Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant vertėjai G. V., prokurorei Aidai Pogojienei, nukentėjusiesiems Z. S. ir J. T., kaltinamajam T. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B. a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2009 m. gruodžio 14 d. apie 8.54 val. Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį PEUGEOT J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo Mažeikių link Plungės, pažeidė kelių eismo taisyklių 4., 9., 133., punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė kliūtį J. T. vairuojamo automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui, ko pasėkoje J. T. vairuojamas automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu dešinės pusės kampu susidūrė su T. B. vairuojamo automobilio PEUGEOT J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniu kairės pusės kampu, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei Z. S. padarytas dešinio šlaunikaulio distalinio galo sąnario skeveldrinis lūžis su poslinkiu ir galvos mušta žaizda, kas sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. B., dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-12-14 apie 9.00 val., jis savo automobiliu Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo, vienas važiavo iš Mažeikių į Klaipėdą. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) jam ant kelio pasitaikė kliūtis - sniego grumstas. Jis prilėtino greitį ir norėjo sniego grumstą apvažiuoti iš kairės pusės, bet, kadangi kelio danga buvo slidi, jo automobilį sumėtė, jis pradėjo važiuoti kelio viduriu, „nešiojo“ automobilio galinę dalį. Jungė žemesnę automobilio pavarą spustelėjo automobilio akseleratoriaus pedalą norėjo ištiesinti automobilį. Prieš sumėtant jo automobilį, apie 400 m atstumu priešais save matė atvažiuojantį automobilį. Kadangi automobilis buvo toli, negalvojo, kad su juo susidurs, galvojo, kad automobilį ištiesins. Bet jam bandant ištiesinti automobilį, automobilį staigiai apsuko, ir jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostos kelkraštį bei sustojo šonu atsitrenkęs į kelkraštyje sustumtą sniego krūvą. Kelkraštyje jo automobilis buvo pasuktas priekiu į Mažeikių miesto pusę. Kai jis sustojo kelkraštyje, atsikvėpė, norėjo pažiūrėti į veidrodėlį, kada jį apvažiuos automobilis, kurį matė atvažiuojantį priešais save, ir maždaug po 2-3 sekundžių po sustojimo kelkraštyje pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jį atsitrenkęs automobilis buvo kitoje kelio pusėje. Šio automobilio galinė dalis buvo kelkraštyje ir maža priekinė dalis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad jame yra moteris, kurios paklausė, kaip jaučiasi. Moteriai pasakius, kad blogai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Automobilį vairavęs vyriškis buvo sveikas. Prie jų buvo privažiavę kelininkai, su kuriais bandė išlaisvinti moteriškę, nes ji negalėjo ištraukti kojos, tačiau jos neišlaisvino kol neatvažiavo medikai, kad jai nepakenktų. Po eismo įvykio priėjęs prie vyriškio paklausė, kodėl toks stiprus smūgis. Vyriškis jam pasakė, kad galvojo jį apvažiuoti per dešinę pusę, bet neapvažiavo, nes jis ten sustojo. Po kiek laiko vyriškis pasakė, kad galvojo, kad jis norėjo sukti į kairę, bet toje vietoje nebuvo jokio kelio, kur būtų galėjęs pasukti į kairę. Po to, kai policijos pareigūnai vyriškio paklausė, kodėl jis nestabdė, jis pasakė, kad bijojo, nes buvo slidu, kitą kartą iškarto stabdytų. Eismo įvykio vietoje kelio danga buvo slidi, buvo truputį privažinėto sniego, matomumas buvo geras. Nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo atsiprašė nukentėjusiųjų bei su jais susitaikė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusieji ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. B. prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2009-12-14 įvykio vietos apžiūros protokole bei pridėtose fotolentelėse užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK aikštelėje (I t.b.l. 8-19);2010-01-18 apžiūros protokole ir pridedamose fotolentelėse užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis PEUGEOT J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t.b.l. 24-32);2010-01-21 apžiūros protokole ir pridedamose fotolentelėse užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t.b.l. 33-42);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios Z. S. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2009-12-14 apie 8 val., su kaimynu J. T. išvažiavo į Mažeikius. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, už vairo buvo J.. Ji buvo užsisegusi saugos diržus. Tuo metu buvo tamsus paros metas, nesnigo, važiuojamoji kelio dalis buvo privažinėta sniego. Vairuotojas važiavo negreitai, tikslaus greičio pasakyti negali, nes į spidometro parodymus nežiūrėjo. Įvažiavus į mišką prieš Tirkšlius pastebėjo nuo Mažeikių pusės link jų atvažiuojantį automobilį, kuris, važiavo greitai, nes greitai artėjo. Priešpriešiais atvažiuojantį automobilį pradėjo mėtyti po kelią į kairę ir į dešinę. Tarp jų ir šio atvažiuojančio automobilio galėjo būti apie 100 metrų šis automobilis padarė apie tris pavingiavimus kelyje. Maždaug apie 30-40 m atstumu pamatė, kad priešais juos atvažiuojantį automobilį labai „mėto“ į dešinę ir į kairę važiuojamąją kelio dalį. Pamatė, kad automobilis važiuoja priekiu į juos, ir iš išgąsčio užsimerkė. Pajuto smūgį ir atsimerkė. Jie jau buvo kitoje kelio pusėje, šalikelėje. Kur ir kaip įvyko susidūrimas su jų automobiliu, į kokią vietą atsitrenkė jų automobilis kito automobilio atžvilgiu, pasakyti negali, nes buvo labai išsigandusi ir dėl to nieko nepamena. Smūgio metu suskilo priekinis jų automobilio stiklas, deformavosi jos pusės durelės. Įvykio metu sąmonės nebuvo praradusi, bet šoką patyrė. Tuojau iš kažkur atsirado keletą kelininkų, atėjo priešpriešiais atvažiavusio automobilio vairuotojas. Jie greitai iškvietė greitąją med. pagalbą ir pranešė policijai, padėjo atidaryti sulankstytas jos pusės dureles ir atsisegti diržą, nes ji pati nieko negalėjo padaryti, buvo užspausta. Įvykio metu jai buvo prakirsta galva, lūžo šlaunikaulis, sutrupinta kelio girnelė dešinės kojos ir sumuštas dešinės kojos kaulas (I t.b.l. 59-60,61,69);ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. T. duotais parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2009-12-14 apie 8.00 val., kartu su kaimyne Z. S. jam priklausančiu automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į Mažeikius, automobilį vairavo jis. Važiavo neskubėdami apie 70 km/h greičiu. Kelio būklė buvo gera, neslidu, matomumas geras. Važiuojant jį aplenkė keletas automobilių. Važiavo įsijungęs trumpąsias šviesas. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini) Mažeikių miesto link. Staiga Z. pradėjo sakyti, kad atvažiuoja automobilis. Tuo metu tarp jo ir kito atvažiuojančio automobilio buvo apie 150 m atstumas. Kai jis pamatė atvažiuojantį automobilį, jam pasirodė, kad šis automobilis išvažiavo iš kairės, iš šalutinio kelio, ir važiuoja link jo vingiuodamas savo eismo juostoje. Kai pamatė, kad automobilis vingiuoja, jis nuėmė koją nuo greičio pedalo, kad sumažintų savo važiavimo greitį, ir judėjo į priekį, pavaros neišjungė. Likus maždaug 10-15 m nuo priešpriešiais atvažiuojančio automobilio ir jo automobilio, priešpriešiais atvažiuojantis automobilis kirto ašinę kelio liniją, t.y. išvažiavo į jo važiuojamo kelio pusę, ir jis suprato, kad automobilis nesustos, nes jis važiavo vingiuodamas. Suprato, kad automobilį tikriausiai „sumėtė“, ir tada, norėdamas išvengti susidūrimo, nusprendė išvažiuoti į kairę eismo juostą, nes jei būtų važiavęs į dešinę, būtų nuvažiavęs nuo šlaito ir tikriausiai būtų apsivertęs. Kairėje kelio pusėje daugiau automobilių nebuvo. Kai jis suko į kairę ir norėjo pravažiuoti pro priešpriešiais atvažiuojančio automobilio galą, tai priešpriešiais atvažiavęs automobilis jau beveik visas buvo jo eismo juostoje. Tada jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir savo automobilio priekine dešine dalimi kliudė kito automobilio galinę kairę pusę. Po susidūrimo jo automobilis apsisuko ir sustojo, o kitas automobilis nuvažiavo į šalikelę jo eismo juostoje, kurioje jis važiavo iki susidūrimo. Jo automobilis buvo pasisukęs galu į Mažeikių miesto pusę. Po susidūrimo vyriškis atėjo pas jį, atsiprašė, sakė, kad „matai, koks slidus kelias“, jautėsi kaltas, pripažino, kad jis yra kaltas dėl avarijos. Bet kai atvažiavo policijos pareigūnai, vyriškis pradėjo sakyti, kad jis nekaltas, kad jis atsitrenkė į jo automobilį stovintį šalikelėje. Vyriškis vairavo baltos spalvos mikroautobusą. Toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, jo važiuojamoji kelio dalis buvo be privažinėto sniego. Po susidūrimo jo automobilis atsidūrė kitoje eismo juostos pusėje, kur ant važiuojamosios kelio dalies buvo šiek tiek privažinėto sniego. Jis mikroautobusiuką būtų apvažiavęs ir nekliudęs, jei baigiant jam jį apvažiuoti, to automobilio galas nebūtų paslydęs link jo pusės, t.y., jį pasuko, ir jis tada atsitrenkė į jo galinį kairės pusės kampą (I t.b.l. 125, 126);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Ž. V. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, apie 9 val., tarnybiniu automobiliu FIAT DUCATO kartu su bendradarbiais Ž. K. ir A. J. iš Sedos meistrijos darbo reikalais važiavo į Mažeikius. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) kelio danga buvo valyta, tačiau ant jos dar buvo sniego, o po sniegu vietomis buvo slidu, Tirkšlių miško ribose matėsi nežymios padarytos provėžos. Žinodamas, kad kelias yra slidus, važiavo atsargiai, apie 70-80 km/h greičiu. Ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete jo vairuojamą automobilį aplenkė RENAULT ESPACE markės automobilis. Automobilis lenkė nedideliu greičiu, atsargiai. Aplenkęs automobilis kažkiek kelyje dar buvo matomas, o vėliau jo nebematė, nes kelias daro vingį. Kai keliu įvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, kiek toliau pastebėjo, kad yra eismo įvykis. Privažiavęs arčiau pastebėjo, kad automobilis RENAULT ESPACE, kuris jį aplenkė, yra susidūręs su baltos spalvos autobusiuku. Privažiavę jie sustojo. RENAULT ESPACE keleivei moteriai buvo prispausta dešinė koja. Jie moteriai išlaisvino koją. Baltojo autobusiuko vairuotojas sakė, kad yra iškvietęs greitąją med. pagalbą ir policiją. Kadangi daugiau nieko padėti negalėjo, nuvažiavo toliau. Įvykio vietoje ant važiuojamosios dalies matė keletą nukritusių plastmasės šukių, jų daug nebuvo. Jų buvo pagal jo važiavimo kryptį ir priešpriešinio eismo juostoje (I t.b.l. 47-48);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Ž. K. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, apie 9 val., tarnybiniu automobiliu FIAT DUCATO kartu su bendradarbiais A. J. ir Ž. V. iš Sedos meistrijos darbo reikalais važiavo į Mažeikius. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, už vairo buvo Ž. V.. Važiuojant jis į eismą kelyje ir važiavimo sąlygas nekreipė dėmesio. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavus į (duomenys neskelbtini) mišką pastebėjo, kad kažkas yra ant kelio. Privažiavus arčiau pastebėjo, kad yra eismo įvykis - automobilis RENAULT ESPACE yra priešpriešinėje eismo juostoje, o baltos spalvos autobusiukas yra jų važiavimo juostos pusėje nuvažiavęs nuo kelio priekine dalimi į griovį. Jie sustojo. Abiejų automobilių vairuotojai buvo išlipę iš automobilių, baltojo PEUGEOT automobilio vairuotojas skambino telefonu. RENAULT ESPACE automobilyje pastebėjo ant priekinės keleivio sėdynės sėdinčią prispaustą moterį. ESPACE vairuotojo paprašė laužtuvo, kuriuo išlaužus automobilio duris pavyko išlaisvinti moters koją. Po to, jie nuvažiavo savo reikalais. Toje kelio vietoje ant kelio dangos buvo šlapio sniego, vadinamo pliure, ar buvo slidu, negali tiksliai pasakyti, per šlapią sniegą matė asfaltą. Ant važiuojamosios dalies ties jos viduriu matė keletą besimėtančių plastmasės šukių. Važiuojamoje dalyje buvo sunkiai suprantama, kaip automobiliai važiavo ir kaip susidūrė (I t.b.l. 43-44);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. J. parodymais užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, apie 9 val., tarnybiniu automobiliu FIAT DUCATO kartu su bendradarbiais Ž. K. ir Ž. V. iš Sedos meistrijos darbo reikalais važiavo į Mažeikius. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, už vairo buvo Ž. V.. Važiuojant jis į eismą kelyje ir važiavimo sąlygas nekreipė dėmesio. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavus į Tirkšlių mišką pastebėjo, kad kažkas yra ant kelio. Privažiavus arčiau pastebėjo, kad yra eismo įvykis - automobilis RENAULT ESPACE yra priešpriešinėje eismo juostoje, o baltos spalvos autobusiukas yra jų važiavimo juostos pusėje nuvažiavęs nuo kelio priekine dalimi į griovį. Jie sustojo. Abiejų automobilių vairuotojai buvo išlipę iš automobilių, baltojo PEUGEOT automobilio vairuotojas skambino telefonu. RENAULT ESPACE automobilyje pastebėjo ant priekinės keleivio sėdynės sėdinčią prispaustą moterį. ESPACE vairuotojo paprašė laužtuvo, kuriuo išlaužus automobilio duris pavyko išlaisvinti moters koją. Po to, jie nuvažiavo savo reikalais. Toje kelio vietoje ant kelio dangos buvo šlapio sniego, vadinamo pliure, ar buvo slidu, negali tiksliai pasakyti, per šlapią sniegą matė asfaltą. Ant važiuojamosios dalies ties jos viduriu matė keletą besimėtančių plastmasės šukių. Važiuojamoje dalyje buvo sunkiai suprantama, kaip automobiliai važiavo ir kaip susidūrė. Išlaisvinę moterį išvažiavo savo reikalais į darbą (I t.b.l. 45-46).ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. Š. parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, dirbdamas kartu su patruliu D. V., apie 9 val., iš policijos komisariato budinčiojo gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini), Tirkšlių pušyno ribose, yra eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą ten jau buvo atvažiavusi greitoji med. pagalba, buvo pradėję traukti iš automobilio RENAULT ESPACE keleivę. Pašalinių žmonių įvykio vietoje nebuvo. Automobilio PEUGEOT vairuotojas paaiškino, kad jis važiavo nuo Mažeikių link Plungės, sumėčius jo vairuojamą automobilį, jis važiuojamoje dalyje buvo apsuktas bei po apsisukimo atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje prieš savo važiavimo kryptį ir sustojo, o po sustojimo į jį atsitrenkė RENAULT ESPACE automobilis. Automobilio RENAULT ESPACE vairuotojas rusiškai paaiškino, kad jis važiavo nuo Plungės link Mažeikių ir likus apie 400 m iki jo automobilio pastebėjo, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis apsisuko kelyje. Dėl slidžios kelio dangos bijojo automobilį stabdyti, kad nenuvažiuotų nuo kelio, dėl ko atsitrenkė į apsisukusio automobilio galinę dalį. Kelio danga buvo apsnigta ir privažinėta sniego „pliurės“, po kuria buvo slidu. Įvykio vietoje buvo padaryti išmatavimai ir nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Važiuojamoji dalis jau buvo privažinėta pravažiuojančių automobilių, todėl nebuvo galimybės nustatyti automobilių susidūrimo vietos. Nukritusių nuo automobilių stambių detalių nebuvo, automobiliams buvo tik sudužę žibintų stiklai. Ant važiuojamosios dalies susidūrusių automobilio žymių nebebuvo, jos jau buvo privažinėtos. Jos buvo likusios tik ant šalikelės šalia nuvažiavusių automobilių (I t.b.l. 49-50);ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. V. duotais parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame parodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 9 val., dirbdamas su kolega vyresniuoju patruliu V. Š., gavo iš Policijos komisariato budinčiojo pranešimą kad kelyje (duomenys neskelbtini), už Tirkšlių, yra įskaitinis eismo įvykis. Nuvažiavę į įvykio vietą rado du apgadintus automobilius. Tuo metu atvažiavo ir greitoji med. pagalba. PEUGEOT automobilio vairuotojas jiems paaiškino, kad jis važiuodamas keliu norėjo stabdydamas automobilį išbandyti, ar slidi kelio danga. Pristabdžius automobilį, jį pradėjo mėtyti bei jo eismo juostoje apsuko priešingai jo važiavimo krypčiai, ir tuo metu gavo smūgį į galą. RENAULT ESPACE vairuotojas rusiškai paaiškino, kad prieš jį likus apie 50-100 m atstumui pastebėjo, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis yra mėtomas, norėdamas išvengti susidūrimo ir mėtomą automobilį apvažiuoti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten atsitrenkė į mėtomo automobilio galą. Įvykio vietoje pašalinių žmonių nebuvo. Tuo metu šioje kelio vietoje kelio danga buvo apsnigta, privažinėta šlapio purvino sniego „pliurės“, po kuria buvo slidu, todėl buvo apgaulinga. Jis įvykio vietoje su kolega nubraižė eismo įvykio schemą. Apžiūrint įvykio vietą buvo sunku nustatyti, kurioje kelio važiuojamojoje dalyje įvyko susidūrimas, nes sniego pliurė jau buvo privažinėta kitų automobiliu vėžių, o daugiau nukritusių stambesnių automobilio detalių ant važiuojamosios dalies nebuvo, išdaužtų žibintų šukės jau buvo sumaišytos pravažiuojančių automobilių su sniego pliure, tik gerai matėsi automobilių nuslydimo žymės šalikelėje. Susidūrimo vietą menančių šukių koncentracijos nebuvo galima įžiūrėti ir tai įvykio schemoje užfiksuoti (I t.b.l. 51-53);2010-09-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus eismo įvykio (autotechninio) tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11S-46(10) nurodyta, kad šioje eismo įvykio situacijoje automobilio PEUGEOT J5 vairuotojas T. B., buvusiomis kelio sąlygomis, važiuodamas pasirinktu greičiu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išslydo į priešpriešinio eismo juostą sudarė kliūtį automobilio RENAULT ESPACE judėjimui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (I t.b.l. 110-116).2010-01-18 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 29/10 (13) nurodyta, kad Z. S. nustatyta: muštinė galvos žaizda, dešinio šlaunikaulio sąnarinis lūžis su poslinkiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, kontakto su kietais bukais daiktais pasėkoje. Šlaunikaulio lūžis sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t.b.1.57).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo T. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo T. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios Z. S. sveikata.

Pa­da­ry­ta vei­ka ir kal­ti­na­masis T. B. ati­tin­ka LR BK 38 straipsnyje at­lei­di­mui nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės nu­ma­ty­tas są­ly­gas: kaltinamojo padaryta veika, tai neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė, jis susitaikė su nukentėjusiais Z. S. ir J. T. bei jų atsiprašė (II t. b.l. 20, 21). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis T. B. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, administracine tvarka nebaustas (I t.b.l. 160), jis yra neteistas, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo (I t.b.l. 160), UAB „Mažeikių psichikos centre“ nesilankė (I t.b.l. 167), todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atleidžiant kaltinamąjį T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina LR BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškintina T. B., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Be to, kaltinamajam T. B. išaiškintina, jog bet kokia teismo paskirta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 74 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t.b.l. 172, 173), panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti T. B. 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. B., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. B., jog bet kokia teismo paskirta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Panaikinti T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.