Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-45/2010

1.1.4.4.4., 1.1.4.5.1., 1.2.16.3., 2.1.7.4., 2.3.2.2.11., 2.4.6., 2.4.7.

2010 m. balandžio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jablonskui, gynejams adv. Aleksandrui Sizovui, Valentinui Staugaiciui, Vitai Neverauskaitei, G. G., nuteistajam J. Š. (J. Š.), išteisintiesiems A. E. (A. E.), A. J. (A. J.), A. J. (A. J.), vertejoms Ingridai Kaplun, Olgai Vostrenkovai, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro ir nuteistojo J. Š. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 198 str. 2 d. (istatymo redakcija isigaliojusi 2003-05-01) laisves atemimu vieneriems metams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš J. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos naudai priteista 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Taip pat šiuo teismo nuosprendžiu buvo išteisinti A. E., A. J. ir A. J., nustacius, kad ju veikoje nera nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 198 str. 2 d. (istatymo redakcija isigaliojusi 2003-05-01) sudeties. Civilini ieškini ju atžvilgiu teismas paliko nenagrinetu.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. Š. nuteistas už tai, kad pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis ir platino ja A. E., o butent: J. Š. nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d. Vilniuje, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodros“) centralizuotos išmoku sistemos bei valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. neturedamas legalaus priejimo prie „Sodros“ centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 straipsnio (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 straipsnio (Asmens duomenu teikimo budai), 7 straipsnio (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenu bazemis, per keleta kartu Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu“ prisijunge prie „Sodros” centrines klientu duomenu bazes ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros“ centrines klientu duomenu bazes duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis jis perkele i savo kompiuteri ir neteisetai už nenustatyta pinigini atlygi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir idedamas i sutarta tyrimo metu nenustatyta serveri ir nurode A. E. prisijungimo kelia bei slaptažodžius.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi prokuroro kasacini skunda, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka, patenkino. Kasacines instancijos teismo teiseju kolegijos teigimu, šioje baudžiamojoje byloje, apeliacines instancijos teismas neivykde BPK 255, 256 straipsniu reikalavimu, nesvarste naujo kaltinimo pateikimo nuteistajam ir išteisintiesiems, neužtikrino ju teises i gynyba, t.y. neivykde šiuose straipsniuose nustatytos kaltinimo pakeitimo teisme proceduros. Tokiu budu apeliacines instancijos teismas padare esminius BPK 255–256 straipsniu nuostatu pažeidimus, del kuriu buvo suvaržytos istatymu garantuotos nuteistojo ir išteisintuju teises ir, kurie sukliude apeliacines instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi ar nutarti (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Nagrinejant byla iš naujo apeliacine tvarka apeliacines instancijos teismo posedžio metu prokuroras pateike prašymus pakeisti J. Š., A. E., Anatolijui ir A. J. kaltinimus BPK 256 str. numatyta tvarka.

A. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su J. Š., A. J. ir A. E. pasisavino istatymo saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir ja platino A. M., o butent: ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes l d., Vilniuje, po A. J. ir A. J. išreikštos iniciatyvos A. E. ir jam sukurscius - piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužes l d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ programuotoju ir kaip ,,ORACLE“ duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodros) Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie Sodros Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, internetu prisijunge prie Sodros Centrines klientu duomenu bazes (toliau - CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu Sodros CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes l d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, perdave A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. A. E. nuo 2003 m. gegužes l d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access“ formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5, 6 ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes l d. iki balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., perdave juos kompaktiniais diskais A. J.. A. J., Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes l d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu Sodros CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su A. J., neteisetai, pažeisdami Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5, 6 ir 7 str. reikalavimus, šiuos duomenis išplatino, t.y. jis, A. J., 2005-04-28, 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esancioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perraše i kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvircio, 2003 m. 4-o ketvircio, 2004 m. 2-o ketvircio Sodros CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28, 12.46 - 14.42 val., perraše i kompaktinius diskus kitu 1999-2004 metu ketvirciu Sodros CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. J., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. A. J. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su A. J., perdave už 500 Lt A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, kompaktini diska su 2002 m. 2-o ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko Snoras paviljono, Staneviciaus g., Vilniuje, už 9600 Lt perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu Sodros CKDB duomenimis. Tokiu budu A. J. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01).

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 5 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja – išteisinamaji nuosprendi, o civilini ieškini atmesti. Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadare. Jo manymu, teismo nuosprendis yra nepagristas, šališkas, neteisetas ir prieštaraujantis faktinems bylos aplinkybems, t.y. per visa bylos nagrinejimo laikotarpi nebuvo atsižvelgta i jo parodymus. Pažymi, kad jis savo parodymais patvirtino fakta, jog nusikaltimo neivykde. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei padare esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK 328 str.). Nurodo, kad nuosprendyje jo kalte grindžiama spejimais ir prielaidomis, nors visos abejones turejo buti aiškinamos jo naudai.

Atkreipiamas demesys i tai, kad teismo posedžio metu jis patvirtino, jog turejo legalu priejima prie Sodros informaciniu duomenu bazes, nes dirbdamas Sodroje ir vykdydamas savo tiesiogines pareigas, privalejo tureti priejima prie duomenu, priešingu atveju, nebutu galejes tinkamai atlikti jam pavestu užduociu, todel dirbo tik gaves duomenu valdytojo (Sodros) leidima. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagristai atmete jo teiginius apie tai, kad jis turejo legalu priejima prie Sodros informaciniu duomenu bazes.

Taip pat apeliantas pažymi, kad jis tik perduodavo duomenis A. E., taciau ju neplatino. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis perdave diska A. E., taciau kas buvo diske, nenustatyta. Jis perdave kompiuterini diska su duomenimis, kurie nera istatymu saugomi, nes yra viešai platinami spausdintuose leidiniuose bei Internetu.

Taip pat apeliantas atkreipia demesi i tai, kad teismas nenustate nusikalstamos veikos momento, t. y. nebuvo nustatytas konkretus laikas, data ir vieta. Tuo tarpu BK 198 str. nuostatos iki 2003-05-01 nebuvo, o BK 198 str. dispozicija isigaliojo tik nuo 2003-05-01.

Apelianto manymu, teismas, spresdamas byla, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei pažeide bendrosios dalies normas, nes nebuvo irodyta objektyvioji nusikaltimo puse. Todel teismas pažeide BK 2 str. 3 ir 4 d. , be to, teismas tinkamai nepatikrines irodymu, negalejo teisingai nustatyti faktiniu bylos aplinkybiu ir išspresti jo kaltes klausimo.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroras prašo: 1) pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 5 d. nuosprendžio dali, kuria J. Š. pripažintas kaltu pagal BK 198 str. 2 d. ( 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, isigaliojusi 2003-05-01), konstatuojant, kad J. Š. veike bendrininku grupeje; 2) panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. E., A. J. ir A. J. išteisinti nesant ju veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 198 str. 2 d. (2000 rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sudeties, ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi:

- pripažinti A. E. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 25 str. 2 d. 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam bausme - 100 MGL dydžio bauda;

- pripažinti A. J. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam bausme - 100 MGL dydžio bauda;

- pripažinti A. J. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam bausme - 70 MGL dydžio bauda.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog A. E., A. J. ir A. J. pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Prokuroro nuomone, teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), be to, teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma (BPK 328 str. 1 d. 1 p.), todel J. Š. atžvilgiu nuosprendis turi buti pakeistas, o A. E., A. J. ir A. J. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas - apkaltinamasis nuosprendis.

Prokuroras pažymi, kad teismas, spresdamas klausima del A. E., A. J. ir A. J. atsakomybes, nepagristai nurode, jog nepaneigta A. E. versija apie tai, kad jis nežinojo, jog J. Š. gauna informacija nusikalstamu budu. Bylos dokumentais nustatyta, jog visi kaltinamieji dirbdami atitinkamose istaigose (darbas lizingo kompanijose su analogiško pobudžio duomenimis), buvo pasirašytinai supažindinti su konfidencialumo sutartimis, ir todel disponuodami duomenimis apie fizinius ir juridinius asmenis privalejo žinoti, kad šie duomenys saugomi istatymo ir naudojimasis jais yra reglamentuotas duomenu apsaugos istatymo. Todel prokuroro manymu, A. E. teiginiai turetu buti vertintini kritiškai. Be to, teismas neatsižvelge, jog J. Š., 2005-05-05 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo, kategoriškai nurode, jog duomenis iš Sodros už atitinkama atlygi jo praše gauti A. E.. Pažymi, kad iš J. Š. ir A. E. tarpusavio bendravimo elektroniniais laiškais, ju ikiteisminio tyrimo metu atliktos apžiuros 2005-08-04 ir 2006-07-31 protokolu matyti, jog A. E. ir J. Š. bendravimas elektroniniais laiškais prasidejo ne veliau kaip 1998 m. gegužes 14 d. ir tesesi mažiausiai iki 2004 m. balandžio 18 d. Iš elektroniniu laišku analizes matyti, kad A. E. nuolat kurste J. Š. jam teikti duomenis už atlygi, jie derino tarpusavyje duomenu pateikimo budus, be to, J. Š. buvo žinoma, kad A. E. platina duomenis kitiems asmenims.

Prokuroro nuomone, išanalizavus telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles metu, nusikalstamos veiklos imitavimo metu gautus duomenis, A. E. ir A. J. bei A. J. ir A. J. tarpusavio pokalbius, sugretinus juos su kitais byloje surinktais duomenimis, ištirtais teisme irodymais, matyti, jog visi pamineti asmenys kalba apie Sodros duomenu perdavima, ju realizavima. Iš 2005-04-27 A. J. ir A. E. pokalbio matyti, kad jie aptaria ir duomenu paemima iš A. E., ir tai, jog A. J. gaus už tolesni duomenu realizavima pinigus. 2005-02-22 - 2005-04-27 laikotarpiu, A. J. ir A. J. pokalbiu metu, pastarieji aptaria duomenu pateikimo, pardavimo aplinkybes. Aptartu irodymu visuma rodo, kad J. Š., A. E., A. J. ir A. J. veike bendrininku grupeje, bendrininkai tarpusavyje pradejo bendrauti nuo 1998 m. pabaigos, ju tarpusavio santykiai buvo pastovus ir glaudus, juos siejo vaidmenu ir užduociu pasiskirstymas, bendrininku grupe veike iki 2005 balandžio menesio.

Teismo posedyje nuteistasis A. Š. ir jo gynejas praše jo apeliacini skunda tenkinti, prokuroro apeliacini skunda atmesti. Išteisintieji A. E., Anatolijus ir A. J. bei ju gynejai praše prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro ir nuteistojo J. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Teismu praktika patvirtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimas BPK 256 str. nustatyta tvarka gali buti keiciami ne tik byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Taciau, keiciant kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavima apeliaciniame procese, turi buti atsižvelgiama i bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme ribas (BPK 320 str.). Šiuo atveju nagrinejant byla iš naujo apeliacine tvarka buvo gautas prokuroro prašymas del kaltinimo pakeitimo. Apeliacines instancijos teismas, laikydamasis BPK 256 str. reikalavimu, apie tai praneše nagrinejimo teisme dalyviams. Prokuroro prašymu nuorašai buvo iteikti nuteistajam, išteisintiesiems ir ju gynejams

Kolegija pažymi, kad teismas neprivalo tenkinti prokuroro prašymo pakeisti veikos kvalifikavima. Atlikes BPK 256 str. 2, 3 d. nurodytus veiksmus ir išnagrinejes byla (šiuo atveju apeliacinius skundus), teismas išvadas del kaltinamuju kaltes gali daryti ir remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, kurio pagristumo išvados pateiktos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Cia taip pat pažymetina, kad savo apeliaciniame skunde prokuroras nurode, jog naujai išdestytas kaltinimas susijes tik su vienu veikos kvalifikavimo aspektu, t. y. bendrininkavimu. Tuo tarpu bendrininkavimo aspektas išsamiai aptartas priimant nuosprendi pagal pirmini kaltinima byloje.

Lyginant kaltinamajame akte ir apeliacineje instancijoje pateiktus kaltinimus matyti, kad kaltinimas pakeistas nurodant, jog visi kaltinami asmenys, t. y. ir J. Š., ir A. E., ir A. J. ir A. J. kaltinami tuo, jog veikdami bendrininku grupeje kartu pasisavino istatymo saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir ja platino. Tuo tarpu bendrininkavimo aspektas pirminiame kaltinime buvo nurodytas tokiu budu, jog J. Š. buvo kaltinamas pasisavines istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, kuria padedant A. J. ir A. J. platino A. E.; A. E. buvo kaltinamas veikiant bendrininku grupeje kartu su A. J. ir A. J., jiems padedant, platines J. Š. pasisavinta istatymo saugoma kompiuterine informacija, nurodant veikos aprašyme jo kaip kurstytojo vaidmeni; A. J. buvo kaltinamas veikiant bendrininku grupeje kartu su A. J. padejes A. E. platinti J. Š. pasisavinta istatymu saugoma kompiuterine informacija; A. J. buvo kaltinamas veikiant bendrininku grupeje kartu su A. J. padejes A. E. platinti J. Š. pasisavinta istatymo saugoma kompiuterine informacija. Tokiu budu matyti, kad kaip ir apeliacines instancijos teisme pateiktame kaltinime jau ir ankstesniu kaltinimu asmenims buvo inkriminuota bendrininku grupe su nuoroda i LR BK 25 str. 2 d. J. Š. ir A. E. veikos kvalifikuotos kaip bendravykdytoju (LR BK 24 str. 3 d.), A. J. ir A. J. kaip padejeju (LR BK 24 str. 6 d.). Apeliacines instancijos teisme prokuroras asmenu, kuriems pateikti kaltinimai, aprašyme atsisake nuorodu i LR BK 24 str. 3 d., 6 d., kvalifikuodamas visu kaltinamu asmenu veikas pagal LR BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003 05 01).

Kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teisme buvo pilnai ir išsamiai išnagrineti bendrininkavimo šioje byloje aspektai, taciau esmine reikšme šios apeliacines bylos kontekste turi veikos atitikimas straipsnio dispozicijai, t. y. veikos padarymo metu galiojusiai LR BK 198 str. 2 d. redakcijai (nuo 2003 05 01 iki 2007 07 21 galiojo 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija).

Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre J. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, padarytos nusikalstamos veikos sudeties, J. Š. kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta BK 198 str. 2 d. , bei jam paskirtos bausmes, pagristos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais, kas nepagristai gincijama nuteistojo ir prokuroro apeliaciniuose skunduose. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas.

Išteisindamas A. E. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 198 str. 2 d., Anatoliju ir A. J. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 2 d., 198 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ju veikoje nera nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 198 str. 2 d. (istatymo redakcija isigaliojusi 2003-05-01) sudeties, kadangi A. E., A. J. ir A. J. platino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, o tuo metu galiojes BK 198 str. 2 d. draude platinti tik pasisavinta informacija. Apeliacines instancijos teismas su tokia apylinkes teismo išvada sutinka. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta J. Š., A. E., A. J., A. J. išankstinio susitarimo pasisavinti ir platinti istatymu saugoma kompiuterine informacija taip pat pagrista.

BK 198 str. 1 d. (2000 09 26 istatymo redakcija, galiojusi iki 2007 07 21) atsakomybe numatyta tam, kas pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridini ar fizini asmeni. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje atsakomybe numatyta tam, kas viešai paskleide, paskelbe, platino ar kitaip panaudojo informacija, kuria gavo darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika.

Nuteistojo J. Š. kalte del Sodros duomenu bazes kompiuterines informacijos apie juridinius ir fizinius asmenis pasisavinimo bei jos platinimo patvirtinta jo paties ir A. E. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kratu protokolais, daiktu apžiuros protokolais, specialistu išvadomis, telefoniniu pokalbiu išklotinemis bei kita bylos medžiaga.

Nors nuteistasis J. Š. neneigia galejes prisijungti prie Sodros Centrines klientu duomenu bazes, nurodydamas, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dalyvavo Centralizuotos išmoku sistemos kurime, diegime ir priežiuroje laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2002 m. birželio menesio ir turejo priejima prie duomenu, nes, priešingu atveju, nebutu galejes tinkamai atlikti jam pavestu užduociu, t.y. dirbo tik gaves duomenu valdytojo (Sodros) leidima, taciau kategoriškai neigia pasisavines iš Sodros Centrines klientu duomenu bazes kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis ir ja kam nors perdavinejes. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, t.y. kaip nuteistojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. Pirmosios instancijos teismas pagristai nustate kaltinimo J. Š. pagristuma, konstatuodamas, jog J. Š. pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis ir ja platino.

Taigi, byloje esanciais irodymais neabejotinai nustatyta, kad J. Š. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” programuotoju ir kaip „Oracle“ duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodros) centralizuotos išmoku sistemos bei valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. neturedamas legalaus priejimo prie Sodros centrines klientu duomenu bazes, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5,6,7 straipsnio reikalavimus, panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungti dirbant su duomenu bazemis, internetu prisijunge prie Sodros centrines klientu duomenu bazes ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu Sodros centrines klientu duomenu bazes duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis jis perkele i savo kompiuteri ir neteisetai už nenustatyta pinigini atlygi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. Vilniuje išplatino A. E..

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant J. Š. parodymus. Kaltinamojo parodymai teisingai ivertinti kaip jo pasirinktas gynybos budas, nes jie prieštarauja byloje surinktiems irodymams, neatitinka faktiniu byloje nustatytu aplinkybiu. Pažymetina, kad apklaustas iš karto po sulaikymo, ikiteisminio tyrimo metu, J. Š. parode, kad nuo 1995 m. dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” programuotoju. Nuo 1997 m. UAB “(duomenys neskelbtini)” pagal sutarti Sodrai kure programine iranga. Šioje darbo grupeje dirbo ir jis. Sodros duomenu bazes struktura buvo kuriama iki 1999 m. Prie Sodros duomenu bazes darbe galejo prieiti bet kada, bet jos duomenimis nesinaudojo. Apie 2000 m. A. E., kuri pažista apie dešimt metu, praše gauti duomenis esancius Sodros duomenu bazeje, žadedamas atitinkama atlygi, kurio dydžio nepamena. Minejo, kad jam šie duomenys reikalingi jo darbe, nes pastarasis dirbo lizingo bendroveje. Be to, jis prižadejo, kad daugiau niekur šie duomenys nebus naudojami. Jis sutiko ne iškarto. Maždaug nuo 2000 m., kas ketvirti, t.y. po keturis kartus per metus, jis perduodavo duomenis A. E.. Viso buvo apie šešiolika perdavimu. Kiek jis sumokejo, neatsimena. Paskutini karta duomenis iš Sodros duomenu bazes A. E. perdave 2005 m. vasario men. Duomenu formatas buvo tekstinis, sudarytoje lenteleje jis nurodydavo asmens varda, pavarde, asmens koda, SDP serija, SDP numeris ir pan. Iš Sodros duomenu bazes duomenis persiusdavo i savo darbo kompiuteri arba namuose esanti kompiuteri. Veliau duomenis irašydavo i kompaktini diska. Po to duomenis iš kompiuterio ištrindavo, ju nelaikydavo. Apie tai, kad A. E. duomenis panaudos kitaip nei žadejo, t.y. ne savo darbe lizingo bendroveje, nežinojo. Duomenis perduodavo susitikimu su A. E. metu, kurie vyko ivairiose vietose (t.12, b.l. 9-10). Analogiškus parodymus J. Š. dave 2005-05-05 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja (t. 12, b.l. 13-14). Veliau, 2006-07-14 ir 2006-12-28 vykusiose apklausose (t. 12, b.l. 16-20, 24-25) J. Š. i jam užduotus klausimus, paaiškino, kad nuo 1996 m. jis turejo legalu priejima prie Sodros duomenu bazes, žinojo Sodros IP adresus. Programu kurimas buvo baigtas apie 2005 m. Prie Sodros duomenu bazes jungesi vien darbo tikslais, nes vykde programos priežiura. Tai, kad jo kompiuteryje yra duomenu apie fizinius ir juridinius asmenis iš Sodros duomenu bazes, aiškina tuo, kad tai buvo susije su jo darbu. Kodel buvo sudarytos butent tokios formos lenteles, negali paaiškinti. Sodros duomenu specialiai nekaupe, tiesiog jie buvo jo darbo kompiuteryje kaip darbo medžiaga, priemone. Jokio piniginio atlygio už duomenu pateikima iš A. E. negavo. Be to, Anatolijaus ir A. J. bei A. M. nepažista. Teisiamojo posedžio metu apklaustas kaltinamuoju J. Š. del jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir duoti paaiškinimus atsisake. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. Š. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiems nuo ikiteisminio tyrimo pražios. Jis neigia neva neteisetai prisijunges prie Sodros Centrines duomenu bazes, kadangi nuo 1997 m. iki 2002 m. turejo leidima dirbti su Sodros duomenu baze. Nuteistojo isitikinimu, duomenys, kuriuos perdave A. E., yra viešai prieinami internete, o ne slapti, todel nera baudžiamosios atsakomybes subjektas. Akivaizdu, kad kaltinamasis sau naudinga linkme pateikia ivykio aplinkybes, be to, jo nurodytos aplinkybes del prisijungimo prie Sodros duomenu bazes laikotarpio yra prieštaringos. Nuteistojo teigini, kad neva prie minetos duomenu bazes jis prisijungdavo tik iki 2002 m. spalio menesio, t.y. kol vykde jos priežiura, paneigia tiek jo paties parodymai, kur jis parode, kad nuo 2000 m., kas ketvirti, t.y. po keturis kartus per metus, A. E. jis perdave šešiolika perdavimu su Sodros centrines duomenu bazes duomenimis, tiek A. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis teige, jog iš J. Š. gavo duomenis už 1999-2004 metus, pirmus duomenis A. J. jis perdave 2005 m. vasario menesi, o paskutini karta perdavimas ivyko 2005-04-27 (t. 12, b.l. 47-49).

Nuosprendyje teismas pagristai remesi ta aplinkybe, kad kratos pas A. E. bute metu iš paimto sisteminio kompiuterio bloko apžiuros nustatyta, jog jame rasti failai su duomenimis iš Sodros duomenu bazes už 2003 m. II ir IV ketvircius, 2004 m. II ir IV ketvircius (t. 4, b.l. 110-171); taip pat nustatyta, kad kratos metu paimta kompaktine plokštele su Sodros duomenu bazes duomenimis už 2003 m. II ketvirti, 2004 m. II ketvirti (t. 5, b.l. 1-8 l.), kompaktine plokštele su Sodros” duomenu bazes duomenimis už 2001-2004 m. (t. 5, b.l. 18-21), kompaktine plokštele su suarchyvuotais Microsoft Access formato Sodros duomenu bazes duomenimis už visus 1999-2003 m. ketvircius ir 2004 m. I ketvirti (t. 5, b.l. 43-44), kompaktine plokštele su visu 2004 m. ketvirciu Sodros duomenu bazes duomenimis (t. 5, b.l. 85-87), 2 kompaktines plokšteles su 2001-2004 m. visu ketvirciu Sodros duomenu bazes duomenimis (t 5, b.l. 88-91), eile kompaktiniu plokšteliu su Sodros duomenu bazes duomenu fragmentais (t. 5, b.l. 14-17, 26-40, 25-49), USB raktas-atmintine su Sodros duomenu bazes duomenu fragmentais (t. 5, b.l. 50-53).

Specialistu išvadomis nustatyta, jog J. Š. kompiuteryje rasti byla (failas) ir tekstiniai failai (bylos) su duomenimis iš Sodros duomenu bazes, kurie identiški failams, esantiems A. E. bute rastame kompiuteryje (t. 9, b.l. 191), o A. J. kompiuteryje, rastame ir paimtame darbo vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose, rasti ir atstatyti Microsoft Access failai su Sodros duomenu bazes 1999-2003 m. visu ketvirciu ir 2004 m. I-III ketvirciu duomenimis (t. 7, b.l. 4-17), A. J. kompiuteryje, rastame ir paimtame darbo vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose, rasta Microsoft Access formato Sodros duomenu bazes duomenu už 2003 m. II ir IV ketvircius, 2004 m. II ketvirti (t. 6, b.l. 4-19), elektroniniai laiškai – susirašinejimas tarp J. Š. ir A. E., taip pat jo kompiuteryje rastos programos, naudojamos prisijungimui prie duomenu baziu, ir išlike IP adresai, susije su nesekmingais bandymais prisijungti prie Sodros duomenu bazes.

Taigi, aukšciau aptarti irodymai patvirtina fakta, kad A. E. iš J. Š. gavo Sodros centrines duomenu bazes duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis už 2001-2004 metus, bei paneigia nuteistojo J. Š. teiginius, neva prie minetos duomenu bazes jis prisijungdavo teisetai. Atkreiptinas demesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis yra saugoma LR Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo. Pagal mineto istatymo 5 str., susipažinti su kompiuterine informacija apie juridinius ar fizinius asmenis turi teise šiu duomenu subjektai ir tik gave duomenu valdytojo leidima. Byloje duomenu apie tai, kad J. Š. turejo legalu priejima prie Sodros Centrines klientu duomenu bazes, nera, kaip ir nera duomenu, kad J. Š. butu nurodytu duomenu subjektas. Todel nors J. Š. teismo posedyje kategoriškai teige, jog turejo legalu priejima prie Sodros informaciniu duomenu bazes, tokie jo teiginiai paneigti byloje esanciais irodymais. Teiseju kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybe, kad apeliantas patikejo, jog A. E. dirba lizingo bendroveje, neirodo, jog J. Š. veike teisetai. Pastarojo teiginiai, jog jis buvo isitikines, kad perduodami duomenys nera slapti ar istatymu saugomi, vertintini tik kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Taigi pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog J. Š. veike neteisetai, t.y. pažeisdamas LR Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5, 6, 7 str. reikalavimus, pasisavino iš Sodros duomenu bazes kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, bei juos platino A. E.. Kaip jau buvo mineta, šis faktas negincytinai konstatuotas teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu.

Teiseju kolegijos vertinimu, nuteistojo J. Š. veika del istatymu saugomos kompiuterines informacijos apie fizinius ir juridinius asmenis pasisavinimo ir jos platinimo A. E., teisingai kvalifikuota pagal BK 198 str. 2 d. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nenustate, kokia informacija buvo diske, kuri jis perdave A. E., atmetami kaip nepagristi, nes juos paneigia aukšciau aptarti irodymai. Juolab, kad ir pats J. Š. apeliacines instancijos teismo posedyje pripažino, jog su A. E. bendravo del Sodros duomenu perdavimo. Kaip nepagristi laikomi ir nuteistojo teiginiai, kad teismas nuosprendi grinde spejimais ir nepatvirtintais faktais.

Nors nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustate nusikalstamos veikos momento, t.y. konkretaus laiko, datos ir vietos, o tuo tarpu BK 198 str. isigaliojo tik 2003-05-01, šie skundo argumentai taip pat neatitinka bylos aplinkybiu. Byloje negincytinai nustatyta, kad J. Š. 1999-2004 metu Sodros CKDB duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis perkele i savo kompiuteri ir už pinigini atlygi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis, elektroniniu paštu ir patalpino serveryje bei nurode prisijungimo kelia bei slaptažodžius. Byloje, duomenu, kurie paneigtu šias pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, teiseju kolegija nenustate. Tokiu budu darytina išvada, kad J. Š. nusikalstama veika padare ne anksciau kaip nuo 2003 m. gegužes 1 d., t.y. jo padaryta veika jau buvo kriminalizuota. Atkreiptinas demesys, kad J. Š. Sodros duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis pasisavino ir juos perdave kaip tik tuo metu, kai baudžiamajame istatyme jau buvo numatyta nusikalstamos veikos sudetis, t.y. ši istatymo redakcija isigaliojo 2003 m. gegužes 1 d.

Apeliantas skunda grindžia ir aplinkybe, kad jis tik perduodavo duomenis A. E., taciau ju neplatino. Taciau šis skundo argumentas vertintinas kritiškai, nes platinimu ir yra laikomas duomenu perdavimas kitiems asmenims. Taigi tiek pasisavinimas istatymu saugomos kompiuterines informacijos apie juridinius ir fizinius asmenis, tiek šios informacijos platinimas – ju perdavimas A. E., nagrinejamoje byloje J. Š. inkriminuoti pagristai.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepatikrino irodymu, nenustate teisingai bylos faktiniu aplinkybiu, del ko netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Taciau teiseju kolegija su nurodytu skundo argumentu nesutinka. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, irodymai byloje ivertinti remiantis nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu nepadaryta. Vien ta aplinkybe, kad irodymai byloje ivertinti ne taip kaip to noretu nuteistasis, neduoda pagrindo išvadai daryti, kad nuosprendis neteisetas ir nepagristas.

Kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog A. E., Anatolijus ir A. J. išteisinti byloje nepagristai. Išteisindamas minetus asmenis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ju veikoje nera butino mineto nusikaltimo sudeties elemento, o butent –istatymu saugomos kompiuterines informacijos apie juridini ir fizini asmeni pasisavinimo. Apeliacines instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. BK 198 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji puse apibrežiama kaip neteisetas neviešu elektroniniu duomenu pasisavinimas ir panaudojimas. Veiksmas, kuriuo pasisavinami elektroniniai duomenys, turi buti neteiseti. Neteisetumas reiškia, kad asmuo atlikdamas tokius veiksmus neturi teiseto duomenu savininko ar valdytojo leidimo perimti tokius duomenis, juos naudoti. Elektroniniu duomenu pasisavinimas – elektroniniu duomenu paemimas, kai asmuo turi galimybe perimti duomenis esancius konkrecioje tinklo ar informacines sistemos vietoje ar laikmenoje, t.y. duomenu peremimas neteisetai prisijungus prie sistemos ar laikmenos. Byloje nustatyta, jog tik J. Š., nuo 1997 – 2002 m. dalyvaudamas Sodros sistemos kurime, diegime ir priežiuroje bei turedamas prisijungimo slaptažodi, veliau neteisetai juo pasinaudodamas prisijunge prie Sodros centrines klientu duomenu bazes ir pasisavino kompiuterinius 1999 - 2004 m. Sodros centrines klientu duomenu bazes duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis, kuriuos išplatino (perdave). Tuo tarpu A. E. bei A. J. ir A. J. pasisavinimo veiksmu neatliko, gi pagal tuo metu galiojusia 198 str. 2 d. redakcija, už istatymo saugomos kompiuterines informacijos apie juridini ar fizini asmeni paskleidima, paskelbima, platinima ar kitoki panaudojima atsakoma tik tuomet, kai ši informacija gaunama ja pasisavinant.

Kaip jau mineta, ir pirminiame kaltinime ir kaltinime pateiktame apeliacines instancijos teisme, prokuroras nurode, kad J. Š., A. E., A. J. ir A. J. padare nusikalstama veika, numatyta BK 198 str. 2 d., veikdami bendrininku grupeje. Bendrininkavimas – tai tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu istatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybe, asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika (BK 24 str. 1 d). Taigi bendrininkavimas iš esmes yra ypatinga tycines nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis keliu asmenu pastangomis. Pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo nustatyta nusikalstamos veikos sudeti (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todel, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrecia nusikalstama veika, taip pat turi buti nustatyta tos veikos objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visuma. Ši visuma yra sudetingesne, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstama veika daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamaja atsakomybe už bendrininkavima darant konkrecios rušies nusikalstama veika, turi buti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, del kurios padarymo yra sujungiamos keliu asmenu pastangos, sudetis, numatyta konkreciame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visuma – bendrininkavimo sudetis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str.

Nagrinejamojoje byloje irodymu viseto pagrindu negincytinai nustatyta, kad Sodros duomenis, prisijungdamas prie „Sodros“ centrines klientu duomenu bazes, pasisavino J. Š.. Nustatyta, kad A. E., A. J. ir A. J. platino jau iš J. Š. gautus duomenis. Negincytinu duomenu, kad išteisintieji buvo susitare su J. Š. del neteiseto duomenu pasisavinimo, byloje nera. Nustatyta, kad J. Š. bendraudavo tik su A. E., duomenu apie tai, kad J. Š. butu pažinojes A. J. ir A. J., nera, kaip ir nera duomenu, patvirtinanciu, kad butu tam tikri susitarimai tarp A. E. ir A. J. ar A. J.. Irodymu, pagrindžianciu, kad nurodytu asmenu santykiai buvo glaudus ir pastovus, kad juos siejo vaidmenu ir užduociu pasiskirstymas, kad buvo atlikti vieningi veiksmai, taip pat nera. Iš elektroniniu laišku tarp J. Š. ir A. E. turinio matyti, kad bendravimas tarp ju buvo fragmentinis, nepastovus, o duomenu patvirtinanciu bet kokius ryšius tarp J. Š. ir A. J. bei A. J., byloje iš viso nera. Atsižvelgdama i šios baudžiamosios bylos nustatytas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nesant bendrininkavimo požymiu visumos, nera pagrindo pripažinti J. Š., A. E., A. J. ir A. J. veiksmus kaip padarytus veikiant bendrininku grupeje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai aptare kaltinime nurodyta aplinkybe pripažinti A. E. kurstytoju. Nuosprendyje teismas pagristai remesi ta aplinkybe, kad A. E. ir J. Š. bendravimo fakta patvirtinanciu elektroniniu laišku turinys dar neirodo, jog A. E. aktyviais veiksmais kurste J. Š. teikti jam duomenis už atlygi. Pagal baudžiamojo istatymo prasme, kurstytoju gali buti laikomas tik asmuo, palenkes kita asmeni padaryti nusikalstama veika. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitam asmeniui pasiryžima, nora padaryti nusikaltima. Kurstymo budai yra ivairus, taciau kurstyti galima tik aktyviais veiksmais. Sprendžiant iš aukšciau pasakyto, darytina neabejotina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai J. Š. iš kaltinimo pašalino aplinkybe, jog nusikalstama veika jis atliko sukurstytas A. E.. Pažymetina, kad kurstymo požymius prokuroras nurode ir pakeiciant kaltinima apeliacines instancijos teisme, taciau jokiu ryšiu tarp A. J. ir A. J. ir J. Š. nenustatyta. Atsižvelgiant i tai, kolegija pritaria 2008 09 05 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžio išvadoms, jog byloje nenustatyta, kad J. Š., A. E., A. J., A. J. buvo iš anksto susitare pasisavinti ir platinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis.

Visu aukšciau išdestytu aplinkybiu kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes bei ju pagrindu prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, todel keisti ar naikinti ji apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nera pagrindo. Dar karta pažymetina, kad jeigu kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes BPK 256 str. nustatyta tvarka gali buti keiciamos ne tik nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu, tai apeliacines instancijos teisme galioja bendrieji kaltinimo pakeitimo teisme principai, o pagal juos teismas neprivalo tenkinti prokuroro prašymo pakeisti veikos kvalifikavima.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo J. Š. ir Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro apeliacinius skundus atmesti.