Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-10-350/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
1S-10-350/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pareiškėjas
J. A.
Skundas Nr. 1S-10-350/2022Medžiagos Nr. M-1-01-61046-21(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylos skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. A. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties medžiagoje Nr. M-1-01-61046-21,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2021 m. lapkričio 5 d. gautas J. A. pareiškimas, kuriuo ji prašė A. B. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. vasarą A. B., su kuriuo ji tuo metu kartu gyveno, jos paprašė paskolinti pinigų, nes jam reikėjo padengti įsiskolinimus darbovietei. Sutikusi padėti, savo vardu su akcine bendrove (toliau – AB) „M.“ sudarė tris sutartis, kurių pagrindu gavo iš viso 5 825 Eur dydžio paskolą. Šią sumą išgrynino A. B., kuris kas mėnesį mokėjo po 157,38 Eur paskolos padengimui, tačiau 2021 m. rugpjūčio 30 d. iš jo kalbų suprato, jog pastarasis ateityje įmokų nebemokės. Kreditoriai jai siunčia pranešimus apie pradelstus mokėjimus. Pareiškimo padavimo dieną AB „M.“ buvo sumokėta iš viso 4 068,53 Eur, o skola šiai bendrovei sudarė 5 580,67 Eur.

J. A. pareiškimas buvo persiųstas nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui, kurio Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, jog tarp Pareiškėjos ir A. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių baudžiamoji teisė nereglamentuoja.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimu (toliau – ir Prokuroro nutarimas) atmestas Pareiškėjos skundas dėl minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmestas Pareiškėjos skundas dėl Nutarimo bei Prokuroro nutarimo panaikinimo. Šį savo sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjas argumentavo tuo, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o savo galimai pažeistas teises J. A. gali ginti civilio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį, Prokuroro nutarimą ir Nutarimą. Nurodo, kad A. B., pasinaudojęs jos patiklumu ir pasitikėjimu, įkalbėjo ją paimti paskolą, kurios neketino baigti mokėti, o po to nutraukė su ja santykius. Policijos pareigūnai visiškai nekreipė dėmesio į jos pateiktus susirašinėjimus su A. B., iš kurių akivaizdu, kad nebuvo susitarimo dėl to, kad jis grąžins tik pusę paskolos sumos, be to, jai tuo metu visiškai nereikėjo jokių paskolų, nes dirbo ir gavo pastovias pajamas. Pareigūnai neapklausė A. B. ir visiškai nesidomėjo, ar jis iš tiesų buvo skolingas darbovietei. Nors pareigūnai nurodė, jog jos ir A. B. santykius reglamentuoja civilinio kodekso normos, tačiau ji civilinio proceso tvarka negali ginti savo teisių, nes A. B. su ja visiškai nebendrauja. Pažymi, kad gali pateikti papildomų duomenų, kurie kategoriškai paneigia A. B. melagingus teiginius, be to, aiškinantis jos nurodytas aplinkybes, privalėjo būti atlikta jos akistata su A. B..

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnyje įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kita vertus, tiek prieš pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Priešingu atveju, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su Pareiškėjos teisėsaugos institucijoms teiktų procesinių dokumentų argumentais, Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje bei Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikta medžiaga ir skundo aukštesniajam teismui motyvais, matyti, kad J. A. ir A. B. nuo 2017 m. pradžios kartu gyveno – nors skunde aukštesniajam teismui Pareiškėja nurodo, jog bendro ūkio su A. B. nevedė, tačiau tiek A. B. paaiškinimai, tiek J. A. procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, jog santykiai tarp šių asmenų buvo itin artimi. Taip pat iš Pareiškėjos pateiktų rašytinių duomenų ir paaiškinimų matyti, kad ji 2019 m. birželio mėnesį su AB „M.“ sudarė iš viso tris paskolos sutartis, kurių pagrindu gavo 5 825 Eur dydžio paskolą. Nors J. A. teigia, kad ši paskola buvo gauta išimtinai A. B. iniciatyva bei tik jo poreikių tenkinimui ir jis neketinio šios paskolos grąžinti, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu A. B. sukčiavo (BK 182 straipsnio 1 dalis), tačiau surinktų duomenų visuma vienareikšmiškai paneigia tokias Pareiškėjos keliamas versijas. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padaryta išvada, jog tarp J. A. ir A. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie baudžiamosios teisės priemonėmis neginami.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės identiškas skundams, paduotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui bei prokurorui. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos Prokuroro nutarime bei skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma, todėl aukštesnysis teismas, pritardamas minėtuose sprendimuose nurodytiems itin išsamiems motyvams, jų nebekartoja, o pabrėžia tik esminius aspektus, kurie yra reikšmingi konstatavimui, jog nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, o tyčia apgauti tokį asmenį kaltininkui turi būti susiformavusi dar prieš sudarant sandorį arba sandorio sudarymo metu. Taigi, sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas jam neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir tai yra esminė sąlyga svetimo turto įgijimui.

Pareiškėjos teigimu, A, Bakevičius naudojo apgaulę jos atžvilgiu, kadangi, dar prieš pastarajai sudarant sandorius su AB „M.“, turėjo sumanymą nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl elgėsi nusikalstamai BK 182 straipsnio 1 dalies kontekste. Tačiau tokie Pareiškėjos teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, jog iš pačios J. A. nurodytų aplinkybių matyti, jog su A. B. ji palaikė artimus santykius daugiau nei du metus laiko iki paskolos sutarčių sudarymo. Tokių aplinkybių kontekste net nėra logiška spręsti, jog A. B. turėjo išankstinę tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. Be to, A. B. iki pat 2021 m. rugpjūčio 30 d. savo lėšomis periodiškai dengė paskolą ir buvo sumokėjęs iš viso 4 068,53 Eur, šios pareigos neginčijo, kas iš esmės leidžia tikėti jo parodymais, kad paskolą ėmė bendrai su J. A., susitarę, jog 3 000 Eur bus skirti jo asmeninių poreikių tenkinimui, kuriuos jis grąžins savarankiškai. Surinktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą – to nepatvirtina ir Pareiškėjos skunde aukštesniajam teismui cituojamos susirašinėjimo su A. B. ištraukos. Priešingai, nei nurodo J. A., A. B. išsakytos frazės kaip tik leidžia spręsti apie sutartinių santykių tarp šių asmenų egzistavimą bei tą, kad A. B. nevengė mokėti ir mokėjo paskolos įmokas. Skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. B. veiksmai atsisakant toliau mokėti paskolos įmokas yra nusikalstami.

Nors Pareiškėja nurodo, jog turi papildomų duomenų, kurie įrodo A. B. tyčią sukčiavus, be to, prašo apklausti A. B., suvesti ją ir minėtą asmenį į akistatą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo atlikti esminės reikšmės skundo nagrinėjimo perspektyvai neturinčių, Pareiškėjos pageidaujamų veiksmų, kadangi tiek pačios J. A. parodymų, tiek kitų surinktų duomenų visuma yra pakankama tam, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančias teisines išvadas, jog tarp šalių susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai. Beribis įvairiausių versijų kėlimas ir bandymas po to jas patvirtinti ar paneigti, renkant vis naujus duomenis, nagrinėjamu atveju būtų neracionalus bei beprasmis teisėsaugos institucijų veikimas, nes iš jau esančių aptartų duomenų visiškai akivaizdu, jog A. B. veikoje nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Apibendrinant pažymėtina, jog tarp J. A. ir A. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes Pareiškėjos skunde nurodomos pretenzijos dėl AB „M.“ nesumokėtos likusios paskolos dalies yra civilinės teisės normų reglamentavimo sritis ir nagrinėjamu atveju negali būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis. J. A., siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises, turi galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, o tai, kad A. B. su ja nebendrauja, nesudaro tam kliūčių.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos J. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis