tvoroje, savo pasiaiškinime nepateikė kategoriškos informacijos apie tikrai egzistuojančius faktus, o tik išsakė savo nuomonę apie Š. G.. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad A. B. panaudodama žodį „chuliganai“ teisiškai vertino Š. G. veiksmus kaip padarytą nusikaltimą ar administracinį pažeidimą, tai yra A. B. neapkaltino Š. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatyto nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo ar Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto pažeidimo – nedidelio chuliganizmo padarymu.

Akivaizdu, kad autorė išreikšdama savo nuomonę apie 2009-03-05 įvykius, kartu paskelbia ir nuomonę apie Š. G. kaip apie chuliganą. Neabejotina, kad taip apibūdindama Š. G. ir jo galimus veiksmus, A. B. pateikė negatyvų šio asmens vertinimą. Nors vertinamieji teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau jie turi būti pagrįsti faktais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kokiais duomenimis rėmėsi A. B., t. y., jai buvo žinoma, kad 2009-03-05 incidente dalyvavę jaunuoliai yra ne kartą bausti administracine tvarka. Š. G. baustas administracine tvarka du kartus ir A. B. buvo žinoma, kad jis buvo įvažiavęs į tvorą bei pasišalinęs iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus išteisintosios A. B. pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, jog užfiksuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad nukentėjusysis Š. G. geria alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, iš automobilių sklinda garsiai muzika. Nukentėjusysis Š. G. teismo posėdyje patvirtino, kad vaizdo įraše jisai. Būtent šių faktų, o ne prasimanymų pagrindu A. B. pasisakė apie nukentėjusįjį Š. G.. Informacija, kuria disponavo išteisintoji A. B., buvo pakankamas pagrindas pateikti savo požiūrį į faktus bei duomenis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės, priešingai negu teigia apeliantas, patvirtina, jog A. B. nešmeižė Š. G. ir to nesiekė. Pažymėtina, jog laikraštyje „Pajūrio naujienos“ straipsnis „Grušlaukėje – dešimtmečio karas“ buvo išspausdintas ne A. B. iniciatyva. Grušlaukės kaimo jaunuoliai su laišku pirmieji kreipėsi į laikraštį „Pajūrio naujienos“ dėl netinkamo A. B. ir jos šeimos narių elgesio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta žurnalistė I. Š. parodė, kad 2009-03-05 konflikte dalyvavę jaunuoliai pirmieji parašė laišką laikraščio redakcijai. Ji nuvyko į Grušlaukės kaimą. Kalbėjosi su daugeliu minėtame kaime gyvenančių asmenų. Taip pat kalbėjosi ir su A. B.. Po to „Pajūrio naujienų“ redakcijoje buvo gautas A. B. elektroninis laiškas, kuriame buvo išdėstytos beveik tos pačios mintys kaip ir pokalbio metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad redakcijoje „Pajūrio naujienos“ 2009 m. kovo 15 d. buvo gautas A. B. elektroninis laiškas (b. l. 10–11). Šios aplinkybės įrodo, jog straipsnis buvo parašytas ne A. B. iniciatyva. Byloje nėra nustatyta kokių nors faktinių aplinkybių apie priežastis, dėl kurių išteisintoji būtų turėjusi interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją apie nukentėjusįjį Š. G..

Šmeižimą kvalifikuojantis požymis yra tai, jog šmeižiama per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. A. B. rašydama paaiškinimą apie 2009-03-05 įvykius tik pateikė savo įvykių versiją laikraščio „Pajūrio naujienos“ žurnalistei ir negalėjo žinoti, kad jos pateikta versija apie 2009-03-05 įvykius bus išspausdinta laikraštyje. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad A. B. veiksmuose, tai yra jos rašytame paaiškinime, nėra šmeižimą kvalifikuojančių požymių. Taigi A. B. veiksmuose nesant šmeižimą kvalifikuojančių požymių, nėra pagrindo jos veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 6 d. numato, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 501456, pagal kurį išteisintoji A. B. sumokėjo advokatui 500 Litų. Apeliacinės instancijos teisme įvyko du posėdžiai, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, todėl kolegija mano, kad ši suma nėra aiškiai per didelė, todėl ji priteistina iš nukentėjusiojo Š. G. A. B..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. l d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo Š. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti A. B. iš Š. G. 500 (penkis šimtus) litų turėtų proceso išlaidų.

Nutartis neskundžiama.